Skolintis ar nesiskolinti iš TVF?

Šiuo metu per ekonomistų diskusijas apie krizę ir jos pasekmes bei galimų sprendimų priėmimą dažnai susirūpinus klausiama, kodėl Lietuva nesiskolina iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF).

Per šią savaitę įvykusią Ekonomistų klubo apskrito stalo diskusiją buvo kalbėta apie ekonominės ir finansinės šalies krizės priežastis, savitumus ir galimus socialinius padarinius. Tačiau kad ir kokia didelė yra Lietuvos socialinė įtampa, ekonomistų teigimu, situacijai Lietuvos ūkyje artėjant prie katastrofiškų nuosmukio mastų, ir toliau klysti jau būtų pernelyg skausminga. Todėl pamiršus visas ambicijas reikėtų apsidairyti aplinkui ir įvertinti, ką daro šalys kaimynės.

Trūksta ryžto.

Ekonomistas Rimantas Rudzkis sakė, kad tokiais atvejais, kai valdžia nebesugeba priimti strateginių ir svarbių sprendimų, politikams jis patardavęs kopijuoti estų sprendimus - tai esą geriau, nei savais sprendimais daryti klaidas. "Retas atvejis, tačiau šįkart kelią mums rodo kaimynai latviai. Latvija, nelaukdama, kol kiti užbėgs jai už akių, skubiai ir pigiai iš TVF pasiskolino daug pinigų, todėl dabar verslui gali suteikti pereinamąjį laikotarpį ir sušvelninti situaciją. Pridėtinės vertės mokestį (PVM) iki 21 proc. latviai pakėlė labai ryžtingai - ne taip, kaip mes. Lengvatiniam PVM taip pat buvo suteiktas pereinamasis laikotarpis ir jis nepakeistas taip skausmingai kaip Lietuvoje. Taip pat jie ryžtingai ir be skrupulų ėmė mažinti valstybės valdymo aparatą", - R.Rudzkis vardijo pavyzdžius, kuriais galėtų vadovautis ir Lietuva.

Ekonomistas pažymėjo, kad nors ir kalbama, jog gretimos Latvijos padėtis yra kur kas blogesnė nei Lietuvos, investuotojai šiuo metu renkasi Latviją, o ne Lietuvą. "Po kokių dvejų metų mes visais atžvilgiais atrodysime blogiau nei latviai", - ilgalaikes perspektyvas vertino jis. Jo duomeninis, šiomis dienomis į TVF dėl paskolos kreipėsi ir kita mūsų kaimynė - Lenkija.

Skola - ne linksmybėms

Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas, anksčiau dirbęs TVF, nekeitė savo nuomonės ir teigė, kad su tarptautinėmis organizacijomis yra tiesiog būtina vesti dialogą, o atsižvelgiant į tai, kad Baltijos regionas pasaulio krizės žemėlapyje vertinamas neigiamai - galimybės dėl tarptautinės paramos nereikia atmesti. "Galima suprasti Vyriausybės nenorą ir baimę skolintis, tačiau reikia būti pasirengus, nes turint per daug ambicijų nelabai kas gali likti. Jau kalbama apie tai, kad TVF skolinimosi galimybes padidintų dvigubai, nes prognozuojama labai didelė paklausa", - pabrėžė S.Kropas.

Ekonomistų klubo prezidentė Kazimiera Prunskienė, įsiterpdama į ekonomistų diskusijas, pažymėjo, jog net remiantis paprasta logika aišku, kad jeigu nepasiskolinsi sėklai pavasarį, rudenį neturėsi kuo maitintis. S.Kropo teigimu, skolintis sėklai reikėtų nedelsiant ir tiek, kiek reikia, o prieš tai labai svarbu sudėlioti prioritetus, kam bus skolinamasi. "Svarbiausia, kad tie pinigai nebūtų skirti linksmybėms ir pravalgyti", - teigė jis.

Ekonomistai vienareikšmiškai nepritaria idėjai, kad reikia išleisti taupymo lakštus ir taip apyvartoje įdarbinti gyventojų lėšas - tai padės gelbėti Lietuvos ūkį. Anot R.Rudzkio, viskas priklauso nuo to, iš kur gyventojai gaus pinigų. "Jeigu jie bus traukiami iš kojinių - gerai, jei iš sąskaitų - blogai, nes kiek bus išimta pinigų, tiek bankai nesuteiks kreditų. Viskas suksis savo vietoje", - savo nuomonę pareiškė jis.

Skolintis nesiverš

BNS pranešė, kad premjeras Andrius Kubilius ir finansų ministras Algirdas Šemeta vakar teigė nepakeitę savo pozicijos dėl skolinimosi iš TVF. "Tiek mūsų, tiek TVF nuomone, mums skolintis iš TVF nėra būtinybės. TVF paskola verslui gaivinti negali būti naudojama", - sakė A.Šemeta.

A.Kubilius tvirtino, kad Lietuva gali pasiskolinti ir nesikreipdama į TVF. "Ir skolinamės ne po 10 proc., o mažesnėmis palūkanomis", - tikino premjeras. A.Kubilius patvirtino, kad šalies finansų padėtis yra kontroliuojama. "Jeigu reikės, dar mažinsime išlaidas, bet nesiveršime skolintis iš TVF", - sakė A.Kubilius.

TVF yra laikomas paskutiniu skolintoju - jis suteikia paramą šalims, kurios jau nebegali gauti finansinės paramos iš niekur kitur.

Jolita Žvirblytė