Nematys kas ketvirto lito

Beveik ketvirtadalis pinigų šiemet maitins šešėlinę ekonomiką. Šešėlio klestėjimas bus šalies ekonomikos vizitinė kortelė, o mokesčių našta teks tiems, kurie veikia legaliai.

Rinkos dalyviai 2009 metus Lietuvos ekonomikai vertina kaip šešėlio renesanso metus. Verslo atstovai skeptiškai ir neigiamai vertina įgyvendintos mokesčių reformos rezultatus ir mano, kad būtent jie didžiąja dalimi lėmė tuos sunkumus, su kuriais susiduria Lietuvos ekonomika. Prie tokių išvadų buvo prieita apklausus rinkos dalyvius. Tyrimą atliko Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).

Mėgausis šešėliu.

"Asmenys, užsiimantys individualia veikla, po Naujųjų metų nustojo ją registruoti, tačiau tai nereiškia, kad ši veikla nustojo egzistavusi. Klausimas kyla ir dėl to, ar žmonės, užsiregistravę darbo biržoje, dalies pajamų negaus nelegaliai", - apie šešėlio didėjimą kalbėjo LLRI prezidentė Rūta Vainienė.

Pasak LLRI eksperto Vytauto Žukausko, pernai buvo teigiama, kad šešėlinė ekonomika sudaro apie 18 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o šiais metais, tyrimo duomenimis, jos mastai didės 5 proc. punktais - iki 22,7 procentų BVP.

"Taigi kone kas ketvirtas litas bus uždirbtas arba išleistas šešėlinėje ekonomikoje. Toks didelis šešėlis buvo prognozuotas tik 1998 metais", - sako V.Žukauskas. Rinkos dalyviai, paklausti, kiek ekonomine veikla užsiimančių vienetų bent dalį savo veiklos vykdė ar vykdys nuslėpdami mokesčius, atsakė, kad pernai tokių buvo 27,5 proc., šiais metais bus net 40 procentų.

Tyrimo duomenimis, valstybė ir jos paslaugos, padidėjus mokesčiams, jų mokėtojams kainuos 3,6 mlrd. litų daugiau nei 2008 metais. Pernai mokesčių našta įvertinta 32,4 proc. BVP, o 2009 metais, kaip prognozuojama, sumokėsime 36,7 proc. BVP.

Rinkos dalyviai mano, kad rekordiškai pakėlus mokesčius valdžiai mokestinių pajamų plano įvykdyti nepavyks. Manoma, kad nacionalinio biudžeto planas bus įvykdytas 87,2 proc., o "Sodros" biudžetas - 84,3 procentais. Taigi nebus surinkta apie 5,3 mlrd. pajamų tiek nacionalinio, tiek "Sodros" biudžeto.

Šluba ne ta koja

Rinkos dalyviai vertina, kad dabar susidariusiai ekonominės veiklos situacijai - pajamų, sąnaudų, darbuotojų skaičiaus smukimui - 66 proc. įtaką daro rinkos aplinkybės, 26 proc. - netinkami valdžios sprendimai.

Dėl 5,7 mlrd. litų Vyriausybės patvirtinto verslo skatinimo plano R.Vainienė valdžios girti nenusiteikusi. "Tie pažadėti milijardai kelia juoką. Kam save apgaudinėti? Geriau neinvestuoti pinigų ir savo pastangų, siekiant papildomai pasiskolinti milijardų Europos investicijų banke. Jei įvertintume struktūrinę paramą, daug kas atsiima paraiškas, negali gauti finansavimo. Šlubi esame ne ta koja. Galima norėti papildomų pinigų, tačiau būtent tų pigių pinigų gausa mus į šią situaciją ir įstūmė. Tad geriau dabar pabadauti", - verslo skatinimo planą įvertino LLRI prezidentė.

LLRI laikosi nuomonės, kad dabartinė padėtis reikalauja apkarpyti biudžeto išlaidas, o ne kelti mokesčius. Ekonomikos susitraukimo metu ūkis turi trauktis visais lygmenimis, sako LLRI prezidentė. "Tai iš dalies yra gera žinia, nes tokiu atveju mažėja ir vartojimo prekių, paslaugų kainos, tad žmogus nenuskursta taip, kaip jis nuskursta, pavyzdžiui, infliacijos metu. Defliaciniai ir susitraukimo procesai yra ekonomikos gyvybingumo ir sugebėjimo išsigydyti įrodymas", - teigė ji. Pasak R.Vainienės, šiandien šalyje išaugęs struktūrinių reformų poreikis sveikatos, švietimo, socialinės paramos srityse.

Kitos prognozės

Traukiantis ekonomikai rinkos dalyviai prognozuoja ir staigų užsienio prekybos susitraukimą. Eksporto ir importo augimas prognozuojamas atitinkamai 3 ir 3,1 procento. Nedarbo lygis padidės iki 10,8 procento. 2009 metų pabaigoje numatomas 6,1 proc. vartotojų kainų didėjimas. Prognozuojamas namų ūkių pajamų mažėjimas: pernai vienam namų ūkiui tekusios vidutinės namų ūkio pajamos, siekusios 3180 litų, šiais metais sieks 3029 litus per mėnesį.

Vidutinio darbo užmokesčio mažėjimas prognozuojamas nuo 1797 litų pernai iki 1701 lito (atskaičius mokesčius) šiais metais. Natūraliai mažės ir namų ūkio santaupos - nuo 390 iki 265 litų per mėnesį. Įmonių pelningumas, pernai buvęs 5,7 proc., prognozuojamas 3,4 procento. Įmonės bus priverstos investuoti mažiau - 30,5 proc. pelno dalies bus skiriama investicijoms, kai pernai ši dalis siekė 34,2 procento. Mokslui ir inovacijoms skiriama įmonių išlaidų dalis sudarys 3,3 proc. ir bus 1,1 proc. mažesnė nei pernai.

Valdonė Savulionytė