Gegužės 20 d. Seime vykusioje spaudos konferencijoje Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius apžvelgė finansinę situaciją Europos valstybėse ir Lietuvoje. Pasak Seimo nario, Lietuvoje fiskalinis deficitas sudaro 3,2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. Politikas vardino euro zonos šalis, kurios viršijo fiskalinį deficitą 2008 metais, tokias kaip Airija (7,1 proc.), Graikija (5 proc.), Ispanija (3,8), Prancūzija (3,4 proc.), Malta (4,7 proc.). A. Butkevičiaus teigimu, 2009 m. daugelis šalių prognozuoja dar didesnį fiskalinį deficitą. "Iš euro zonos šalių beveik visose šalyse fiskalinis deficitas didės, išskyrus Kiprą, Liuksemburgą ir Suomiją. Tačiau tokios šalys kaip Vokietija, kuri 2008 m. turėjo 0,1 proc. fiskalinį deficitą, 2009 m. planuoja 3,9 proc., o 2010 m. netgi 5,9 proc. deficitą", - spaudos konferencijoje kalbėjo A. Butkevičius.

Pasak Seimo nario, Airija 2009 m. planuoja 12 proc., o 2010 m. - 15,6 proc. fiskalinį deficitą nuo bendrojo vidaus produkto. Kitos šalys: Ispanija, Italija taip pat didins deficitus dėl susidariusios globalios krizės.

Vertindamas situaciją šalyse, nepriklausančiose euro zonai, A. Butkevičius sakė, kad Latvija 2008 m. turėjo 4 proc. dydžio fiskalinį deficitą, Lietuvoje - 3,2 proc., Vengrija - 3,4 proc., Lenkija - 3,9 proc., Rumunija - 5,4 proc., Jungtinė karalystė - 5,5 proc. Politiko teigimu, tik kelios šios šalys 2008 m. neviršijo Mastrichto kriterijais nustatyto deficito reikalavimų: Bulgarija, Čekija, Estija (3 proc.), Švedija, tačiau visos jos 2009 metams prognozuoja deficitą stipriai didinti. "Daugiausiai 2009 m. fiskalinį deficitą gali padidinti Latvija, prognozuodama, kad net iki 11,1 proc., o Didžioji Britanija , kaip nebūtų keista, prognozuoja net 11,5 proc.", - sakė A. Butkevičius.

Kalbėdamas apie valstybių skolą, LSDP pirmininkas akcentavo, kad Lietuvos valstybės skola 2008 metų pabaigoje sudarė tik 15,6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto yra viena mažiausių lyginant su kitomis ES šalimis. Tik kelios šalys gali pasigirti mažesne valstybės skola: Estijoje ji sudaro 4,8 proc. nuo BVP, Bulgarijoje - 14,1 proc., Rumunijoje - 13,6 proc. "Yra tokių šalių, kaip Graikija, kurios skola sudaro 97 proc. BVP ar Italija, kurios skola siekia net 105,8 proc. nuo BVP, - sakė A. Butkevičius.

Kokie būtų siūlymai krizės sąlygomis, kad būtų galima racionaliau valdyti viešuosius finansus? A. Butkevičius tvirtino, jog pirmiausia reikia įvardinti didžiausias problemas šalyje. "Pirmoji problema - finansinių išteklių trūkumas, todėl Vyriausybė turi stengtis papildomai pritraukti finansinių išteklių, kad būtų galima pagerinti kreditavimą ūkio subjektams. Kitas svarbus faktorius - darbo rinka ir pokyčiai joje. Visos šalys seka šiuos pokyčius ir vertina tendencijas, ar nedarbas auga", - kalbėjo A. Butkevičius. Jo teigimu, daugelis valstybių ir didina fiskalinį deficitą, skolinasi, norėdamos išsaugoti darbo vietas, skolintas lėšas nukreipdamos investicijoms.

Politikas minėjo dar vieną problemą - įmonių identifikavimą. "Vyriausybė ir savivaldybės turėtų žinoti, kokia yra finansinė situacija įmonėse, ypač tai aktualu ekonominės krizės sąlygomis, turi prasidėti derybos tarp įmonių vadovų ir valstybės institucijų, kad būtų abipusiai įsipareigojimai: jeigu bus išsaugomos darbo vietos, įmonės gali būti atleidžiamos nuo tam tikrų mokesčių mokėjimo, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, žemės ar žemės nuomos mokesčio ar panašiai", - kalbėjo A. Butkevičius. Politikas įsitikinęs, jog labai svarbu ir racionaliai planuoti biudžeto išlaidas, nes nuo racionalaus išlaidų planavimo priklauso ir racionalus išlaidų panaudojimas, ko, deja, negalėtų pasakyti apie valdančiosios daugumos veiksmus vienodai nukerpant visų sričių išlaidas, siekiant subalansuoti viešuosius finansus.


Seimo LSDP frakcijos informacija
Tel. 2396327, 865292009