Daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų mano, kad jų finansinė padėtis per metus pablogės, 9 proc. tikisi pagerėjimo, o 32 proc. pokyčių nelaukia.

Gruodį pablogėjimą prognozavo daugiau (57 proc.), pagerėjimo tikėjosi mažiau (8 proc.) gyventojų, praneša statistikai.

Kad jų finansinė padėtis jau pablogėjo, sausį teigė 63 proc. gyventojų, gruodį - 67 proc. Kad finansai per metus pagerėjo, sausį teigė 3 proc. gyventojų, gruodį tokių buvo 1 proc. punktu mažiau.

Vertindami šalies ekonominę padėtį, 89 proc. gyventojų sausį teigė, kad ji per praėjusius metus pablogėjo, 1 proc. - kad pagerėjo.

Sausį13 proc. gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius metus truputį pagerės, 58 proc. prognozavo pablogėjimą, 26 proc. teigė, kad padėtis išliks tokia pat.

88 proc. gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus didėjimą.

Lūkesčius ir vertinimus apibendrinantis vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste buvo minus 44, kaime - minus 47. Palyginti su gruodžiu, mieste jis padidėjo 7, kaime - 2 proc. punktais.

Miesto gyventojai optimistiškiau vertino tiek šalies ekonominės padėties, tiek namų ūkio finansinės padėties perspektyvas.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą kaime lėmė tai, kad mažiau gyventojų per artimiausius metus tikisi didelio bedarbių skaičiaus augimo ir šalies ekonominės padėties blogėjimo.

Per metus, kuomet rodiklis buvo pats mažiausias nuo jo tyrimo pradžios 2001-aisiais, jis padidėjo 11 proc. punktų. Rodiklio padidėjimą lėmė optimistiškesnė gyventojų nuomonė apie šalies ekonomikos perspektyvas.

Gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties pablogėjimą per, sumažėjo nuo 80 iki 58 proc., o prognozuojančių padėties pagerėjimą padaugėjo nuo 3 iki 13 proc.