"Mūsų Vyriausybei teko nedėkingas uždavinys gelbėti šalį iš krizės, kokios nebuvo galbūt per visą Nepriklausomybę. Lietuvą, lygiai taip pat kaip ir galingiausias pasaulio valstybes, krizė skaudžiai baudė už ūkio augimo metais susiformavusį įprotį neskaičiuoti pinigų, gyventi „iki pirmadienio" ir skolon, kai principas „po mūsų nors ir tvanas" įsigalėjo neatsakingoje ir išlaidžioje ankstesnėje finansų ir ūkio politikoje", - pristatydamas Vyriausybės metinę ataskaitą Seime sakė Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.

Dar didesniam optimizmui nuteikia šalies Prezidentės žinia, kad „Iš tiesų pagrindinė užduotis 2009 metų buvo stabilizuoti finansinę padėtį ir neleisti šaliai bankrutuoti, atvirai sakau, nepapulti į krizę, į kuri papuolė kai kurios kitos Europos šalys, tai buvo padaryta", - šeštadienį žurnalistams sakė prezidentė (http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=31170131;
http://www.lrytas.lt/-12715110631271342844-d-
grybauskait%C4%97-vyriausyb%C4%97-neleido-%C5%A1aliai-bankrutuoti.htm).

Lietuva šiemet galbūt sugebės išsiversti ir be skolinimosi tarptautinėse rinkose, nes biudžeto vykdymas yra geresnis nei planuota, o obligacijų litais paklausa yra stipri, sako finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kaip ir papildydama Prezidentės skleidžiamą taip geidžiamą ekonomikos atsigavimo optimizmą.

http://vz.lt/2/straipsnis/2010/04/17/Simonyte_gal_pavyks_
isvengti_skolinimosi_uzsienyje2).

Labai gerai būtų, jei taip yra ar bent būtų, kad ir artimiausioje ateityje.

O ką šia tema kalba ar bent rodo kitos, gal mažiau garbingos, bet visgi reikšmingos moterys?

Statistika (o tai taip pat moteriškos kilmės vardas) rodo, kad šalies ekonomikos bendrąją (realiąją) skolą praėjusių metų pabaigoje sudarė (mlrd. Lt):
• finansinių korporacijų paskolos rezidentams 74,2
• jų tarpe: PFI (bankai ir kredito unijos) vidaus kreditas 68,5
• bendroji šalies skola užsieniui 79,6
• jos tarpe: valdžios užsienio skola 18,9
PFI užsienio skolos (įsipareigojimai užsieniui) 36,8
kitų finansinių įmonių skolos užsieniui 6,8
kitų įmonių ir įstaigų skolos užsieniui 5,6
Bendroji ekonomikos skola (bruto) = 74,2+79,6 153,8
Bendroji ekonomikos skola (neto) = 153,8-36,8-6,8 110,2 t. y. iš bendrosios šalies ekonomikos skolos (bruto) atimame finansinių korporacijų užsienio skolas, kurios naudojamos teikti paskolas rezidentams, t. y. perskolinimui (duomenų šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų statistika, Lietuvos finansinės sąskaitos, Išorės sektoriaus statistika).

Per praėjusius, 2009 metus:
- bankų vidaus kreditas sumažėjo 5,3 mlrd. Lt, arba - 7,1 %; per sausio-vasario š. m. mėn. dar - 0,1 mlrd. Lt, arba - 0,1%;
- bankų užsienio skolos (užsienio įsipareigojimai) - 5,9 mlrd. Lt, arba net -13,9 %; per sausio-vasario š. m. mėn. dar -1,3 mlrd. Lt, arba - 2,6 %;
- valdžios (centrinės ir vietos) užsienio skola padidėjo 9,2 mlrd. Lt arba beveik 96 %. Bendra valdžios skola, t. y. įskaitant ir skolas vietiniams bankams, metų pabaigoje jau viršijo 23 mlrd. Lt. Ir nerodo jokių mažėjimo požymių.
Praėjusių, 2009 m., nominalus BVP buvo 92,4, o realus 68,9 mlrd. Lt. Tuomet praėjusių metų bendroji šalies ekonomikos skola (neto) sudarė 119 % nominalaus ir 160,2 % realaus BVP. Bendra šalies valdžios skola praėjusių metų pabaigoje sudarė 25 % nominalaus ir 33,7 % realaus BVP. Bet svarbu tai, kad valdžios skolos ir BVP santykis (valdžios prasiskolinimo laipsnis) padidėjo, palyginti su 2008 m., 2 kartus!!!
Per šešis narystės ES-je metus (2004-2009; 2009/2003) realus BVP padidėjo 19,9 % (1,199), kai bendroji šalies ekonomikos skola padidėjo 243 % (3,4 karto). Tai reiškia, kad šalies ekonomikos prasiskolinimo laipsnis (mąstai) padidėjo 2,8 karto, arba 186 % (3,4/1,199).

Beveik penkerius metus dosniai teikę paskolas, bankai išmokė Lietuvos žmones ir verslą gausiai skolintis, net ne visada realiai galvojant apie skolų grąžinimą. Daugiau nei pusė (55 %) užimtųjų šalies ūkyje tapo bankų skolininkais, t. y. priklausomi nuo bankų. Bet jau vyksta paskolų grąžinimas, ką ir matome šioje lentelėje (laikotarpio pabaigoje):

Šaltinis: Lietuvos bankų asociacijos interneto svetainė.

Fizinių asmenų, skolingų bankams, skaičius per praėjusius metus sumažėjo net 50 tūkstančių. Bene reikšmingiausiai nuo skolų bankams vaduojasi verslas: juridinių asmenų - bankų skolininkų skaičius per metus sumažėjo net 5,3 tūkstančio vienetų, arba daugiau nei penktadaliu. Tiesa, nėra žinoma, kokią jų dalį ištiko bankrotas.

Šalies ekonomikos prasiskolinimo kaitą matome šiame grafike:

Štai taip atrodo šalies ekonomikos skolų dydžiai bei jų kaitos tendencijos, matomi naudojant Lietuvos banko gaminama statistiką. Gaila, kad LB-ke nepasirūpinama tokios informacijos rengimu bei teikimu valdžios žmonėms bei verslui. Gal teisus profesorius Povilas Gylys teigdamas, kad "... būtent Lietuvos bankas su R. Šarkinu bei Raimondu Kuodžiu priešakyje turėjo žiūrėti, kas darosi. „Kur buvo ponas R. Šarkinas ir kur buvo ponas R. Kuodis, kuris yra svarbiausias Lietuvos banko ekonomistas? Jis užsiiminėja šiuo metu namų šiltinimu. Arba mokesčių sistemos reformomis", - ironijos neslėpė P. Gylys.(„http://www.delfi.lt/news/economy/business/pgylys-baltijos-salys-nebuvo-tikri-tigrai.d?id=30438765).

Todėl gal daugiau teisi garsi JAV ekonomistė C. Reinhart, teigdama, kad "Atrodo, kad Lietuvoje jaučiamas pasitenkinimas savimi. Esą suvaldėme audrą, gerai padirbėjome. Atvirai pasakius, toks požiūris man kelia nerimą". C. Reinhart sako, kad neužtenka galvoti vien apie viešojo sektoriaus skolą. Būtina pažvelgti ir į privataus sektoriaus paskolas, kurios per ekonomikos augimo metus pasiekė neįtikėtiną lygį. Lietuva vis dar gretinama su valstybėmis, kurioms gresia nemokumas. Tai - Pakistanas, Argentina, Dominikos Respublika ir sunkiai besikapanojančios Europos valstybės: Latvija, Graikija, Islandija, Ukraina. "Per krizę privačios skolos labai greitai gali virsti valstybės našta", - įsitikinusi 53 metų ekonomistė, kartu su Harvardo universiteto profesoriumi Kennethu Rogoffu išleidusi vieną svarbiausių ekonomikos knygų praėjusiais metais „Šįkart viskas kitaip: aštuoni finansinių kvailysčių amžiai" (angl. „This Time is Different: Eight Centuries of Financial Folly"). Kad ir kaip grėsmingai tai skambėtų, valstybės bankrotas nėra neįtikėtinas ir išskirtinis reiškinys. (Rita Stankevičiūtė, LR korespondentė Vašingtone 2010-03-27 http://www.lrytas.lt).

Optimizmo pastarųjų ponių (p. Statistika ir p. C. Reinhart) tiesose gerokai mažiau. Bet gal ir tokios nuomonės sakymas kažkam taip pat turės ir teigiamą poveikį?

Pagarbiai,
Vl. Trukšinas,
Statistikas,
Ekonomistas,
Nepriklausomas analitikas