Praėjusiais metais gyventojai įsigijo daugiau naujų butų nei jų buvo pastatyta, konstatavo nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendrovė "MG Valda", išanalizavusi Vilniuje vystomų gyvenamųjų namų projektų pardavimus 2011-aisias.

Bendrovės atlikta būsto projektų analizė rodo, kad tirpsta pastaraisiais metais susikaupęs pastatytų butų fondas - pernai rinkoje buvo pasiūlyta per 800 naujų butų, o parduota apie 1000. Šiuo metu sostinėje yra likę neparduota kiek mažiau nei 1500 naujų butų.

2011 m. beveik pusė visų pardavimų sudarė dviejų kambarių butai, kartu daugėjo sandorių perkant trijų kambarių butus, per pirmąjį metų pusmetį jų parduota beveik dvigubai daugiau nei 2010-ųjų tą patį laikotarpį. "Dviejų kambarių butai tradiciškai yra patraukliausi eilę metų, bet pastaruoju metu sumažėjusios būsto kainos koreguoja situaciją, atverdamos gyventojams daugiau galimybių įsigyti didesnį būstą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Rinkdamiesi trijų kambarių butus, gyventojai dažniausiai dairosi iki 60 kv. m. ploto būsto", - sakė "MG Valdos" pardavimų skyriaus vadovas Mantas Umbrasas.

Jo teigimu, nors gyventojai būstą renkasi atidžiau, labiau atsižvelgia į savo poreikius ir daugiau vertina kokybę, jų apsisprendimą dažniausiai vis dar lemia kaina. "Statistika rodo, kad per pastaruosius metus vienam gyventojui tenkančio gyvenamojo ploto dinamika Lietuvoje beveik nepasikeitė ir siekia 26 kv. m. naudingo gyvenamojo ploto, tuo tarpu ES vidurkis yra beveik du kartus didesnis. Nors didelė gyventojų emigracija turėjo šį rodiklį pakoreguoti ir vienam gyventojui tenkantis plotas turėjo padidėti, ženklaus pokyčio nematyti. Taip greičiausiai atsitiko dėl to, jog nemaža dalis emigrantų uždirbtų pinigų grįžta į Lietuvos nekilnojamo turto rinką", - pastebėjo M. Umbrasas.

Praėjusiais metais populiariausi buvo ekonominės klasės butai, jų dalis nekilnojamo turto rinkoje sudarė apie 40 proc. arba per 320 butų. Vidutinės klasės butų buvo parduota vos keliais nuošimčiais mažiau, tačiau jų paklausa augo sparčiausiai. Eksperto teigimu, tai galėjo lemti didesnė naujų vidutinės ir aukštos klasės projektų pasiūla bei išaugę gyventojų kokybės reikalavimai būstui. Likusi parduotų naujų butų dalis teko aukštai ir prestižinei klasei - atitinkamai apie 24 proc. ir 3 proc.

"Praėjusiais metais nekilnojamo turto rinka rodė atsigavimo ženklų, tad žvelgdami į šiuos metus prognozuojame, kad padėtis išliks panaši kaip ir pernai - stabili, be didelių permainų, tačiau su optimistinėmis nuotaikomis, kurioms pagrindą duoda tendencija, jog naujų kokybiškų butų paklausa yra didesnė nei naujai statomo būsto pasiūla", - sakė M. Umbrasas.

Metų pradžioje iš beveik 1500 Vilniuje siūlomų naujų butų kone pusė sudaro ekonominės klasės, mažiau nei trečdalis - vidutinės klasės būstai. Didžioji dalis pirkėjams siūlomų naujų butų yra dviejų kambarių (virš 700), trijų kambarių butų skaičius siekia apie 420, vieno - apie 160, likusią dalį sudaro keturių-penkių kambarių butai.