Vida BORTELIENĖ

Latviai pirmieji sugebėjo pritraukti NATO partnerius į Rygos uostą, tačiau lietuviai rankų nuleisti nežada.

Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad šiemet pradėjo galioti NATO susitarimai, kurie sudaro galimybę gabenti nekarinės paskirties krovinius geležinkeliais šiaurine tiekimo linija per Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą, Kazachstaną į Afganistaną.

Per Klaipėdos jūrų uostą į Afganistaną pernai gabenti krovinius pradėjo Vokietija, todėl jos pavyzdžiu sekti raginami ir kiti partneriai. Praėjusią savaitę Briuselyje vykusioje NATO logistikos konferencijoje Krašto apsaugos ministerijos atstovas pristatė galimybes per Lietuvos teritoriją tranzitu gabenti NATO tarptautinėms saugumo paramos pajėgoms (angl. International Security Assistance Force, ISAF) skirtus krovinius.

Pasak krašto apsaugos viceministro Vytauto Umbraso, Lietuvos valstybės institucijos pagal savo kompetenciją yra pasirengusios suteikti visą reikalingą paramą Lietuvos ūkio subjektams, suinteresuotiems organizuoti NATO nekarinių krovinių, skirtų saugumo pajėgoms Afganistane, tranzitą per Lietuvą. Tačiau V.Umbrasas pažymėjo, kad galutinė susitarimų dėl tranzito sėkmė priklausys nuo komercinių sąlygų, kurias Lietuvos vežėjai pasiūlys krovinius siunčiančioms šalims.

NATO pajėgoms Afganistane aprūpinti daugiausia naudojamas pietinis kelias, einantis per Pakistaną. Kitas, šiaurinis, kelias į Afganistaną prasideda Baltijos jūros uostuose ir driekiasi per Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Kazachstano ir Uzbekistano teritorijas.

Išskaidė srautus
Amerikiečiai krovinius ISAF aprūpinti nuo 2001 metų gabeno per Pakistano Karačio uostą, tačiau vėliau pradėtos svarstyti ir kitos kryptys, orientuotos į Afganistano perspektyvą tapti Eurazijos transporto tinklo šalimi.

Su Jungtinių Valstijų NATO struktūromis anksčiau pradėjęs bendradarbiauti Rygos uostas šiemet tikisi ISAF krovinių antplūdžio. Pernai sausį buvo pasiųsta bandomoji 100 konteinerių partija įsitikinti, per kiek laiko jie gali būti pakrauti ant platformų ir nugabenti į vietą. Vėliau planuota, kad latviams įgyvendinus visus amerikiečių reikalavimus per savaitę gali būti gabenama iki 700 standartinių (20 pėdų) konteinerių ir išsiunčiama su kroviniais 20-30 geležinkelio platformų. Rygos uosto skaičiavimu, šis projektas Latvijai turi duoti 15,5 mln. JAV dolerių pajamų per metus.

Klaipėdos uosto konteinerių terminalo vadovai dar prieš porą metų, kai tik sužinojo apie amerikiečių rengiamą naują krovinių logistikos studiją, pradėjo raginti Vyriausybę derėtis su NATO partneriais dėl Klaipėdos uosto naudojimo. Jie perspėjo, kad latviai pirmieji nusigriebs grietinėlę ir taps NATO tiekimo centru.

Studijoje buvo analizuojami ir kiti kelio variantai, tarp jų - maršrutas per Juodosios ir Kaspijos jūrų uostus aplenkiant Rusiją, (per Gruziją, Azerbaidžaną). Tačiau atsižvelgus į transportavimo kainą ir geopolitinius susitarimus, visų pirma su Rusija 2008 metais, šiaurinėje tiekimo linijoje pirmenybė buvo suteikta Rygos uostui.

Informacinių šaltinių teigimu, pernai iki lapkričio per Latviją buvo gabenta apie 5 tūkst. TEU, daugiau kaip 12 proc. per Pakistaną 2008 metais įvežto kiekio.

Latviai teigia, kad ISAF kroviniai ne tik didina uosto apyvartą, bet ir reprezentuoja Latviją kaip patikimą NATO narę ir kuriamo Eurazijos transporto koridoriaus uostą. Klaipėdos uosto geografinė vieta Azijos krovinių kelio į Europą schemoje kol kas nepažymėta.