Eglė KAPOČIŪTĖ

Sunkmečiu gelbėdami įmones Lietuvos verslininkai ieško palankesnių sąlygų ir, jas radę, investuoja užsienio rinkose.

Krašto verslininkai vis aktyviau ieško naujų ir palankesnių rinkų investicijoms užsienyje. Pasak ekonomistų, visuomet yra geriau, kai investuojama Lietuvoje, o ne atvirkščiai. Mat taip prarandamas kapitalas bei darbo vietos. Tiesa, ekspertų nuomone, kai įmonė neketina nutraukti savo veiklos krašte ir investuoja užsienyje, norėdama plėsti ir pagerinti savo verslo galimybes, yra sveikintina.

Kapitalo valdymo ir investicijų įmonių Baltijos šalyse "Maximus Capital" atstovai pastebi, kad per pastaruosius metus net kelis kartus išaugo lietuvių verslininkų susidomėjimas galimybėmis investuoti Azerbaidžane. Esą vien per pastaruosius 6 mėnesius šioje valstybėje jau spėjo investuoti nemažai lietuvių.

Vis dažniau girdime apie naujas investicijas ir Baltarusijoje bei Kazachstane. Praeitą savaitę Lietuvos šaldytuvų gamintoja AB "Snaigė" paskelbė, jog su užsienio partneriais ketina statyti gamyklą Kazachstane.

Muitų sąjunga atvėrė galimybes
Kaip LŽ teigė AB "Snaigė" rinkodaros direktorė Rūta Petrauskaitė, sprendimą statyti gamyklą Kazachstane paskatino kelios priežastys. Esą Kazachstano rinka, nors ir nedidelė, yra kaimynė daugelio kitų Azijos šalių, kurios jau yra bendrovės užkariautos rinkos. Be to, pasak pašnekovės, Kazachstanas - šalia Rusijos, o tai sudarys palankias sąlygas sugrįžti į šią rinką.

"Ypač palankios investicinės sąlygos atsirado, kai buvo pasirašyta Muitų sąjunga tarp Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano. Dabar eksportuoti produkciją iš Kazachstano į Rusiją daug paprasčiau ir pigiau negu iš Lietuvos", - dėstė ji.

R.Petrauskaitė pažymėjo, jog Kazachstanas yra labai turtinga valstybė ir ten galima rasti pigių žaliavų bei medžiagų gamybai. Ji tikino, kad dėl šių investicijų Alytuje veikiančiai gamyklai bus tik geriau. Taip pat atkreipė dėmesį, jog ne mažiau svarbi Kinijos kaimynystė, mat kinai gamina ir tiekia dalis daugeliui šaldytuvų gamintojų, tad gerokai palengvės ne tik naujų resursų paieška, bet ir jų atsigabenimas.

"Snaigė" eksportuoja prekes į 30 pasaulio šalių, tai yra 95 proc. visos pagamintos produkcijos. Bendrovė ir toliau gamins šaldytuvus Baltijos, Ukrainos, Vakarų bei Centrinės Europos rinkoms. BNS duomenimis, "Snaigės" preliminarūs konsoliduoti nuostoliai pernai siekė 36,47 mln. litų.

Paieškas skatina kebli padėtis
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos projektų vadovas Mindaugas Statulevičius LŽ pripažino, kad yra išryškėjusi tendencija, jog sunkmečiu įmonės aktyviau ieško palankesnių rinkų investicijoms.

Jo teigimu, investuoti užsienyje labiausiai nori gyvenamųjų namų statybos įmonės, antai šiuo metu į Ukrainą žengia UAB "Conserela", į Afriką - "Ranga IV investicijos".

Pasak jo, akivaizdu, kad nekilnojamojo turto rinka krašte merdi ir atsigaus tik po kelerių metų, tad įmonės darbų žvalgosi kitur.

"Veikiančios įmonės, kurios nemato perspektyvos veikti Lietuvoje dabartinėmis realijomis, be to, būdamos atsakingos bendrovės, siekiančios išlaikyti savo darbuotojus bei mokėti mokesčius, ieškosi naujų rinkų", - aiškino M.Statulevičius.

Pašnekovas pažymėjo, kad iš užsienio valstybių didelių pasiūlymų mūsų verslininkai nesulaukia, tad savarankiškai ieško, kur galėtų investuoti palankiausiomis jiems sąlygomis.

Geriau investuotų pas mus
"DnB Nord" banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis LŽ pabrėžė, kad geriau, kai mūsų verslas gamybą vysto mūsų krašte, o ne kraustosi į užsienį, ypač dabartinėmis sunkmečio sąlygomis ir vis dar sparčiai augant nedarbui.

"Investicijos užsienyje visuomet vertinamos ne vienareikšmiškai. Investuoti turint tikslą pagerinti Lietuvoje pagamintų prekių patekimą į atitinkamas rinkas, tikrai gerai. Tačiau jeigu tai tiesiog kapitalo išvežimas nusprendus, kad mūsų krašte blogesnės verslo sąlygos nei, pavyzdžiui, Baltarusijoje, tuomet blogai Lietuvai", - aiškino jis.

R.Rudzkio nuomone, "Snaigės" gamyklos statyba Kazachstane Lietuvai naudinga tuo, kad pavykusi plėtra gali padėti išgelbėti Alytuje veikiančios gamyklos padėtį. "Jeigu šios investicijos padės išsilaikyti gamyklai Lietuvoje, reikia tik džiaugtis, turint omenyje visus jos sunkumus", - sakė analitikas.

Traukia pigi darbo jėga
Verslo asociacijos "Investors' Forum" vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė LŽ teigė, kad įmonių investicijos užsienyje pirmiausia yra jų plėtra, tačiau, anot jos, nereikėtų pamiršti sunkmečio.

"Pagrindinis įmonių motyvas investuoti užsienyje yra sąnaudų mažinimas, kitaip tariant, taupymas. Todėl verslininkai, radę pigesnę darbo jėgą užsienyje, ten ir iškelia verslą. Lygiai taip pat kaip užsienio investuotojai - pas mus", - dėstė ji.

Pasak R.Skyrienės, palyginti su išsivysčiusiomis valstybėmis, mūsų krašte atlyginimai vis dar itin maži, nors ir sparčiai augo ekonomikos pakilimo metu. Jos nuomone, todėl užsieniečiai investuoja Lietuvoje. "Tai yra pasaulinė tendencija - sunkmečiu investuotojai arba sustabdo bet kokias investicijas, nes, bankams nekredituojant, neturi pinigų plėtrai, arba kelia gamybą ten, kur pigiau. Esame globalios ekonomikos dalis, reiškia, mūsų verslas gali elgtis taip pat", - aiškino ji.

Faktai
Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos tiesioginės investicijos į 27 Europos Sąjungos valstybes nares sudarė 4,29 mlrd. litų, t. y. 74,7 proc. visų Lietuvos tiesioginių investicijų užsienyje. Tuo tarpu į NVS šalis - 1,19 mlrd. litų, arba 20,6 procento.

Daugiausia Lietuvos įmonės užsienyje investavo į nekilnojamojo turto, nuomos ir kitos verslo veiklos įmones - 39,3 proc., finansinį tarpininkavimą - 18,6 proc., didmeninę ir mažmeninę prekybą - 16,1 proc., apdirbamąją gamybą - 11,9 procento. Apdirbamojoje gamyboje daugiausia investuota į chemijos produktų gamybą - 43,8 proc. visų apdirbamosios gamybos tiesioginių investicijų užsienyje, maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybą - 22,4 procento.

Tiesioginės užsienio investicijos 2009 metų spalio 1 dieną sudarė 34,2 mlrd. litų ir buvo 3,3 proc. didesnės nei 2009-ųjų liepos 1-ąją, t. y. 33,1 mlrd. litų. Vidutiniškai vienam šalies gyventojui teko 10 259 litai tiesioginių užsienio investicijų.

Daugiausia investavo Švedijos verslininkai - 4,18 mlrd. litų, Vokietijos - 3,61 mlrd. litų, Danijos - 3,6 mlrd. litų, Lenkijos - 3,42 mlrd. litų, Rusijos - 2,31 mlrd. litų, Estijos - 2,29 mlrd. litų.