Prekybinės gatvėse drabužių parduotuves keičia kavinės ir barai

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus" specialistų teigimu, praėjusiais metais prasidėjęs prekybinių gatvių atsigavimas tęsėsi ir šiemet. Prieš keletą metų, krizės įkarštyje, prekybinėse gatvėse kas penkta-šešta patalpa buvo tuščia, užimtumas siekė vos 80-85%. Šiuo metu laisvų patalpų skaičius yra ženkliai sumažėjęs, o sostinėje ir toliau fiksuojamas nuomos kainų augimas.

Sparčiausias atsigavimas stebimas sostinės pagrindinėse prekybinėse gatvėse (Gedimino pr., Pilies g., Didžioji g., Vokiečių g.), kuriose ir toliau gerėja užimtumo rodikliai. „Ober-Haus" statistiniai duomenys rodo, kad šiuo metu bendras šių gatvių užimtumas siekia 92,4% , ir tai reiškia, kad tik kas trylikta patalpa, tinkanti prekybai bei kitoms įvairioms paslaugoms, yra neišnuomota. Mažiausias ( 90,7% ) prekybinių patalpų užimtumas išlieka Gedimino prospekte. Prastesnius pagrindinės sostinės arterijos statistinius duomenims lemia pasyviausiai žmonių lankoma dalis nuo Gedimino pr. ir V. Kudirkos g. sankirtos iki Seimo rūmų. Mažiausiai laisvų plotų fiksuojama Vokiečių ir Pilies gatvėse, kur patalpų užimtumas atitinkamai sudaro 95,7% ir 94,1%. „Jau kurį laiką stebima, kai laisvose patalpose kuriasi nauji prekių ženklai bei įmonės, o dalį senų nuomininkų keičia nauji", - teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus" Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas. Pastaraisiais metais šiose prekybinėse gatvėse vykę procesai iš esmės pakeitė jų veidą. Specialistas priduria: „Drabužių, avalynės ir prabangos prekių prekybos vietų dominavimą keičia kitos prekės bei paslaugos".

„Ober-Haus" skaičiuoja, kad beveik trečdalyje (28,9%) šiose gatvėse esančių patalpų įsikūrusios kavinės/barai, klubai ir greito maisto užeigos, pritraukiantys vis naujus žmonių srautus vos ne ištisą parą. „Beje, tokia situacija itin paranki ir kita veikla užsiimančioms įmonėms, kurių verslo efektyvumas priklauso nuo kuo didesnių žmonių srautų", - kalba S. Vagonis. „Ober-Haus" duomenimis, įvairias paslaugas teikiančios įmonės (vaistinės, kelionių agentūros, draudimo įmonės, kirpyklos, optikos ir mobilaus ryšio prekybos salonai) užima 26,9% patalpų. Ir tik trečioje vietoje yra drabužių ir avalynės parduotuvės, kurios sudaro 20,1% visų patalpų. 12,5% užima papuošalų, aksesuarų ir suvenyrų parduotuvės, gausiausiai paplitusios daugiau nei trečdalyje Pilies gatvės. Kredito įstaigų (bankų) skyriai sudaro 6,0%, о maisto prekėmis ir gėrimais prekiaujančios parduotuvės - 5,6%.

Pasak S. Vagonio, augantis susidomėjimas prekybinėmis patalpomis patraukliose vietose gerina ir savininkų derybines pozicijas. „Ober-Haus" specialistai fiksuoja, kad per 2012 m. pirmąjį pusmetį prekybinių patalpų nuomos kainos pagrindinėse prekybinėse Vilniaus gatvėse išaugo 10-20% ir šiuo metu vidutinio dydžio (apie 100-300 m2) prekybinių patalpų nuomos kainos dažniausiai svyruoja apie 45-130 Lt/m2. „Prasčiausiose vietose (anksčiau paminėta Gedimino pr. dalis) nuoma prasideda nuo 40 Lt/m2 , o patraukliausiose , tokiose kaip Gedimino pr. pradžia ar geriausiai matomos patalpos Didžiojoje g., gali siekti ir iki 140 Lt/m2", - teigia „Ober-Haus" atstovas.

Kiti Lietuvos didmiesčiai negali pasigirti ryškesniu nuomos kainų augimu, tačiau ir čia stebimas patalpų užpildymas naujais nuomininkais, kuriuos vilioja prieinamos kainos. Pagrindinių prekybinių gatvių užimtumas Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, „Ober-Haus" duomenimis, svyruoja 92-96%. Tokius aukštus užimtumo rodiklius galimai lėmė rekordinėse žemumose vis dar tebesilaikančios kainos: Kaune - 27-55 Lt/m2, Klaipėdoje - 20-35 Lt/m2, o Šiauliuose ir Panevėžyje - 12-35 Lt/m2.