Vyriausybė pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos teiktoms dviem Švietimo įstatymo pataisoms, kurios reglamentuoja asmens teisę dirbti mokytoju bei valstybės lėšų skyrimą nevalstybinių mokyklų ūkio reikmėms.

Jei Švietimo įstatymo pataisų projektui pritartų Seimas, nuo šio rugsėjo mokyklose pagal bendrojo lavinimo programas nebegalėtų dirbti mokytojai, turintys tik vidurinį išsilavinimą. Šie mokytojai galėtų dirbti neformaliojo ugdymo mokytojais bendrojo lavinimo ir neformaliojo švietimo įstaigose, išskyrus ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą.

Šiuo metu tokių mokytojų, neįgijusių aukštojo išsilavinimo, yra apie 700. Iš jų 340 šiuo metu studijuoja.

Ministerijos pasiūlytas sprendimas yra kompromisinis. Darbdaviams - mokyklų vadovams - suteikiama teisė priimti į darbą arba palikti dirbti mokytojus, kurie turi aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, bet nėra įgiję pedagogo kvalifikacijos. Tokie mokytojai galėtų likti mokykloje, bet per tam tikrą laiką, kuris bus nustatytas švietimo ir mokslo ministro įsakymu, privalėtų įgyti pedagogo kvalifikaciją.

Antrąja pataisa siūloma, kad visoms nevalstybinėms bendrojo lavinimo mokykloms lėšos ūkio reikmėms būtų skiriamos iš valstybės biudžeto Vyriausybės nustatyta tvarka. Dabar mokyklos ūkio lėšas iš valstybės biudžeto gauna tik nevalstybinės tradicinių religinių bendruomenių ar bendrijų mokyklos. Taip yra nustatyta Lietuvos ir Šventojo sosto sutartimi dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje. Jei šiai įstatymo pataisai būtų pritarta ir Seime, būtų parengta ir lėšų skyrimo mokyklų ūkio reikmėms tvarka.