Zina Paškevičienė
LTV „Panorama"

Smulkieji vilnonių verpalų gamintojai sako, kad jų paklausa sunkmečiu išaugo, tačiau lietuviškos vilnos daugiau naudoja ne gamybininkai, o gyventojai.


Pakruojo rajone veikiančioje karšykloje kas mėnesį iškaršiama apie toną lietuviškos vilnos, nors pajėgumai leistų jos apdoroti antra tiek, ir tik švariai išplautos. Todėl avių augintojai skundžiasi, neturintys, kur jos dėti. Vis dėlto, pasak karšyklos savininko, vilnonių siūlų paklausa šiemet išaugo dvigubai.

„Vilna paklausi, paklausus ir siūlas. Todėl veža ir ūkininkai, ir pavieniai žmonės, plauna vilną, atveža pas mus, pasikeičia į siūlus", - pasakojo Pakruojo rajono Lygumų karšyklos savininkas Anatolijus Morozovas.

Verslininko teigimu, lietuviškų vilnonių siūlų daugiausia pageidauja gyventojai, dažniausiai atvežantys iškaršti iki 20 kilogramų vilnos. Ypač - mokantys megzti ar velti iš vilnos, mat į madą grįžta senieji amatai.

Kai kurie gaminiai paklausūs ir turguose. „Sagės, veltinio technika padarytos kepurės, šalikėliai pasipuošimui labai perkami", - teigė tautodailininkė Daiva Valentienė.

Atėjus žiemai, šiltais megztais gaminiais mezgėjai taip pat vilioja pirkėjus. Megztos vilnonės kojinės, kepurės, šalikai turguje kainuoja nuo 15 iki 30 litų, tačiau perkamiausios kojinės.

„Dabar vaikam, dovanom perka. Perka ir siūlus, tik turėk, kas moka megzti", - sakė turgaus prekiautoja Janina Bučienė.

Tačiau stambesni vilnonių verpalų gamintojai tikina, kad lietuviška vilna, pavyzdžiui, siūlams verpti, kol kas nelabai populiari - trūksta kokybės. Viena iš priežasčių - Lietuvoje iki šiol nėra vilnų plovyklos, todėl dauguma karšyklų renkasi kokybiškesnę, baltesnę vilną iš Naujosios Zelandijos.