Preliminarūs valstybės finansuojamų studentų skaičiai leidžia prognozuoti, kad šiemet, kaip ir praėjusiais metais, daugiau kaip pusė stojančiųjų galės nemokamai studijuoti universitetuose arba kolegijose. Numatoma, kad 2011 m. valstybė finansuos beveik 19 tūkstančių pirmakursių studijas - 9,7 tūkstančio universitetuose ir 9,2 tūkstančio kolegijose. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino preliminarų valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų, į kurias šiemet bus priimami studentai, skaičių.

Universitetinėms studijoms iš viso skiriama 9 680 studijų vietų: humanitarinių mokslų studijų sričiai - 1 137, menų studijoms - 544, socialiniams mokslams - 3 074, fiziniams mokslams - 1 335, biomedicinai - 1123, technologijos mokslų studijų sričiai - 2467.

Koleginėms studijoms paskirstyta 9 165 valstybės finansuojamų studijų vietų: humanitarinių mokslams - 70, menų studijoms - 238, socialiniams mokslams - 3 312, fiziniams mokslams - 200, biomedicinos mokslams - 1 655, technologijos mokslų studijų sričiai - 3 690.

Valstybės finansavimas studijoms universitetuose šiemet skirstomas pagal 13 krypčių grupių, kolegijose - pagal 11 krypčių grupių.

Didžiausia 2011 m. finansavimo naujovė - priėmimo į menų studijas pasikeitimai. Priėmimo į menus tvarka tobulinama atsižvelgiant į tai, kad didžiąją menų srities konkursinio balo dalį sudaro gebėjimus vertinantis stojamasis egzaminas. Įvertinus skirtingų krypčių specifiką, menų studijų sritis universitetuose atskiriama į keturias krypčių grupes: muzikos, meno studijų ir rašytinės kūrybos; šokio, teatro ir kino; architektūros ir dizaino; dailės, fotografijos ir medijų. Patobulinta priėmimo į menus tvarka siekiama padėti aukštosioms mokykloms atsirinkti geriausius stojančiuosius.

Numatomas valstybės finansuojamų vietų skaičius 2011 m., lyginant su 2010 m. priėmimu, išlieka toks pat. Šiek tiek kinta studentų ir lėšų paskirstymas pagal atskiras studijų sritis ir krypčių grupes. Lėšų apimtys studijų srityse koreguojamos atsižvelgiant į ankstesnių metų priėmimo patirtį.

Universitetuose finansavimo proporcijos išlieka panašios kaip pernai. Kolegijose didėja fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų ir mažėja socialinių mokslų finansavimas.

"Daugėja valstybės finansuojamų vietų kolegijose studijų sritims, kur rengiami informatikai, žemės ūkio bei slaugos specialistai. Tai darbo rinkoje paklausios specialybės, - sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. - Žinoma, tam, kad šias programas rinktųsi geriausi studentai, būtina ne vien jas populiarinti, bet ir atnaujinti, kad jos sudomintų jaunimą profesinių žinių kokybe. Aukštosios mokyklos čia turi nemažai nuveikti."

Priėmimo į aukštąsias mokyklas biudžetas ateinantį rudenį sudarys beveik 33,6 mln. litų: universitetams numatyta apie 21,5 mln. litų, kolegijoms - 12,1 mln. litų.

Valstybės finansavimą galima gauti stojant ir į valstybines, ir į nevalstybines aukštąsias mokyklas, studijuojant ir nuolatine, ir ištęstine studijų forma.

Aukštosios mokyklos pačios nusistatys, kiek studentų priims į valstybės nefinansuojamas vietas ir kokią kainą jie turės mokėti už studijas.

Šiemet mokyklas baigs apie 40 tūkst. abiturientų. Beveik kas antras mokyklą baigęs abiturientas galės įstoti į valstybės finansuojamą studijų vietą universitete arba kolegijoje.