Šalia savo oficialaus moto „Neatidėk darbų rytdienai" jis galėtų „įsirašyti" dar vieną - „Jei gali padaryti pats, nepatikėk kitam, nes niekas geriau už tave nepadarys". Tuo įsitikinęs prodiuserinės kompanijos „Viriginijaus studija" vadovas Virginijus Gaivenis. Pašnekovas, 20 metų dirbantis žurnalistinį ir 10 metų prodiuserinį darbą, pripažįsta, kad jis dar turi, ko mokytis. „Turiu išmokti pasitikėti komandos nariais", - sakė jis. Ir kuo greičiau, tuo geriau. Mat „Virginijaus studija" vadovas ruošiasi plėtoti verslą ne tik televizijoje ir ne tik Lietuvoje. Jau dabar jo kompanija bendradariauja su Norvegijos, Belgijos TV kompanijomis. Teks priimti daugiau darbuotojų, laukia dar daugiau projektų. Gal net ir sekretorę pasamdyti, kurios iki šiol neprireikė. Kad ir kokie nauji atradimai ir iššūkiai jo laukia, V.Gaivenio siekiai yra žemiški. Nepabėgti ilgam iš Lietuvos ir nuo žurnalistikos.

Daugeliui žymių užsienio prodiuserių karjeros pradžioje teko išbandyti tokius darbus kaip auklė, marškinėlių pardavėjas, krovikas... O kaip jums sekėsi tapti prodiuseriu?

Kroviku nedirbau, bet jau nuo pirmojo kurso dirbau žurnalistinį darbą (V.Gaivenis studijavo žurnalistiką Vilniaus universitete, - red. past.) . Jau antrame kurse įsidarbinau „Lietuvos ryte". Jame pradirbau ketverius metus. Paskui tiek pat metų „Respublikoje". Ir kartą man paskambino kolega Saulius Bartkus bei pasiūlė kartu dirbti. Tuo metu jis dirbo LNK. Kartu dirbome porą metų. Taip susiklostė aplinkybės, kad kartu įkūrėme firmą („Be tabu ir Ko", - red. past.) ir kartu su TV3 televizija pradėjome vykdyti įvairius TV projektus. O jų buvo daug. Tai ir kasdien eteryje pasirodžiusi „Be tabu", „X sektorius", „X sektorius. Procesas", „Abipus sienos". Vėliau, kartu su žmona žurnaliste Alvyda Gaiveniene įsteigus bendrovę „Virginijaus studija" - „Geri laikai. Blogi laikai", „Versija", „Apie ūkį ir bites" . O kur dar projektai, transliuojami regioninėse televizijose, radijo laidos...

Prodiuseriu dirbate apie dešimt metų. Žurnalistinį darbą, ko gero, kur kas daugiau. Kuo save laikote? Žurnalistu ar prodiuseriu?

Pirmiausiai aš esu žurnalistas. Tas, kuris nori ne šmėžuoti ekrane, o būti už kadro. Tas, kuris kasdien ieško konkrečių temų, jas gvildena, o kolegos, kurie dirba kartu, padeda tuos mano sumanymus įgyvendinti. Dalis prodiuserių pramušinėja projektus, televizijoms garantuoja didelį laidų kiekį. O aš nesiveržiu vienu metu kurti daug laidų. Geriau mažiau, bet gerai, o ne daug ir bet ką leisti į eterį. Šiuo metu kuriame („Virginijaus studija", - red. past.) du TV projektus respublikiniame kanale ir dar kelis projektus regioninėse televizijose.  Be to organizuojame koncertus, radijo laidas, gaminame ir parduodame siužetus užsienio valstybių televizijoms, kuriame reklamos siužetus, vaizdo klipus.

Prodiuseris - iš esmės vadybininkas. Reikia vadybinių žinių. Jums jų nepritrūksta?

Kuo toliau, tuo labiau jų reikia. Kuo toliau, tuo televizijos rinkoje sunkiau. Mat dažnai darosi svarbūs ne tavo profesiniai sugebėjimai, o sumanumas, gebėjimas prieiti prie reikiamų žmonių, nuo kurių priklauso tavo projektų ateitis. Lietuvoje, lyginant su Latvija bei Estija, televizijos rinka yra perpildyta. Konkurencija yra žiauri. Stebintys transliacijas Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje pastebi, kad mūsų kaimyninės šalys dabar išgyvena tuos laikus, kurie Lietuvoje buvo prieš ketverius metus. Logiška, kad konkurencija verčia prodiuserius pasitempti, ieškoti naujų formatų, naujų laidų.

O gal nereikia ieškoti naujų laidų? Juk jūsų prodiusuojama laida „Abipus sienos" eteryje jau nuo 1996 metų. Ji viena ilgiausiai gyvuojančių laidų. Kodėl ši laida tokia sėkminga?

Manau, sėkmė priklauso nuo žmogaus, apie kurį darome laidą, kiek tema  suvirpina žiūrovo sielą.  Svarbu, kad žiūrovas pajustų nuoširdumą. Svarbiausia nebijoti aštrių, skausmingų temų. Nebijoti to, ko kiti nedrįsta pasakoti. Svarbu, be abejo, ir kolektyvas bei kiek gali juo pasitikėti. Ta komanda, kuri dirba prie šio projekto, gali sėkmingai dirbti prie bet kurio kito, nes tai nemenka žurnalistikos mokykla. Jie išmoksta valdytį didžiulį nufilmuotos medžiagos kiekį, rašyti tekstus.

Prodiuserio darbas yra kiekvienam projektui surinkti tinkamą komandą. Kaip jūs renkatės savo darbuotojus?

Galima atrinkti pagal gražias akis, gyvenimo aprašymus. Bet aš renkuosi pagal visai kitokius kriterijus. Aš niekada neklausiu, koks tavo išsilavinimas, ar tu pabaigei žurnalistikos mokslus. Jei žmogus nori, jis su laiku išmoksta ir mikrofoną laikyti, pasirašyti tekstus, sumontuoti. Gal kai kuriems darbams išsilavinimas yra svarbus, bet ne šiame darbe. Jei baigei žurnalistiką, tai dar nereiškia, kad būsi geras žurnalistas ar kad apskritai juo būsi. Iš mano 30-ies kurso žmonių tik 10 dirba žurnalistinį darbą, o kiti pasirinko kitas sritis.  Užsienio žurnalistikos ruošimo patirtis rodo, kad geriausi yra tie žurnalistai, kurie pasikaustę vienoje srityje, apie kurią jie ir rašo ar rodo, pvz., apie teisę, ekonomiką. Tuomet jie su pašnekovais yra kaip lygiaverčiai. Aš visą laiką galvojau studijuoti teisę, bet taip atsitiko, kad pasirinkau žurnalistiką. Bet per visus tuos 20 metų aš rašiau straipsnius, ir kūriau laidas teisės tematika.

Kaip per tuos metus pasikeitė prodiuserio darbo specifika?

Šiandien svarbu dėlioti mintis į priekį. Stebėti, kokios laidų tendencijos pasaulyje, kitose televizijose. Dažniausiai genialiausi darbai, kad ir nenori pripažinti kiti kolegos, ateina iš kitų valstybių - nukopijuoti ar nupirkus jų formatus. Gaila tik dėl vienos tendencijos. Kuo toliau, tuo labiau bandoma pažaboti žurnalistinius tyrimus atliekančius žurnalistus. Anksčiau taip nebuvo. Perdėtas noras apginti visų piliečių teises žurnalistams užriša rankas. Jie negali pateikti vienos ar kitos problemos, kurios egzistuoja ir savaime neišnyksta.

Ką turite omenyje kalbėdamas apie žurnalistų pažabojimą?

Pagal naująjį baudžiamąjį kodeksą numatyta galimybė asmeniui privataus kaltinimo tvarka kreiptis tiesiai į teismą dėl šmeižto, įžeidimo - tariamo ar tikro. Neatlikus teisminio tyrimo, žurnalistui keliama byla. Jis gali tapti teisiamuoju, teismas gali areštuoti žurnalisto turtą. O ar jis teisus - paaiškės gal po kokių dviejų-trijų bylinėjimosi metų.

Kaip atsitiko, kad TV3 eteryje nepasirodė laidai „Abibus sienos" jūsų kurtas siužetas apie žuvusį  susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus sūnų? Kaip sekasi kuriant tokius siužetus laikytis žurnalisto etikos?

Ieškodamas temų, ruošdamas medžiagą visada galvoji apie reitingus. Atsižvelgi ir į žurnalistinę etiką bei moralę. Tačiau kartais tu sveiku protu negali suvokti, kodėl atsitiko taip, kaip su šiuo siužetu. Televizijos vadovai ilsisi Egipto paplūdimyje. Į mane niekas nesikreipia. Neprašo parodyti medžiagos, scenarijaus. Laida nufilmuota, paruošta eteriui. Ir staiga ateina įsakymas, kad laida neišeis į eterį. Tai pažeidžia mano, kaip žurnalisto, orumą. Aš manau, kad to neturėtų būti. Ypač nepriklausomoje televizijoje. Galima televiziją paduoti į teismą. Bet ką iš to laimėsi? Jei ketini toje televizijoje toliau dirbti, nepatartina susigadinti santykių. Jei televizijos vadovai save tapatina su televizija - tai jų, o ne žurnalistų problema.

Kiek jums svarbu reitingai? Ar eteryje pasirodytų laida, kurios tema pasmerktų ją žemiems reitingams? Dažniausiai atskiri, kuri tema bus patraukli žiūrovui. Reitingai daug ką lemia, bet ne viską. Būna temų, kurias, suvoki, išsižioję nežiūrės miestų ir kaimų gyventojai. Tačiau jei man ta tema atrodo svarbi, rodau ją ir nesuku sau galvos, ar tos laidos reitingų kreivė pakils ar nukris.

Per tuos dešimt prodiuseriavimo metų dirbote su daug žurnalistų. Ką galėtumėte pasakyti apie jų kvalifikaciją? Ji gerėja ar prastėja?

Žinau viena, kad reikalavimai jaunų žmonių, kurie ateina dirbti, yra tikrai dideli. Jie nori, kad jiems būtų sudarytos geros sąlygos ir didelės galimybės dirbti, reikalauja poilsio dienų. Aišku, ne visi yra tokie. O mes tada to nevertinome. Dirbome dieną naktį. Svarbiausia buvo atkapstyti įdomią medžiagą, negailėti savęs. Buvome maksimalistai.

O per tuos dešimt metų televizijos laidų kokybės kartelė pakilo ar nusileido?

Ji ženkliai išaugo. Išaugo tiek reikalavimai laidoms, tiek pačių laidų kokybė. Pirmiausiai turiu galvoje techninius dalykus - vaizdo, grafikos kokybę. Ir pačios laidos tapo dinamiškesnės. Televizijos laidų tinklelis priklauso ne nuo prodiuserių, o televizijos vadovų. Jie žiūri, kas bus populiaru kitą sezoną.

Kaip sužinoti, kas bus populiaru kitą televizinį sezoną?

Štai žinome, kokie rūbai bus madingi šią vasarą. Panašiai ir su televizinėmis laidomis. Jei domiesi - sužinai. TV vadovai konkuruojančiuose kanaluose turi šnipų, kurie galėtų pakuždėti, ką planuoja rodyti konkurentai. Nuo to priklauso ir tavo TV laidų tinklelis. Kiekvienoje pozicijoje svarbu nugalėti varžovą. Toks yra televizijos vadybos reikalas.

Jūsų manymu, kas bus madinga ateinantį sezoną televizijose?

Manau, kad juoda spalva išnyks ir dominuos rožinė spalva. T.y. sunkių temų, gilios analizės  nebus daugiau nei dabar arba net sumažės. Tačiau tokios laidos kaip „Abipus sienos" išliks, tik galbūt bus temos įvairesnės. Publicistika turi gyvuoti. Buvo, yra ir visada bus, ką analizuoti.

Kokios temos ar personalijos visada pritrauks reikiamą žiūrovų kiekį?

Kiekviena sritis turi personalijas, kurios visada pritrauks daug žiūrovų. Bulvarinės laidose pastebite vienus ir tuos pačius atlikėjus. Kita vertus, kam prodiuseriui rizikuoti ir rodyti kažkokius klasikos genijus, jei yra N.Zvonkė, V.Riaubiškytė, R.Katunskytė, N.Pareigytė. Jei kalbėtume apie publicistines laidas, kuriose dominuoja kriminalinės temos, laidą visada „išveš" Henrikas Daktaras, A.Zuokas skandalo metu. Kiekvienas mėnuo pagimdo vis kitą herojų, kuris patenka į nemalonią situaciją, turi nemalonumų su teisėsauga. Dažniausiai jie tampa ir mūsų laidų herojais.

Ar pakviestumėte į savo projektą tokias žvaigždes kaip Minedas?

Minedas yra atskira veikėjų kategorija. Tikrai ne. Negalima spekuliuoti jo pasaulio suvokimu ir vertinimu, sveikatos būkle. Tai neetiška.

O kodėl televizijose tiek daug visokių ostapenkų?

Jeigu žiūrovams patinka Ostapenka, ypač jo dvyratukas, kodėl nerodyti? Tegul skamba ta daina tol, kol nusibos. Jei aš konkuruojančiame TV kanale pamačiau, kaip Ostapenka aiškinasi santykius apie Dambrauskienę, ir matau, kad tai pakėlė tos laidos reitingus, kodėl man neparodyti Ostapenkos šiek tiek kitokiu kampu ir „Abipus sienos" laidoje? Kodėl nepakelti laidos reitingų iki tos pačios kartelės? Žiūrovui juk įdomu, buvo tos meilužės ar ne.

O koks reitingas yra prodiuserio siekiamybė?

Reitingai kiekvienais metais yra skirtingi ir jie priklauso nuo respondentų skaičiaus,  nuo kompanijų, kurios atlieka monitoringą, nuo televizijos tinklelio. Būna, tuo pačiu laiku per skirtingas televizijas rodomos to paties formato laidos, pavyzdžiui, „Paparacai" per TV3 ir „Super.lt" per LNK. Tas pats formatas, laikas ir tie patys pašnekovai. Jei kuri laida prasideda keliomis minutėmis anksčiau - viskas. Žiūrovas jos neišjungs, nes nori užbaigti žiūrėti tai, ką pradėjo žiūrėti.

Televizorių, ko gero, tenka žiūrėti. Ar žiūrėtumėte jį, jei nereikėtų?

Šiaip aš stengiuosi žiūrėti tas laidas, iš kurių galiu pasisemti minčių, sužinoti informaciją, kad galėčiau analizuoti, operatyviai reaguoti į tam tikrą įvykį, nufilmuoti. Nors žinau, jei nedirbčiau televizijoje, tikrai išjungčiau televizorių ir klausyčiau muzikos.

Kokiomis penkiomis savybėmis turi pasižymėti prodiuseris?

Jis turi būti landus, užsispyręs, darbštus, išmanantis rinką, erdvę, kurioje dirba ir turintis gerą komandą. Man pačiam reikia išmokti pasitikėti kitu komandos nariu. Esu žmogus, kuris viską mato ir viską nori sukontroliuoti. Turiu išmokti palikti žurnalistus dirbti prie atskirų projektų, o pačiam užsiimti organizavimu. Bet laiko pasikeisti yra (nusišypso).

Kas jūsų planuose? Aišku, kiek galite atskleisti.

Planuose - plėtoti verslą ne tik televizijoje ir ne tik Lietuvoje. Tai susiję su prodiusavimu. Veiklos išties daug. Pastebiu, kad fiziškai daug ko negaliu suspėti, nes per daug bandau užsimesti ant savo pečių. Teks papildomai ieškoti žmonių, kurie padėtų įgyvendinti mano idėjas, o aš užsiimčiau naujų rinkų, galimybių paieška. „Virginijaus studijoje" dirba 10 žmonių. Kol kas jie visi dirba Lietuvos rinkoje. O kiek papildomai priimsime, priklausys nuo projektų.

Nesinori priklausyti nuo vieno ar kito TV kanalo. Jau dabar bendradarbiaujame su kai kuriomis užsienio TV kompanijomis, keičiamės medžiaga. Daug kas mane sieja su Norvegija. Tai bendri projektai, filmai. Juos domina Baltijos rinka, mane - mūsų tėvynainių likimai tenai. Bus kuriamos išeiviams skirtos laidos. Buvo projektas ir Belgijoje. Labai nenorėčiau konkretizuoti, bet tuos produktus išvys ir Lietuvos žiūrovai. Man tai nauja sritis. Nauji atradimai ir ieškojimai. Galbūt pabėgimas nuo rutinos. Sutikite, nėra lengva kiekvieną savaitę pagaminti po valandą eterinės produkcijos, surasti sensacijų, žmonių. Kartais supranti, kad nepaveji to traukinio.

Kuris TV projektas yra jūsų sielai?

Jei „Abipus sienos" nebūtų sielai, aš jo nedaryčiau. Turiu pakankamai ir kitos veiklos. Bet nenoriu nutolti nuo žurnalistikos. Nesinori nuvilti žmonių, kurie mano laidas žiūri ir komentuoja. Kiekvienas televizijoje ilgiau padirbęs žurnalistas puoselėja mintį sulėtinti tempą, pasikrapštyti ir kurti gerus filmus. Iš pradžių dokumentinius. O vėliau ir kino filmus. Kodėl gi ne?

Jei kiekvienas kareivis nori būti generolu, tai gal kiekvienas TV laidų prodiuseris nori būti kino filmų prodiuseriu?

Aš pats to tikrai netrokštu. Noriu dirbti man įdomų darbą, kuris teikia džiaugsmą. Geras jausmas grįžus namo dešimtą valandą vakaro galvoti, kaip anksti tu šiandien grįžai, apgalvoti, ką šiandien padarei, suplanuoti, su kuo rytoj reikės susitikti, kaip nepavėluoti, nepamiršti... O dažniausiai pamiršti, nes nėra sekretorės, kuri primintų. Bet niekas geriau už tave tos darbotvarkės nesurikiuos. Mano siekiai yra žemiški. Nepabėgti iš Lietuvos ir nuo žurnalistikos. Jei išvyksiu į Belgiją ir Norvegiją, tai tikrai ne visam. Į Lietuvą grįšiu.

Trumpai apie V. Gaivenį

Gimė 1966 03 31, Užpalių k., Utenos r.
Žmona Alvyda (g.1967), žurnalistė, red. Vaikai - Silvestras (g.1991), moksleivis, Emilija (g.1994), moksleivė.
Mokslai. 1984-1991 studijavo VU (žurnalistikos spec.).
Darbinė veikla. 1988-1991 - laikr. "Lietuvos rytas" koresp., 1991-1995 - laikr. "Respublika" teisėsaugos sk. red., 1996-1997 - laikr. "Verslo žinios" koresp., 1997-1998 - LNK red., 1998-2002 - UAB "Be tabu" dir., nuo 2002 - UAB "Virginijaus studija" dir. pavaduotojas.
Faktai. V.Lingio premijos (1993), K. ir J.Bobelių I premijos (1994), V.Kudirkos premijos (1997) laureatas. Konkursų "Spauda stabdo korupciją" (1996), "Ad rem" (su laida "Abipus sienos", 1998, 1999; su laida "Be tabu", 1999) laureatas. Stažavosi Norvegijoje (1993).
Laisvalaikis. Dviračių sportas, krepšinis, kelionės.

Šios informacijos šaltinis: „Kas yra kas Lietuvoje"

L. J.
visasverslas.lt