Nori valstybės paramos? Siek profesinių aukštumų

Dirbantiems pagal autorines sutartis laisviesiems menininkams bus naudinga siekti meno kūrėjo statuso.

 Corbis nuotrauka
Jei Seimas patvirtins šiemet parengtas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas, nemažą mokesčių "Sodrai" dalį mokės ne pats meno kūrėjo statusą turintis žmogus, bet valstybė.

Kūrėjams nušvito viltis

Bemaž puspenkto tūkstančio Lietuvos kūrybinių darbuotojų, kurie šiuo metu oficialiai turi meno kūrėjo statusą, nušvito viltis ateityje turėti normalias, orumo nežeminančias senatvės ir netekto darbingumo pensijas.
Tokia galimybė numatyta šiemet Seimo darbo grupės parengtose įstatymo pataisose.
Jose siūloma įteisinti nuostatą, kad visi meno kūrėjo statusą turintys asmenys, gaunantys autorinius atlyginimus, būtų privalomai draudžiami socialiniu draudimu.
"Sodrai" nuo savo honorarų jie mokėtų nustatyto dydžio mokestį. Siūloma, kad jeigu per metus pajamų suma iš autorinių atlyginimų viršija 12 minimalių algų, t. y., daugiau kaip 9 600 litų, tai į „Sodrą" reikėtų mokėti 26, 35 procentų dydžio įmoką.
60 procentų įmokos dengtų valstybė, o 40 procentų susimokėtų pats meno kūrėjas.
Tai - tik pirmas žingsnis sprendžiant visų kūrybinių darbuotojų, tarp jų - ir žurnalistų socialines problemas.

Iniciatyvą vertino skirtingai

Projektą dar privalės svarstyti Seimas, gavęs Vyriausybės išvadas.
Pradžią šiam procesui davė žurnalistai - bemaž prieš metus Lietuvos žurnalistų sąjunga kreipėsi į šalies aukščiausias institucijas dėl visų kūrybinių darbuotojų socialinių garantijų užtikrinimo.
Pernai spalio viduryje Žurnalistų sąjungos valdyba pasiūlė Seimui ir Vyriausybei spręsti klausimą dėl kūrybinio darbo sutarčių įvedimo. Pasiūlyta sudaryti darbo grupę, kuri parengtų reikalingus teisės aktų pakeitimus. Jais būtų nustatyta, kaip ir kokia tvarka nuo kūrybinių darbuotojų honorarų būtų mokamos socialinio draudimo įmokos.
Beje, ši iniacyva buvo labai nevienareikšmiškai vertinama ir pačių žiniasklaidos darbuotojų.
Vieni (dažniausiai redakcijose triūsiantys eiliniai klaviatūros broliai ir sesės) sveikino reikalingą iniciatyvą. Mat įsivyravęs būdas - dirbti už 15 procentų apmokestintą honorarą - jiems atima socialines garantijas bei graso skurdžia pensija.
Kiti (dažniausiai - žurnalistų darbdaviai) tikino, kad neturės lėšų sumokėti visų mokesčių, kuriuos turėtų mokėti įdarbinę žurnalistą pagal darbo sutartį ir išlaikydami jam tokio paties dydžio atlyginimą, kaip kad moka dabar. Honorarų apmokestinimą itin skaudžiai pajustų regioninė žiniasklaida.

Paskatino Europos Parlamentas

Tačiau tiek žurnalistų, tiek leidėjų ir žiniasklaidos priemonių savininkų diskusija pasirodė besanti skubota.
Mat šiemet sudarytos Seimo laikinosios darbo grupės parengtame projekte pasiūlyta socialines garantijas taikyti tik menininkams ir žurnalistams, turintiems meno kūrėjo statusą.
Tokių asmenų Lietuvoje nėra daug - maždaug puspenkto tūkstančio. Tarp jų, pasak minėtoje grupėje dirbusio Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus, yra ir apie 70 žurnalistų.
Jis pabrėžė, kad būtent tokias pataisas lėmė ne vien skaudūs pavyzdžiai, kai sunkios ligos išsekintas iš gyvenimo pasitraukė maestro Vytautas Kernagis, kiti žinomi Lietuvos menininkai. Jiems rasti lėšų gydymuisi buvo opi problema...
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas atkreipė dėmesį, jog dar pernai liepos mėnesį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl meno kūrėjų statuso Europos Sąjungos šalyse.
Tuomet Europos Parlamentas paragino Europos Sąjungos nares pasirūpinti priemonėmis, kurios užtikrintų valstybės pripažintų profesionalių menininkų statusą visuomenėje.
Siūlyta atsižvelgti į jų dalyvavimą nedėkingoje darbo rinkoje. Taip pat į tai, kad daugelis menininkų kūrinių visuomenėje naudojami nemokamai, pavyzdžiui, informacijos bei mokymo tikslais, o dažnai tampa visos šalies nuosavybe.
Todėl tokiems menininkams valstybė turi nustatyti kelių lygių paramą, mokestines bei socialines lengvatas.


Užtikrins padoresnes pensijas

Šiuo metu mūsų šalies žinomi fotomeninkai, žurnalistai, dailininkai, tautodailininkai, rašytojai, architektai ir kiti kūrybos žmonės nuo gaunamo autorinio atlyginimo (honoraro) nemoka privalomųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų. Vadinasi, sulaukę pensinio amžiaus ar tapę neįgaliais, jie neįgytų teisės gauti "Sodros" pensijų.
Garbaus amžiaus kūrėjai gali pretenduoti tik į 90 procentų bazinės pensijos dydžio išmokas, šiuo metu siekiančias apie 284 litus.
Būtent dėl to įstatymo projekto rengėjai viliasi, kad nuo honoraro mokami mokesčiai meno kūrėjams užtikrins teisę į padoresnes "Sodros" senatvės ir prarasto darbingumo pensijas.
Socialinio draudimo įmoka būtų skaičiuojama tik nuo tų autorinių atlyginimų, nuo kurių mokamas 15 procentų gyventojų pajamų mokestis.
Šis draudimas būtų taikomas tik tuo atveju, jeigu per metus gauti honorarai, atskaičius gyventojų pajamų mokestį, nebūtų mažesni negu 12 minimalių mėnesinių algų (MMA). Tačiau siūloma nustatyti ir įmokų „lubas" - jos būtų skaičiuojamos tik iki 12 draudžiamųjų pajamų dydžių per metus.
Šiuo metu MMA- 800 litų per mėnesį, o per metus - 9600 litų. Draudžiamosios pajamos atitinkamai siekė 1414 litų ir 16968 litus.
Jeigu tokio dydžio minimali alga ir draudžiamosios pajamos išliktų ir 2009-aisiais, metinė pensijų socialinio draudimo minimali įmoka kitąmet, apskaičiuota nuo šios sumos, sudarytų nuo 2530 iki 4471 lito.
Pats meno kūrėjas turėtų sumokėti 40 procentų šios įmokos (atitinkamai po 1012 ir 1788 litus) arba po maždaug 84-150 litų per mėnesį. Kitą dalį padengtų valstybė.
Jeigu meno kūrėjas apsispręstų draustis nuo didesnės autorinių atlyginimų sumos, tai visą pensijų socialinio draudimo įmoką, apskaičiuotą nuo jo pasirinktos sumos ir draudžiamųjų pajamų 12 dydžių sumos skirtumo, turėtų sumokėti pats.
Jeigu Seimas pataisas priimtų, joms įgyvendinti biudžete reikėtų numatyti apie 10,7 mln. litų.

Palanki kūrėjui sistema

Taip pat naujos sistemos rengėjai pasirūpino, kaip būtų galima pagelbėti darbo netekusiam menininkui.
Pavyzdžiui, meno kūrėjų asociacijoms galėtų būti suteikta teisė skirti trumpalaikes (iki 6 mėnesių) išmokas.
Seimui pateiktos Kultūros rėmimo fondo įstatymo pataisos, kuriomis meno kūrėjo statusą turintys asmenys, kurių pajamos per metus neviršytų 12 vidutinio darbo užmokesčio dydžių (26844 litus), galėtų tikėtis paramos, kurios dydis vienam asmeniui per mėnesį negalėtų viršyti maksimalios nedarbo socialinio draudimo išmokos dydžio ir paramos mokėjimo terminas negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai.
Be to, pasiūlyta pripažintiems meno kūrėjams įteisinti rentas, kokios skiriamos garbiems sportininkams.
Meno kūrėjo valstybinių rentų įstatymo pataisos numato rentos skyrimą sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais asmenims.
Tokia renta siektų šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio - dabar 3355 litus.
Rentas per metus galėtų gauti ne daugiau kaip 7 asmenys. Išimtis būtų daroma tik 2009 metais, kuomet būtų skiriama 14 tokių rentų.
Rentoms biudžete reiktų numatyti 5,5 mln. litų.
Tikimasi, kad ši meno kūrėjo statusą turintiems žmonėms itin palanki sistema pradės veikti 2010 metais, deklaruojant pajamas už 2009-uosius.

Tai - tik pirmas žingsnis

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus nuomone, pretenduoti į meno kūrėjo statusą gali kiekvienas žurnalistas, rašytojas, fotografas ar kitos kūrybinės srities atstovas.
Svarbu, kad jis atitiktų tam tikrus kriterijus, pavyzdžiui, būtų monografijos autorius, gautų reikšmingą premiją, taptų svarbaus konkurso laureatas ir pan.
Nors siūlomos įstatymo pataisos skirtos pripažintiems - meno kūrėjo statusą turintiems - žmonėms, tačiau, Dainiaus Radzevičiaus įsitikinimu, jos aktualios visiems kūrybiniams darbuotojams.
Naujoji sistema gali tapti svarbia paskata siekti meno kūrėjo statuso - t.y. tobulėti, siekti pripažinimo, kurti itin aukštos kokybės produkciją.
Ir nors šiuose siūlomuose projektuose neatsirado vietos optimaliam sprendimui, kuris leistų sutvarkyti žurnalistų honorarų apmokestinimo sistemą, vis dėlto tikimasi, jog po pirmo žingsnio, apibrėžiančio jau turinčių statusą meno žmonių socialines garantijas, bus antrasis žingsnis.
Juo bus siekiama atkreipti dėmesį į visų kitų kūrybinių profesijų atstovų, tarp jų ir žurnalistų, socialines garantijas.
Tačiau, Dainiaus Radzevičiaus pastebėjimu, tai bus jau naujos darbo grupės triūsas, kurį patvirtinti turės naujosios kadencijos Seimas.

Turi galimybę apsidrausti

Žengti antrąjį žingsnį, tikėtina, nebus lengva dėl itin prieštaringų nuomonių. Per pastaruosius kelerius metus jų viešojoje erdvėje būta ne vienos.
Šiuo metu galiojančios kūrybinių darbuotojų atlyginimo apmokestinimo tvarkos šalininkai primena, kad buvo nueitas ilgas kelias, kol honorarui 1990 metais pradėtas taikyti lengvatinis - 15 procentų - pajamų mokesčio tarifas.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovai atkreipė dėmesį, jog apmokestinti honorarus siekta ne pirmą kartą.
Pavyzdžiui, 2006 metais „Sodros" bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai buvo prasitarę apie planus apmokestinti autorių gaunamus honorarus. Nors buvo akcentuojamas esminis argumentas - autorių skurdas senatvėje, nes jiems nebus užtikrinta pakankamai didelė "Sodros" pensija, vis dėlto tuomet prasprūdo ir kitas argumentas. "Sodrai" būtinos naujos finansinės įplaukos, mat politikai užsibrėžė padidinti pensijas.
Savo nuomonę viešojoje erdvėje ir šiemet ne kartą pareiškę Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovai ragina šalies valdžią palikti teisę patiems kūrybiniams darbuotojams apsispręsti dėl socialinio draudimo.
Laisvosios rinkos instituto atstovai primena, jog kūrėjai ir dabar turi galimybę apsidrausti. Pavyzdžiui, sudaryti savanoriško pensijų draudimo, taip pat draudimo ligos ar motinystės pašalpoms sutartis su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniais skyriais. Norėdami gauti pagrindinę pensijos dalį, asmenys kas ketvirtį moka po 50 procentų bazinės pensijos (šiuo metu tai sudarytų 158 litų.).
Kūrėjams yra ir kita galimybė - kaupti pensijas privačiuose pensijų fonduose, o sveikatos draudimą gauti per juos vienijančią asociaciją.

Sulaukia daug priekaištų

Šiuo metu galiojančios kūrybinių darbuotojų atlyginimo apmokestinimo tvarkos šalininkai sulaukia daug priekaištų bei kontrargumentų ne vien iš mokesčių nustekentos, pagal darbo sutartis triūsiančios visuomenės dalies.
Vieni žmonės stebisi, už ką kūrėjams tokios privilegijos. Kiti įtaria, kad per autorinius atlyginimus plaunami didžiuliai pinigai. Treti priduria, jog dabartinė sistema yra itin palanki kūrybinių darbuotojų darbdaviams.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis pagal autorines sutartis dirbančius šalies gyventojus yra prilyginęs uždelsto veikimo socialinei bombai.
Tai - didelė visuomenės dalis, neturinti jokių socialinių garantijų. Pasiligoję ar sulaukę garbaus amžiaus, šie žmonės gali tapti sunkia našta valstybei.
Savo nuomonės dėl autorinių atlyginimų neslepia ir žinoma ekonomistė Aušra Maldeikienė. Ji atkreipė dėmesį dėl galimo valdžios pataikavimo žiniasklaidai ir priminė: kai socialdemokratai frakcijos vardu pernai Seime įregistravo įstatymo projektą dėl progresinių mokesčių, iš progresinės skalės "autoriniai" iš karto iškrito.
Pačios Aušros Maldeikienė nuomone, gyvenantys iš autorinių atlyginimų, tačiau dažnai triūsiantys it pagal darbo sutartis žmonės turėtų mokėti tokius pačius mokesčius, kaip ir samdomi darbuotojai.

Audronė Gliožerienė