Kūrybiškumo ugdymas
2018-10-03 16:49 Peržiūros : 1022 Spausdinti
Visi mes esame kūrėjai, tik ne visi išdrįstame tuo patikėti. Ar žinojote, kad 90 % penkiamečių vaikų yra kūrybiški, sulaukę septynerių, tokiais išlieka 20 %, ir tik 2 % suaugusiųjų išlaiko poreikį kurti? Kaip mes prarandame savo kūrybiškumą? Ar jis toks reikalingas, ar be jo mes negalime susikurti savo sėkmės ir gyvenimo gerovės?
Pasak kūrybine veikla užsiimančios įmonės vadovės Ilonos Balkuvienės: „kūrybiškumą mes prarandame, kai susiduriame su taisyklėmis ir rėmais. Mes piešiame žalią saulę, kažkas prieina ir mums pasako, kad žalios saulės nebūna - čia pat mūsų pasaulis ir užsiskleidžia, įsijungia vertinimas. Mes pradedame galvoti: „Ar aš darau gerai? Galbūt aš klystu?" Tuomet kūrybiškumą mes dažniausiai tiesiog užspaudžiame savyje, ypatingai, jei žmogus iš prigimties yra ne toks drąsus."
Žinoma, mes galime numoti ranka į šiuos ir kitus panašius teiginius, galvodami, kad kūrybiškumas skirtas ne kiekvienam ir ne kiekvienam jis yra reikalingas, juk nesiruošiame laimėti Grammy apdovanojimo. Bet galbūt toks požiūris ir yra priežastis, kodėl jūs arba jūsų vaikai tiesiog negalite „judėti į priekį"?
Pagrindinės priežastys, kodėl būtina vystyti kūrybiškumą
Kūrybiškumas, visų pirma, nėra tik vaizduotės išraiška meno srityje. Tai išlavinta elgesio ir įgūdžių visuma, padedanti savarankiškai mąstyti, atrasti aplinkoje paslėptus modelius, generuoti originalias mintis ir sprendimus. Ar nemanote, kad toks įgūdžių rinkinys atveria didesnes galimybes darbo rinkoje? Jei atkreiptumėte dėmesį, pastebėtumėte, kad kūrybiškumas dabar labiau vertinama darbuotojų kompetencija nei darbštumas. Tikima, kad nuo jo priklauso spartesnis įmonės vystymasis. Viena vertus, tai greičiausiai susiję su gebėjimu operatyviai spręsti problemas. Vyrauja nuomonė, kad įprastais būdais sudėtingų, kompleksinių ir greito sprendimo reikalaujančių problemų išspręsti jau nebeįmanoma, o štai kūrybiški žmonės ne tik priima geriausią sprendimą, bet ir sugeba greičiau įžvelgti pačią problemą. Kita vertus, kūrybiški žmonės nestokoja novatoriškų idėjų, galinčių padėti pralenkti konkurentus ir įmonę paversti lyderiaujančia. Be abejonės, ši savybė atveria didesnes galimybes ne tik ieškantiems darbo, bet ir kuriantiems savo verslą.
Antra, kūrybiškumas padeda prisitaikyti. Šiandien gyvename tokiame amžiuje, kada atsirado didžiulis poreikis ir prievolė keistis. Mes nuolat jaučiame politinių, socialinių ir ekonominių pokyčių bangas, prie kurių ne visiems ir ne visuomet yra lengva prisitaikyti, bet esame priversti tai daryti. Nemokėdami keistis tokiu tempu, kokiu keičiasi mus supanti aplinka, imame pykti, kaltinti kitus, matyti problemas ir pavojus, tai, be abejonės, menkina mūsų galimybes ir kenkia gyvenimo kokybei. Tam, kad lengviau išgyventume pasikeitimus, turime ugdyti savyje kūrybišką asmenybę - improvizuojančią, imlią naujovėms, mokančią priimti pokyčius ir juos išnaudoti.
Būdami kūrybiški mes galime labiau pasitikėti savimi, jaustis stipresni. Kaip teigia įvairias, kūrybiškumą skatinančias veiklas vedanti Ilona Balkuvienė „jeigu vaiką išmokysime kurti nuo mažų dienų, bet kurti ne iš to, ką mama nuperka parduotuvėje, o iš visko, ką jis randa, toks vaikas gyvenimiškose situacijose bus stiprus. Jis niekada nepasimes, nes žinos, kad nėra situacijos gyvenime, į kurią negalėtum pažiūrėti kūrybiškai, kurioje negalėtum kažko sukurti. Kūrybiškas žmogus yra kūrybiškas visur - visose veiklose ir visose situacijose." Pašnekovė taip pat priduria, kad „mes vis dar galvojame, jog galime „išmokti gyvenimą": išmokti verslo, šeimos modelio. Bet iš tikrųjų nieko negalime išmokti, jeigu nemokame kurti."
Svarbu paminėti ir tai, kad kūrybiškumo lavinimas ir jo raiška užkerta kelią įvairioms psichologinėms problemoms atsirasti, kadangi nevystomas arba slopinamas kūrybiškumas gali iššaukti nerimą, nuoskaudos arba kaltės jausmą. Taip pat tikėtina, kad kūrybiškumo stokojantis vaikas mokykloje patirs mokymosi sunkumus - sunkiai gebės pasinaudoti mokymosi strategijomis bei susidurs su motyvacijos stoka.
Kaip atpažinti, kad mums trūksta kūrybiškumo?
Kad vaikas stokoja kūrybiškumo, visai nesunku pastebėti, pavyzdžiui, ar dažnai girdite jį klausiantį: „Ką man veikti?" arba tiesiog slampinėjantį aplinkui ir zirziantį: „Aš nežinau, ką man daryti..." Tai nereiškia, kad aplink jį nėra jokios veiklos, kuria jis galėtų užsiimti, tiesiog jam trūksta kūrybiškumo ją susikurti, t. y. susigalvoti pačiam. Taip pat kūrybiškumo nebuvimas jaučiamas, jei negirdite savo vaiko samprotaujančio jam iškilusiais klausimais, matote, kad jis kankinasi rašydamas mokyklinius rašto darbus arba negali įveikti kitų kūrybinių užduočių. Paprasčiausi teiginiai „aš negaliu" arba „aš nesugebėsiu", tik dar kartą įrodo ir siunčia signalą apie kūrybiškumo trūkumą.
Jei ir jūs sau dažnai kartojate šiuos žodžius „aš to nesugebėsiu padaryti", „tai ne man" ir panašiai - vadinasi, jūs taip pat stokojate kūrybinės galios. Ypač jeigu susidurdami su problema jaučiate, kad negalite judėti toliau, nes atrodo, kad galva visiškai ištuštėjusi. Žinoma, kūrybiškumu negalite pasidžiaugti ir tuomet, jei prireikus minčių ieškote interneto erdvėje, tikėdamiesi surasti tai, ką galėtumėte nukopijuoti. Bet, ar mes galime būti kūrybiškesni nei esame dabar? Be jokios abejonės taip, tiesiog reikia pasirinkti sau mielą veiklą, padedančią atsiskleisti užslėptam kūrybiškumui.
Joga
Vienas iš būdų, kaip galima pažadinti ir išlaisvinti savo kūrybinę galią. Rytas, pradėtas su joga, garantuoja kūrybinių idėjų pliūpsnį ir ypatingą teigiamą energiją visos dienos metu. Pats žodis joga, iš sanskrito kalbos, reiškia susijungimą. Jos metu lėtais, elastingais, su kvėpavimu suderintais judesiais, žmogus tarsi jungiasi su visata - ši būsena veda jį į gilesnį savęs ir pasaulio pažinimą, skatina vidinę išmintį.
Joga turėtų būti lengva, maloni dvasinė, emocinė ir kartu fizinė žmogaus kelionė, tačiau šį užsiėmimą vedanti Ilona Balkuvienė pastebi visuomenėje nusistovėjusį daug liūdnesnį reiškinį. „Šiandien jogos pratimai lengvai nuėjo sporto keliu." - tikina ji ir priduria, kad „ joga - tai nėra sportas, ji turi savo filosofiją ir teisingai vedama apima ilgus pasikalbėjimus."
Ir išties, jei atkreiptume dėmesį, pastebėtume, kad dalis jogos meistrų šiandien šį užsiėmimą iškreipia užpildydami jį sudėtingais, dažnai net ne kiekvienam įveikiamais sporto pratimais. Tokios jogos metu vargu ar galima suprasti tikrąją jos paskirtį ir pajusti teigiamą poveikį, todėl renkantis vertėtų atidžiai pasidomėti, kaip ji yra praktikuojama. „Pavyzdžiui mes, pirmiausia, su vaikais valandą laiko užsiimame pokalbiais ir tik vėliau, ta vadinama fizine joga, kvėpavimo pratimais darome kūrybinį darbą, atskleisdami tai, ką mums pavyko suvokti iš to, apie ką kalbėjome. Jeigu mes kalbėjome tema „emocijų pažinimas", mes bandome pažinti savo vidų, suvokti, kas yra tos emocijos. Mes piešiame kojomis, stengiamės stebėti savo jausmus, kokia emocija kyla, iš kur ji ateina ir kur ji nueina." - dalinasi savo patirtimi pašnekovė.
Bene akivaizdžiausiai kūrybinių veiklų teigiamą poveikį pastebi tėvai, matydami, kaip keičiasi ir tobulėja jų atžalos. Net du savo vaikus į „Vėjų fėją" lydinti mama Neringa Daniulaitienė neslepia džiaugsmo galėdama pasigrožėti ne tik vaikų sukurtais darbeliais ir pasirodymais, bet ir išgirsti iš jų stulbinančių samprotavimų, pavyzdžiui, apie nelaimingus žmones - kodėl jie tokie pikti, apie pinigus - kokia jų vertė, ir panašiai. Pašnekovė yra įsitikinusi, kad „už tokį vaikų santykį su pasauliu turime, žinoma, dėkoti ir patys sau, ir lygiai taip pat tokioms asmenybėms, kaip Ilona bei jos sukurtoms veikloms." Neringai joga taip pat tapo kūrybinio įkvėpimo šaltiniu. Iš šalies stebint kūrybiškus jogos užsiėmimus, kuriuose dalyvavo jos dukra, matomi vaizdai paskatino ją perkelti istorijas ant popieriaus lapų ir paversti apčiuopiama vaikiška pasakos knyga.
Afrikietiškų būgnų pamokos
Lygiai taip pat kūrybiškesni galime tapti ir kurdami muziką. Afrikietiškų būgnų pamokos suteikia ypatingai daug erdvės kūrybinei raiškai ir improvizacijai. Jais groti nesudėtinga, ritmo jausmą pagauna visi, net ir tie, kurie iš pradžių netiki savo gabumais muzikoje. Šiomis pamokomis žavisi tiek vaikai, tiek suaugusieji, į jas įsitraukia ir fizinę ar mokymosi negalią turintys žmonės.
Grojimas būgnais žmogaus viduje pažadina teigiamus jausmus, suteikia jam laisvumo. Delnais mušdami būgną, jie atranda būdą ritmiškai išreikšti save, atpalaiduoti savo mintis ir kūną - patiriamas laisvas kūrybinis džiaugsmas. Afrikietiškų būgnų pamokose netrūksta įsipinančių žaidimo formų, kurių metu žmogus pasineria į žaismingumo pojūtį, o šis tik dar labiau atskleidžia ir puoselėja žmogaus kūrybinę galią. Be abejonės, užtikrintas ritmas sustiprina ir didesnį pasitikėjimą savimi, kartu leisdamas atpažinti naujas galimybes. Visi išvardyti pojūčiai sustiprėja dar labiau, jei grojama grupėje. Čia reikia išmokti ne tik groti instrumentu, bet ir išgirsti kitus, išmokti prie jų prisitaikyti, galiausiai kurti kartu su jais - tai skatina tapti lankstesniu.
Kaip ir kitos meninės veiklos, ši taip pat gali padėti išlieti pyktį ir įtampą, o, siekiant išmokti groti skirtingais metodais ir skirtingu ritmu, užsiėmimas lavina žmogaus gebėjimą susikoncentruoti, jo koordinaciją ir klausą.
Kitos meninės veiklos
Galime rinktis nuo pačių paprasčiausių iki pačių sudėtingiausių - kiekvienas pagal savo poreikius ir asmeninius gebėjimus. Įmonės „Vėjų fėja" direktorė Ilona Balkuvienė pastebi, kad pastaruoju metu į menines veiklas ateina kurti mamos su dukromis, kurios, kaip pačios teigia, kurdamos nusipiešia ne tik gražius darbus, bet ir gauna kažką daugiau. „Tėvai per kūrybą atranda savo vaiką kitaip, atranda didesnį tarpusavio ryšį. Įdomu stebėti, kaip piešiniai, kuriuos piešia mama ir dukra šalia, rišasi tarpusavyje, jungiasi spalviškai. Tu matai, kad tos dvi sielos visgi yra panašios ir artimos, tik jos pačios gal ne visada išdrįsta tai pasakyti viena kitai, o per kūrybą tai vyksta tyliai, bet galingai." - pasakoja pašnekovė.
Vieni iš populiariausių meninių veiklų, tai dailės užsiėmimai. Juose žmogus į kūrybinį procesą įsitraukia nuo pat pirmojo spalvos potėpio - čia reikia sukurti vaizdą, jame perteikti nuotaiką, charakterį. Galimybė išbandyti tarpusavyje jungti įvairias technikas ir skirtingas meno priemones kiekvienam suteikia dar daugiau kūrybinės laisvės, ypač kūrybiškumas „pajungiamas" tada, kai atsiradusį defektą tenka paversti efektu.
O ar esate, ką nors girdėję apie mandalų piešimo poveikį? Pats žodis mandala, sanskrito kalba, reiškia ratą su centru. Tradiciškai, tai tikslus simetriškos struktūros piešinys, išsidėstęs apie viską jungiantį centrą, dažnai piešiamas akvarėle. Šis užsiėmimas padeda asmenybei vystytis, tobulėti, keistis, pajusti save kaip visumą, pamatyti ir lengviau išspręsti kylančius vidinius konfliktus - tai tarsi įrankis, išlaisvinantis užblokuotą energiją. Jei jaučiate nerimą, įtampą, jums trūksta idėjų, ar nesugebate parinkti atsakymų į kylančius klausimus, tiesiog pamėginkite nupiešti mandalą. Šis kūrybinis procesas atpalaiduoja mintis ir suteikia naujos energijos.
Dar vienas iššūkis - rankų darbo lėlių gamyba. Kaip sako šias lėles gaminanti Ilona Balkuvienė, tai „yra didžiulė giria, į kurią įžengęs tu turi klaidžioti ilgai ilgai. Tai yra psichologinis darbas, kurio metu tu kuri žmogų, su visomis charakterio savybėmis ir kažkokia istorija - prieš akis prabėga visas romanas, kurio nereikia skaityti." - pasakoja menininkė. Šis užsiėmimas skirtas tiems, kurie ne tik nori prasmingai praleisti laiką, lavinti savo kūrybinius įgūdžius, bet ir iš tikrųjų nori išmokti daryti interjerines lėles. Pats lėlės gaminimo procesas prilygsta meditacijai, kurios metu kuriantysis išreiškia save. O pasigaminta lėlė dažniausia tampa nauju namų gyventoju, kuris skleidžia tam tikrą informaciją ir gali būti didžiulis pagalbininkas, suteikiantis jėgų. „Skatinu visus, didelius ir mažus, nebijoti lavinti savo kūrybiškumo" - užtikrintai sako kūrybos namučių „Vėjų fėja"direktorė Ilona Balkuvienė.
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!