Po "Lino audinių" bankroto - skaldyti malkų
2008-09-09 11:18 Peržiūros : 91 SpausdintiĮ darbo rinkos užribį išsviesti bankrutavusių "Lino audinių" darbuotojai neturi vilties vėl gauti nuolatines pajamas. Vietoj išsvajotų virėjų ar buhalterių darbo vietų - pasiūlymai moterims melžti karves ar skaldyti malkas. Keli šimtai bedarbių panevėžiečių nusivylę ir Darbo birža, ir socialinę paramą žadėjusia Savivaldybe.
"Jei Darbo birža siųs darbuotis į lavoninę ar kaminų krėsti, turėsime eiti. Kitaip pašalpų nebegausime ir iš bedarbių eilės būsime išbraukti. Ten niekam nerūpi, kad auginame mažamečius vaikus, kad norime persikvalifikuoti", - "Sekundei" sakė po "Lino audinių" bankroto pragyvenimo šaltinio netekusi panevėžietė Vitalija.
Moteris tikina sulaukusi pasiūlymo važinėti į rajoną melžti karvių arba kapoti malkų, nors turinti 8-erių metų apskaitininkės darbo stažą.
Pasak Vitalijos, bandymų teisintis, kad 4 val. prasidedančios darbo valandos jai, auginančiai pustrečių ir devynerių metų vaikus, netinka, biržos specialistės nenorėjusios nė girdėti.
Bedarbe likusios Vitalijos nuomone, dar rugpjūčio pradžioje bankrutavusios bendrovės darbuotojų visuotiniame susirinkime Darbo biržos vadovų žadėti persikvalifikavimo kursai tėra mažaraščiams suteikta privilegija.
Jos teigimu, niekinamos ir prošvaisčių gauti nuolatinį darbą nematančios "Lino audinių" buvusios darbuotojos nesulaukė užtarimo netgi iš Darbo biržos direktoriaus pavaduotojos Audronės Biguzienės.
Ne tik pavardę, bet ir vardą paviešinti pabūgusi Vitalijos buvusi kolegė negalėjo sulaikyti ašarų kalbėdama apie dabartinį savo gyvenimą.
"Niekam mes nerūpim - nei Savivaldybei, nei biržai. Ir iš "Lino audinių" savo užsidirbtų pinigų dar negavome", - guodėsi bankrutavusios bendrovės buvusi darbuotoja.
Jai pačiai Darbo biržos buvo pasiūlyta pas ūkininką rinkti akmenis arba Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje kilnoti senelius. Tokiems fizinės jėgos reikalaujantiems darbams moteris teigia nebeturinti sveikatos.
Bankrutavus "Lino audiniams" nuo rugpjūčio 11-osios Panevėžio darbo biržoje įsiregistravo 318 buvusių šios įmonės darbuotojų, iš jų - 82 proc. moterų. Trys iš keturių įsiregistravusiųjų - vyresnės nei 40 m.
Du trečdaliai Darbo biržoje registruotų buvusių "Lino audinių" darbuotojų įgiję vidurinį ar pagrindinį išsilavinimą ir profesiją, turintys aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą specialistai tesudaro 17 proc., dar 16 proc. dirbo nekvalifikuotą darbą ir neturi jokios profesijos.
Darbo biržos direktorės pavaduotoja A. Biguzienė pripažino, kad Darbo birža suinteresuota ne mokyti bedarbius, o greičiau juos integruoti į darbo rinką, ir siūlo darbą jei ne pagal turimą, tai bent pagal gretutinę specialybę.
Dėl įmonės bankroto darbo netekusiems buvusiems "Lino audinių" darbuotojams nedarbo išmokos iš Darbo biržos dar nėra mokamos. Teisės aktai numato, kad nesulaukusiam darbo pasiūlymo biržos klientui išmoka paskiriama po mėnesio nuo atleidimo iš darbo.
Lengvai į darbo rinką pavyko sugrįžti 430 "Lino audinių" darbuotojų. Dar rugpjūčio pradžioje jie buvo pakviesti dirbti į vasarą įkurtą bendrovės "Linas" antrinę įmonę "Lino apdaila". Jos direktorė Nijolė Šventickienė mano, kad pagrindinė kliūtis ilgamečiams darbuotojams vėl įsidarbinti - specifinės specialybės.
"Mums reikalingi siuvėjai, sukirpėjai, audimo specialistai, o „Lino audiniuose" daugiausia dirbo verpėjų. Jaučiama žmonių baimė keisti darbą. Mes jau gerokai anksčiau siūlėme persikvalifikuoti, bet ne vienas pabūgo", - aiškino N.Šventickienė.
Pasak "Lino audinių" bankroto administratoriaus Aurimo Valaičio, rugsėjo paskutinį ketvirtadienį Garantinio fondo valdyba turėtų svarstyti prašymą bankrutuojančios bendrovės darbuotojams išmokėti daugiau nei 2,6 mln. litų. Jei valdyba tam pritars, savo uždirbtų pinigų buvę darbuotojai sulauktų spalį, rašo dienraštis "Sekundė".
ELTA
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!