Ar stipriai esame prasiskolinę?

2008-10-08 08:34   Peržiūros : 252   Spausdinti


Atsakymui į šį, iš pirmo žvilgsnio, nesudėtingą klausimą, skaičiuojamas ir naudojamas paskolų, (kredito, vidaus kredito) santykis su šalies metiniu bendruoju vidaus produktu (BVP).

Lietuvos banko 2007 metų Pranešime LR Seimui ,,Apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę" nurodoma, kad "Kreditui augant sparčiau negu ekonomikai, visų PFI suteiktų paskolų ir BVP santykis didėjo: 2006 m. jis buvo 51 procentas, o 2007 m. - 62 procentai." (pranešimo 14 pusl.).

Lietuvos banko 2007 metų ataskaitoje taip pat teigiama, kad ,"2008 m. sausio 1 d. išankstiniais duomenimis, bankų paskolų portfelis, įskaitant paskolas finansų institucijoms, sudarė 62,1 procento 2007 m. šalies BVP, o kitose Baltijos valstybėse šis santykis buvo didesnis daugiau kaip 2 kartus."

Lietuvos banko valdybos pirmininkas p. Reinoldijus Šarkinas ramina, kad "Lietuvoje paskolų portfelis sudaro viso labo 62,1 % BVP, o Latvijoje - 106,2, Estijoje -98,3, kitose ES šalyse šis santykis dar didesnis" (,"Nepopuliarios priemonės - tik per prievartą" , ,"Verslo žinių" priedas "Bankai ir draudimas", 2008 05 05).

Ar iš tikrųjų mes nuo kaimynų ir Europos taip ženkliai "atsilikę" skolintojai, Lietuvoje veikiant tiems patiems, kaip ir Latvijoje bei Estijoje, skandinaviškiems bankams?

Ar kredito ir BVP santykis, apibūdinantis skolinimosi paplitimą (ir šalies ūkio prasiskolinimo laipsnį), yra labai jau paprastas ir vienareikšmis rodiklis?

Kaip ir bet koks santykinis rodiklis, taip ir kredito ir BVP santykis, susideda iš skaitiklio ir vardiklio rodiklių ir jų reikšmių.

Pradėkime nuo vardiklio

Per metus sukurtas BVP vertinamas dviem būdais: faktinėmis (rinkos) kainomis ir palyginamosiomis kainomis. Pirmuoju atveju mes turime nominalųjį BVP, jo rinkos verte, kurią reikšmingai padidina ir išpučia infliaciją. Antruoju atveju mes gauname realų BVP, kaip dažnai sakoma, BVP "apimtį", kurios dydžiui ir kaitai kainų įtaka eliminuojama. Praėjusių, 2007 -jų metų nominalusis BVP buvo 96740 mln.Lt, realusis BVP - 77935 mln.Lt. Nominalaus ir realaus BVP santykio (96740 : 77935 = 1,241), dažnai vadinamu defliatoriumi, ekonominė prasmė yra vidutinė BVP rinkos kaina. Todėl šalies ekonomikai suteiktų paskolų sumas būtų teisingiau palyginti ne su nominaliu, infliacijos išpūstu, bet su realiu BVP. Nes, palyginant kreditą su nominaliu BVP, tam tikra prasme palyginami kaip ir pinigai su pinigais. Palyginant kredito sumas su realiu BVP, mes atsakome į klausimą: kiek paskolinta realaus BVP (BVP apimties, kiekio) vienetui.

Todėl, pinigų finansų institucijų (PFI, bankai ir kredito unijos) suteiktų šalies rezidentams paskolų konsoliduotą sumą 2007 m. pabaigoje 59721 mln. Lt, (http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=7272&lang=lt) palyginę su realiu, infliacijos neišpūstu, PVB gauname, kad šalies ūkio "prasiskolinimas" buvo ne 62 (61,7) %, bet 76,6 % (59721: 77935).

Bet tai dar ne didžiausias "prasiskolinimo" rodiklis. Lietuvos banko pinigų statistikoje (http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=7273&lang=lt ) skelbiamas vidaus kredito rodiklis, 5,2 % didesnis už PFI šalies rezidentams suteiktų paskolų konsoliduotą sumą. Palyginę vidaus kredito 2007 m. pabaigoje sumą (62843 mln. Lt) su nominaliuoju BVP  gauname, kad "prasiskolinimas" jau gali būti matuojamas ir 65,0 %. Gi realaus BVP "praskolinimo" rodiklis jau būtų 80,6 %.

Agreguotame PFI balanse Lietuvos bankas rodo dar didesnę paskolų rezidentams likučio sumą - jau 64214 mln. Lt (http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=7271&lang=lt.) Todėl šalies "prasiskolinimo" rodikliai 2007 metų pabaigoje turėtų būti vertinami 66,3 % nominalaus ir 82,4 % realaus BVP.

Bet ar paminėti skaičiai apie šalies ūkio subjektams suteiktas paskolas (ūkio subjektų skolinimąsi) yra pakankamai išsamūs bei realūs? Ar jie, t. y. ūkio subjektai, gali skolintis ir ne tik iš PFI?  

Deja, Lietuvos banko pinigų statistikoje lyg šiol neapskaitomos lizingo bendrovių, faktoringo įmonių bei kitų įmonių šalies ūkio subjektams teikiamos paskolos (nors apie ruošimąsi kitų finansinių tarpininkų statistinei apskaitai rašoma visuose LB pranešimuose LR Seimui net nuo 2004 metų).

Bet tokių paskolų sumas galim rasti Lietuvos banko sudaromose finansinėse sąskaitose (http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=8004). Praėjusių metų pabaigoje finansinių korporacijų finansiniame turte paskolos rezidentams, t. y. be paskolų kitoms šalims, jau išreiškiamos 72296 mln. Lt suma. Tai 15 % daugiau už PFI vidaus kreditą ir 21 % (12575 mln. Lt) daugiau už pasirinktą "kukliausią" PFI suteiktų šalies rezidentams konsoliduotą paskolų sumą (59721 mln. Lt), kuri panaudota mūsų skolinimosi "atsilikimui" nuo kitų šalių parodyti (62 % paskolų ir BVP santykiui apskaičiuoti).

Taigi, šalies ekonomikos "prasiskolinimą" jau derėtų vertinti 74,7 % palyginti su nominaliu ir 92,8 % palyginti su realiu BVP.

Bet ir tai dar ne viskas

Prie finansinių korporacijų šalies rezidentams suteiktų paskolų (72296 mln. Lt) būtina dar pridėti šalies bendrąją skolą užsieniui, 2007 m. pabaigoje pasiekusią 70911 mln. Lt (http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=8001). Iš jos PFI skolos - 33838, valdžios skola - 11474 mln. Lt, kitų įmonių ir institucijų skolinimasis užsienyje - 8156 mln. Lt. Tuomet bene realiausia šalies ekonomikos skola turėtu būti išreiškiama 143207 mln. Lt, o santykiniai "prasiskolinimo" rodikliai būtų 148,0 % nominalaus ir 183,8 % realaus BVP. Realioji šalies ekonomikos skola (gal prigis ir toks pavadinimas dar vienai skolos "įvairovei"?), apskaičiuota jau minėtų Lietuvos banko skelbiamų duomenų pagrindu, per 2004 - 2007 metus išaugo nuo 41,5 mlrd. Lt 2004 m. pradžioje iki 143,2 mlrd. Lt 2007 m. pabaigoje, t. y. beveik 3,5 (3,453) karto. Šalies ekonomika (BVP) per tą laikotarpį (palyginti su 2003 m.) išaugo tik 35,7 %.

Juk, vertinant šalies ūkio įsiskolinimą, svarbu įvertinti ne tik tai, kiek paskolino Lietuvos banko kuruojamos PFI, bet kiek pasiskolino ūkio subjektai - BVP kūrėjai ir gamintojai. Tarp jų - ir Vyriausybė.

Sutikime, kad tai žymiai liūdnesnis vaizdelis, nei jį "rodo" Lietuvos bankas, kviesdamas ir toliau nusiraminti ir ... skolintis, skolintis, skolintis. Palankesnio prasiskolinimo "vaizdelio" sukūrimui (62 % skaičiavimui) pasirinkdamas mažiausią skaitiklį ir didžiausią vardiklį. Savotiškas, bet žinomas statistikos "panaudojimo" galimybių pasirinkimas. Bet gal jo, Lietuvos banko, toks darbas - formuoti gerus lūkesčius? Bet galime tikrai nusiraminti žinodami, kad skolinimo (ir skolinimosi) srityje nei nuo kaimynų nei nuo Europos neatsiliekame.

Ne be pagrindo užsienio reitingų agentūrų ir kiti analitikai perspėja Baltijos šalis ir Lietuvą dėl didėjančių grėsmių šalies ekonomikos raidos stabilumui, kurias gali iššaukti spartus skolinimosi ir įsiskolinimo augimas.

O gal jau laikas išmokti gyventi iš savų, uždirbtų pinigų ir gyventi "pagal kišenę"?

Vladimiras Trukšinas,
Statistikas,
Nepriklausomas analitikas.
vtruksinas@cablenet.lt


Kategorijos: Finansai, Investavimas, pensijų fondai, verslo valdymas, Bankai, kredito unijos, paskolos, ES parama, dokumentų fondų paramai ruošimas, konsultacijos, Skolų išieškojimas, antstoliai, bankroto administratoriai
Investavimo priemonės

Investavimo priemonės

Populiariausios investavimo priemonės, prieinamos fiziniams asmenis.  

Taupymo ir investavimo trukmė

Taupymo ir investavimo trukmė: racionalumas prieš mistinį saugumą?

Ar teisingai įvertiname kaupimo terminą? 

Corbis nuotr.

Ofšorinės jurisdikcijos

Kaip galėtumėte, ofšorines kompanijas pritaikę savo versle, išgyventi sunkmetį? 

Corbis nuotr.

Užsienio investicijos Lietuvą aplenkia

Didėjantis ekonomikos nuosmukis veja investuotojus lauk. 

Corbis nuotr.

Ch. Wulfas: reikia investuoti į šalies ateitį

Ekonominės krizės akivaizdoje svarbu likti ramiems ir susitaikyti su tuo, kad pastarųjų metų dinamiška raida patiria tam tikrą pertrauką. 

Corbis nuotr.

Valdžiai - verslo universitetas

Verslinkai ragina valdžią taisyti padėtį, tačiau jos atstovams atrodo, kad jų sprendimai "nelabai tesiskiria" nuo tų, kurių pageidauja verslas.  

stock nuotr.

Antrieji namai - užsienio kurorte

Nors NT kainos krenta ir Lietuvoje, visgi "antrieji namai" užsienyje iki šiol yra pigesni. 

Stock.xchng nuotr.

Bankams gresia reitingų mažinimas

„Swedbank“ bei kitiems bankams, turintiems filialų Rytų Europoje, gali tekti susitaikyti su jų kredito reitingų mažinimu.  

Andrius Kubilius

A. Kubilius: pergalių metai bus 2011

Pasak Premjero, 2011 metais ne tik „turime laimėti Lietuvoje vyksiantį Europos krepšinio čempionatą", bet, manoma, atsigaus ir šalies ekonomika.  

Corbis nuotr.

Pakeisti „flyLAL“ pretenduoja kinų „Hainan Airlines“

Šalys, veikiančios ES, būtų suinteresuotos Vilniaus oro uostą paversti tranzitiniu oro uostu tarp Rytų valstybių ir Vakarų Europos šalių.  

V. Putino kalba Davose daugelį nustebino ir net prajuokino

V. Putino kalba Davose: įspėjimas sau ar kitiems?

"Esame išsivysčiusi ir išsilavinusi tauta. Istorija duoda Rusijai unikalią galimybę. Ir jos praleisti mes neketiname." 

Stock.xchng nuotr.

Lietuvos bankai nuteikia santūriam optimizmui

Paskelbti pinigų ir kitų PFI, t.y. bankų ir kredito unijų lapkričio mėn. balansų duomenys ne tokie ir blogi... 

stock nuotr.

Šešėlinė ekonomika - irgi argumentas

Ar tikrai šešėlinės ekonomikos argumentas pagrįstai nuvertinamas kaip neapčiuopiamas? 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:


1 2 3 4 5