Lietuvos bankai nuteikia santūriam optimizmui
Spausdinti
2009-01-05 08:15
Paskelbti pinigų ir kitų PFI, t.y. bankų ir kredito unijų (toliau - bankų), lapkričio mėn. balansų duomenys nuteikia, kaip dabar dažnai sakoma, santūriam optimizmui.
Pirma: bankų skolinimas šalies ūkiui per 11 šių metų mėnesius dar ne sustojo ir ne sumažėjo. Skolinimas - vidaus kredito likučiai - per minėtą laikotarpį didėjo net 17,5 %, o palyginti su praėjusių metų lapkričio pabaiga - net 20,3 %.
Stock.xchng nuotr.
Antra. Skolinimo didėjimas per praėjusius 11 mėnesių sulėtėjo iki 17,5 %, kai per praėjusius metus jis didėjo 40,6 %, t. y. 2,3 karto sparčiau.
Trečia. Skolinimas III -čiajį ketvirtį didėjo sparčiau, nei I - ąjį ketvirtį, o lapkričio mėn. - vos ne dvigubai sparčiau (1,3 %) nei spalio mėn. (0,7 %). Tuo pat metu šalies ekonomika (BVP) per 9 šių metų mėn. palyginti su praėjusiais metais, patikslintais duomenimis, didėjo 4,9 %. Tai reiškia, kad bankų PINIGŲ pasiūla ir toliau didėjo KELERIOPAI sparčiau už ekonomikos augimą; ir toliau vyko PINIGŲ nuvertėjimas dėl jų perteklinės pasiūlos; ir toliau sukosi infliacijos ir PINIGŲ nuvertėjimo ratas... Bet tai - truputi kita tema ....
Ketvirta. Lapkričio mėn. sulėtėjo skolinimo didėjimas namų ūkiams, būstui įsigyti, o suteiktų paskolų vartojimui likučiai pastebimai (-1,3 %) net sumažėjo; skolinimo didėjimas įmonėms išliko spalio mėn. lygyje.
Vidaus kredito kaito kaitą šiais metais matome šioje lentelėje:
|
---- |
Vidaus kreditas |
||||
|
Iš viso |
iš jo |
||||
|
įmonėms |
namų ūkiams |
būstui |
vartojimui |
||
|
2008 11 pabaigoje |
-- |
-- |
-- |
-- |
-- |
|
mln. Lt |
73863 |
36039 |
30203 |
20777 |
4448 |
|
struktūra,% |
100 |
48,8 |
40,9 |
28,1 |
6,0 |
|
Pokytis per: |
-- |
-- |
-- |
-- |
-- |
|
2007 m. |
-- |
-- |
-- |
-- |
-- |
|
mln. Lt |
18151 |
8291 |
9195 |
6396 |
1101 |
|
% |
40,6 |
36,7 |
58,1 |
61,8 |
43,0 |
|
2008 I Q |
-- |
-- |
-- |
-- |
-- |
|
mln. Lt |
2360 |
1357 |
1368 |
560 |
243 |
|
% |
3,8 |
4,4 |
5,5 |
3,3 |
6,6 |
|
II Q |
-- |
-- |
-- |
-- |
-- |
|
mln. Lt |
4300 |
1790 |
1833 |
1817 |
349 |
|
% |
6,6 |
5,6 |
6,9 |
10,5 |
8,9 |
|
III Q |
-- |
-- |
-- |
-- |
-- |
|
mln. Lt |
2871 |
1388 |
1591 |
1161 |
243 |
|
% |
4,1 |
4,1 |
5,6 |
6,1 |
5,7 |
|
spalio mėn. |
-- |
-- |
-- |
-- |
-- |
|
mln. Lt |
518 |
334 |
291 |
323 |
12 |
|
% |
0,7 |
0,9 |
1,0 |
1,6 |
0,3 |
|
lapkrčio mėn. |
-- |
-- |
-- |
-- |
-- |
|
mln. Lt |
971 |
310 |
90 |
172 |
-58 |
|
% |
1,3 |
0,9 |
0,3 |
0,8 |
-1,3 |
|
per 11 mėn. |
-- |
-- |
-- |
-- |
-- |
|
mln. Lt |
11020 |
5179 |
5173 |
4033 |
788 |
|
% |
17,5 |
16,8 |
20,7 |
24,1 |
21,5 |
Mažiau optimizmo lieka stebint bankų kredito išteklių kaitos tendencijas. Jei per praėjusius, 2007 - uosius metus, kredito ištekliai padidėjo 20,7 mlrd. Lt arba 34,2 %, tai šiais metais baigiantis galima pripažinti, kad beveik jokio didėjimo nėra: spalio mėn, ištekliai padidėjo vos 5 mln. Lt, o lapkričio mėn. jie sumažėjo net 952 mln. Lt, arba - 1,1 %. Rezidentų indėliai, sudarantys 42,4 % kredito išteklių, I - ąjį ketvirtį mažėjo 558 mln.Lt arba -1,4 %, o spalio mėn. net -2364 mln.Lt, arba -5,8 %; lapkričio mėn jų mažėjimas buvo "santūresnis" - tik -705 mln. Lt, arba -1,8 %. Spalio mėn. panašioje apžvalgoje galėjome pastebėti, kad tuo metu pasiektas skolinimo didėjimas užtikrintas iš esmės išorės įsipareigojimų didėjimo dėka, t. y. motininių bankų piniginių injekcijų sąskaita. Lapkričio mėn. jau ir to pasakyti negalima, nes ir užsienio bankų lėšų (išorės įsipareigojimai) likučiai, kaip jau minėta, gan žymiai sumažėjo.
Ir tik bankų kapitalas ir atsargos, nors ir sudarantys tik 10,5 % kredito išteklių, rodo optimistines didėjimo tendencijas.
Kredito išteklių kaitos tendencijas matome šioje lentelėje:
|
-- |
Kredito ištekliai |
|||
|
Iš viso |
iš jų |
|||
|
kapitalas ir atsargos |
rezidentų indėliai |
išorės įsipareigojimai |
||
|
2008 11 pabaigoje |
-- |
-- |
-- |
-- |
|
mln. Lt |
88339 |
9239 |
37427 |
41673 |
|
struktūra, % |
100 |
10,5 |
42,4 |
47,2 |
|
Pokytis per: |
-- |
-- |
-- |
-- |
|
2007 m. |
-- |
-- |
-- |
-- |
|
mln. Lt |
20751 |
2168 |
6586 |
11997 |
|
% |
34,2 |
38,4 |
19,8 |
55,3 |
|
2008 I Q |
-- |
-- |
-- |
-- |
|
mln. Lt |
-171 |
292 |
-558 |
95 |
|
% |
-0,2 |
3,7 |
-1,4 |
0,3 |
|
II Q |
-- |
-- |
-- |
-- |
|
mln. Lt |
3834 |
114 |
488 |
3232 |
|
% |
4,7 |
1,4 |
1,2 |
9,6 |
|
III Q |
-- |
-- |
-- |
-- |
|
mln. Lt |
4218 |
824 |
683 |
2711 |
|
% |
5,0 |
10,0 |
1,7 |
7,3 |
|
spalio mėn. |
-- |
-- |
-- |
-- |
|
mln. Lt |
5 |
47 |
-2364 |
2322 |
|
% |
0,0 |
0,5 |
-5,8 |
5,8 |
|
lapkričio mėn. |
-- |
-- |
-- |
-- |
|
mln. Lt |
-952 |
149 |
-705 |
-396 |
|
% |
-1,1 |
1,6 |
-1,8 |
-0,9 |
|
per 11 mėn. |
-- |
-- |
-- |
-- |
|
mln. Lt |
6934 |
1426 |
-2456 |
7964 |
|
% |
0,2 |
18,3 |
-6,2 |
23,6 |
Beveik 67 % rezidentų indėlių sudaro namų ūkių indėliai. Jų likučiai šiais metais kito gan permainingai: per I ketv. + 0,6 %, per II ketv. + 4,6 % (1091 mln. Lt), per III ketv. + 1,6 %; bet jau per spalio mėn. - 3,6 % ( - 896 mln. Lt). Ir tik jų kaita per lapkričio mėn. suteikia kažkiek santūraus optimizmo: gal namų ūkių indėlių "bėgimas", prasidėjęs spalio mėn., jau stoja? Juk jų likutis sumažėjo "tik" 116 mln. Lt, vos 0,5 %. Per vienuolika šių metų mėnesių namų ūkių indėlių likučiai bankuose padidėjo tik 2,5 % (592 mln. lt).
Galima būtų jau ir pasidžiaugti įmonių (nefinansinės korporacijos) indėlių likučių mažėjimo lėtėjimu: per lapkričio mėn. tik - 106 mln. Lt, arba - 0,5 %. Ir gan optimistiškai nuteikia SODR' os indėlio gan reikšmingas - net 9,9 % - padidėjimas. O gal ir ne atsitiktinis reiškinys???
Rezidentų indėlių, kaip svarbaus bankų skolinimo šaltinio, kaitos tendencijas matome šioje lentelėje:
|
-- |
Rezidentų indėliai |
|||||
|
Iš viso |
iš jų |
|||||
|
namų ūkių |
įmonių |
valdžios** |
Sodros |
fin. tarp. |
||
|
2008 11 pabaigoje |
-- |
-- |
-- |
-- |
-- |
-- |
|
mln. Lt |
35974* |
24073 |
8308 |
1669 |
831 |
1093 |
|
struktūra,% |
100 |
66,9 |
23,1 |
4,6 |
2,3 |
3,0 |
|
Pokytis per: |
-- |
-- |
-- |
-- |
-- |
-- |
|
2007 m. |
-- |
-- |
-- |
-- |
-- |
-- |
|
mln. Lt |
6971 |
4919 |
1561 |
-72 |
353 |
211 |
|
% |
23,4 |
26,5 |
18,6 |
-7,1 |
26,6 |
39,5 |
|
2008 I Q |
-- |
-- |
-- |
-- |
-- |
-- |
|
mln. Lt |
-62 |
122 |
-792 |
654 |
-215 |
170 |
|
% |
-0,2 |
0,6 |
-7,9 |
69,6 |
-12,7 |
22,8 |
|
II Q |
-- |
-- |
-- |
-- |
-- |
-- |
|
mln. Lt |
1069 |
1091 |
-282 |
497 |
-71 |
-166 |
|
% |
2,9 |
4,6 |
-3,1 |
31,2 |
-4,8 |
-18,1 |
|
III Q |
-- |
-- |
-- |
-- |
-- |
-- |
|
mln. Lt |
784 |
391 |
446 |
312 |
-415 |
51 |
|
% |
2,1 |
1,6 |
5 |
14,9 |
-29,5 |
6,9 |
|
spalio mėn. |
-- |
-- |
-- |
-- |
-- |
-- |
|
mln. Lt |
-2399 |
-896 |
-926 |
-527 |
-232 |
181 |
|
% |
-6,2 |
-3,6 |
-9,9 |
-21,9 |
-24,0 |
22,6 |
|
lapkrčio mėn. |
-- |
-- |
-- |
-- |
-- |
-- |
|
mln. Lt |
-242 |
-116 |
-106 |
-206 |
75 |
111 |
|
% |
-0,7 |
-0,5 |
-1,3 |
-11 |
9,9 |
11,3 |
|
per 11 mėn. |
-- |
-- |
-- |
-- |
-- |
-- |
|
mln. Lt |
-850 |
592 |
592 |
729 |
-859 |
348 |
|
% |
-2,3 |
2,5 |
2,5 |
77,6 |
-50,8 |
46,7 |
)* be PFI indėlių
)** centrinės + vietos valdžios
Bet, kalbant apie bankų (PFI) skolinimo apimtis bei jų kaita, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad šalies ekonomikai, ūkio subjektams skolina ne tik dažnai minimi šalyje veikiantys bankai. Žinokime, kad PFI turtas 2008 m. pirmojo pusmečio pabaigoje tesudarė tik 67,6 % finansinių korporacijų finansinio turto, rodomo LB sudaromose šalies finansinėse sąskaitose. Todėl, kalbant apie šalies ūkio skolinimosi apimtis bei jų kaitą, ir juo labiau - palyginamas su BVP, būtina įskaičiuoti visus šalies ūkio subjektų skolinimosi šaltinius, kurie buvo panaudoti kuriant šalies BVP: finansinių
korporacijų paskolos rezidentams, t. y. be paskolų kitoms šalims, kurios 2008 m. II ketv. pabaigoje buvo 81143 mln. Lt, šalies bendrąją užsienio skolą 77544 mln. Lt. Tuomet šalies ekonomikos realioji skola turėtų būti matuojama 158687 mln. Lt, o tai 2,1 karto daugiau, nei PFI vidaus kreditas
(73863 mln.Lt).
Ar pagrįstai bankų kredito išteklių ir kreditavimo galimybių mažėjimas aiškinamas gan mistiniais ir bepriežąstiniais kreditų teikimo sugriežtinimais?
Daugelis pasaulinio mąsto ekonomistų (ne bankų) gan vieningai jau sutarė, kad dabartinės finansinės ir ekonomikos krizių sukėlėjai yra bankai bei jų agresyvaus skolinimo, pagrįstu laisvosios rinkos neribojamu gobšumu pelnams bet kokia kaina, politika. Net Šveicarijos ir kai kurie Amerikos bankininkai tai pripažino ir net grąžina nepagrįstai pasisavintas premijas...
Tai kas gi tokio svarbaus įvyko, kad Lietuvoje veikiantys bankai staiga pradėjo riboti skolinimo didėjimą, atsisakydami beatodairiško ir gobšiško pelno siekimo? Ar tikrai taip ir yra ir ar tai ĮTIKINAMA?
Pateikti skaičiai bei jų kaitos tendencijos rodo, kad tikroji skolinimo didėjimo lėtėjimo (kol kas tik taip, nors ir sudėtingas žodžių derinys; bet dar ne skolinimo MAŽĖJIMAS) priežastis yra skolinimui būtinų kredito išteklių trūkumas ar bent jų nepakankamas didėjimas. Jau ir šalyje veikiančių bankų "patronai" užsienyje užsuka pinigų kranelius. Kodėl? Ar ir jiems patiems jau trūksta PINIGŲ savo egzistencijai užtikrinti?
Kodėl trūksta rezidentų, t. y. šalies namų ūkių, įmonių indėlių, kaip svarbaus bankų skolinimo šaltinio?
Lapkričio mėn. pinigų ir PFI balanso apžvalga paskelbta tik gruodžio paskutinėmis dienomis. O kas vyko gruodžio mėnesį? Kokie mus laukia jau įpusėjusio Naujųjų metų sausio mėn. rezultatai? Kodėl LB krizės valdymo ar prevencijos tikslais nepasirūpino būtinumu paspartinti (paankstinti) finansų (ypač - bankų) sektoriaus veiklą apibūdinančių rodiklių skelbimą. Kodėl nesilaikoma nuostatos, kad bet kokia finansų sektoriaus veiklą apibūdinanti statistinė informacija (finansinės sąskaitos, pinigų statistika ir pan.) būtų viešinama tik su išsamia ir suprantama (žmonių kalba) analitine apžvalga?
Ar galima tikėtis, kad indėlių - kaip esminio bankų kredito šaltinio - mažėjimas ir net paniškas bėgimas iš bankų (ypač - po tokių emocingų komentarų spaudoje bei interneto portaluose ir LB pasyvaus tylėjimo) tesis ir toliau?
O kur dingo iš privalomųjų atsargų išlaisvintas milijardas Lt?
Kur dingsta pinigų importas: ES paramos lėšos, privačių asmenų pervedimai ir t. t.?
Kodėl niekam (net daug ką matančiai Valstybės kontrolės tarnybai) nerūpi didžiulių (kasmet beveik po 3 - 4 mlrd. Lt) ES paramos lėšų panaudojimo prastas efektyvumas kuriant naują pridėtinę vertą bei intensyviai vystant šalies ekonomiką?
Kokią neigiamą įtaką bankų kreditinio potencialo didėjimui turi dvidešimtmečiui (ir daugiau) suteikti ir lėtai grįžtantys kreditai būstui įsigyti?
Kodėl atsakymų į tokius ir panašius ne patogius (juk apie PINIGUS) klausimus vengia bankų analitikai, LB, LB Asociacija?
Vldimiras Trukšinas,
Statistikas,
Nepriklausomas analitikas.
vtruksinas@cablenet.lt
861630959
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
Komentarai
sunkiai skaitomas straipsnis, nebunant ekonomistu tikriausiai nebus komplimentas, kad tikrai isskirtinis poziuris i problema. Butu puiku jei autorius patikslintu ar teisingai suprantu: Pinigu teoriskai yra, taciau jie nepanaudojami ( namu ukiu)net normaliam salies vystymuisi uztektu turimu vietiniu indeliu? Tu pinigu yra tik teoriskai? Jie isplauke kazkokiu budu is Lietuvos? Ir ne i skandinavija o i pasaulini akciju burbulo katila ar kazkur kitur?