Verslo perkėlimas į užsienio šalis

2011-07-22 10:28   Peržiūros : 4668   Spausdinti


Mokestinė aplinka Lietuvoje

Viena iš galimybių išsaugoti savo verslą pablogėjus rinkos konjunktūrai - perkelti jį į kitas šalis, kur mokesčių sistema gali būti palankesnė. Šiandien Lietuvos verslas privalo mokėti šiuos mokesčius:

1 lentelė. „ Mokesčių tarifai Lietuvoje 2009 m. balandžio 2 d."

Šaltinis: LR VMI ir LR Finansų ministerija.

*- iki 2009.06.30 lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas vaistų ir medicinos pagalbos priemonių teikimui asmenims, kuriems šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar dalinai kompensuojamos Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta tvarka; ** - iki 2009.06.30 lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams.

Apmokestinti apmokestinamąjį pelną 13 proc. mokesčio tarifu vienetai gali tuo atveju, jei:

  • vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 10 žmonių;
  • mokestinio laikotarpio pajamos ne didesnės kaip 500 tūkst. litų.

Ši nuostata negali būti taikoma:

1. pelno nesiekiantiems asmenims;

2. Vienetams kurie išvardinti PMĮ 5 str. 3 d.:

  • Individualioms įmonėms, kurių savininkai ar šeimos nariai yra ir kitų individualių įmonių savininkai;
  • Individualioms įmonėms, kurių savininkai ir (arba) jų šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kitame vienete valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų (dalių, pajų) arba vienetai, kurių dalyvis yra individualios įmonės savininkas ir jis ar jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną tame vienete valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų;
  • Vienetams, kuriuose tas pats dalyvis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų;
  • Vienetams, kuriuose tie patys dalyviai kartu paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų.

Individualių įmonių, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų 25 tūkstančių litų per mokestinį laikotarpį apskaičiuoto apmokestinamojo pelno dalis apmokestinama taikant 0 proc. mokesčio tarifą, jeigu jos atitinka šias 3 sąlygas:

- vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 10 žmonių ir

- mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 milijono litų ir

- neatitinka PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų sąlygų, t. y.:

  • 1. Individualioms įmonėms, kurių savininkai ar šeimos nariai yra ir kitų individualių įmonių savininkai;
  • 2. Individualioms įmonėms, kurių savininkai ir (arba) jų šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kitame vienete valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų (dalių, pajų) arba vienetai, kurių dalyvis yra individualios įmonės savininkas ir jis ar jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną tame vienete valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų;
  • 3. Vienetams, kurių tas pats dalyvis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų;
  • 4. Vienetams, kurių tie patys dalyviai kartu paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų.

PASTABA: 2 punkto lengvata netaikoma pelno nesiekiantiems asmenims, akcinėms bendrovėms ir kitiems ribotos civilinės atsakomybės asmenims.

Matome, kad nors ir Lietuvos verslas apkrautas mokestine našta, tačiau laikoma, kad mokestinė našta Lietuvoje nėra didžiausia, lyginant su kitomis ES šalimis.

2. ES pozicija kuriant verslą šiame regione

ES siekia sukurti palankias sąlygas pradedant kurti naujas įmones šiame regione. Pagrindinis ES prioritetas - visos įmanomos sąlygos besikurinčiam verslui: kiek įmanoma maksimaliai supaprastinti registracijos formalumus. Įsteigti tokie centrai kaip „Europos informacijos centras", „Europos verslo ir inovacijų centras", kurie teikia visą reikalingą informaciją apie verslo steigimą ES. Tačiau kaip ir kiekvienoje šalyje, verslo įregistravimas užtrunka laiko atžvilgiu ir tai kainuoja:

2 lentelė. Verslo įregistravimo procedūros ir jos ypatybės ES

Šalis

Kur registruojama*

Registracijos trukmė**

Registracijos išlaidos, eurais***

Belgija

Guichet agree d'enterprises

1,5

517

Bulgarija

Registry Agency

3-7

82

Čekija

Central Registration Offices (CRO)

30-40

345

Danija

Danish Commerce and Companies Agency (DCCA)

3

0

Vokietija

Starter - Center

6,6

783

Estija

Notaries

2

185

Airija

Companies Registration  Office (CRO)

2-5

50

Graikija

Directorate of Development at the prefectures (KYE)

15

1101

Ispanija

Ventanilla Unica Empresarial (VUE) + PAIT for Ltd.

17,5

617

Prancūzija

Centres de formalities des enterprises (CFE)

4

84

Italija

„Sportello unico"

4

2673

Kipras

OSS at Ministry of Commerce, Industry and Tourism

7

265

Latvija

Register of Enterprises

4

205

Lietuva

Centre of Registers

6

130-289

Liuksemburgas

Guichet unique d'enterprises

14

1000

Vengrija

County Courts

2-3

392

Malta

Registar of Companies - Malta Financial Services Authority (MFSA)

7-10

450

Nyderlandai

Chambers of Commerce

3

1040

Austrija

WKO Grunderservice

4-19

385

Lenkija

Tax Offices

30

735

Portugalija

Enterprise Formality Centres (CFE)

1

300-360

Rumunija

Counties Trade Registers

3

100-125

Slovenija

VEM

3

0

Slovakija

Trade lincence offices, companies register

14

330

Suomija

Trade Register

8

330

Švedija

Foretagsregistering

16

222

Jungtinė Karalystė

Companies House & Business Link

1

54

* - kur gali būti registruojama įmonė ir kas paruošia juridinius dokumentus; ** - vidutinė registracijos trukmė; *** - vidutinės išlaidos, susijusios su įmonės įregistravimu.

Matome, kad Baltijos šalyse įmonės registravimo išlaidos nėra didžiausios, lyginant su kitomis ES šalimis, tokiomis kaip Čekija, Vengrija, Lenkija, Vokietija ir kitomis. Maksimalios įmonių registravimo lengvatos yra Slovėnijoje ir Danijoje - čia įmonės registravimo išlaidos yra minimalios. Verslą apsimoka pradėti Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Prancūzijoje, Bulgarijoje, kur įmonės registravimas nesiekia 100 eurų. Trumpiausia vidutinė įmonės registravimo trukmė, kuri trunka neilgiau kaip dvi dienos, yra Jungtinėje Karalystėje, Portugalijoje, Estijoje, Belgijoje. Šis terminas galioja, jei visi įmonės dokumentai yra tvarkingi ir viskas atitinka teisės aktus.

3. ES mokestinė aplinka

Pažvelkime į ES mokestinę aplinką iš arčiau:

3 lentelė. Pelno mokesčio, pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčio tarifai ES šalyse

Šalis

PM*

PVM**

GPM***

Belgija

33,99

21,00

25,00 - 50,00

Bulgarija

10,00

20,00

10,00

Čekija

20,00

19,00

15,00

Danija

25,00

25,00

38,00 - 59,00

Vokietija

30,00 - 33,00

19,00

15,00 - 45,00

Estija

21,00

18,00

20,00

Airija

12,50

21,50

20,00 - 41,00

Graikija

20,00

19,00

15,00

Ispanija

30,00

16,00

24,00 - 43,00

Prancūzija

33,33

19,60

5,5 - 40,00

Italija

31,40

20,00

23,00 - 43,00

Kipras

10,00

15,00

20,00 - 30,00

Latvija

15,00

21,00

23,00

Lietuva

20,00

19,00

15,00 - 20,00

Liuksemburgas

21,00

15,00

0,00 - 38,00

Vengrija

16,00

20,00

18,00 - 36,00

Malta

35,00

18,00

15,00 - 35,00

Nyderlandai

20,00 - 25,50

19,00

0,00 - 52,00

Austria

25,00

20,00

21,00 - 50,00

Lenkija

19,00

22,00

18,00 - 32,00

Portugalija

25,00

20,00

0,00 - 42,00

Rumunija

16,00

19,00

16,00

Slovenija

21,00

20,00

16,00 - 41,00

Slovakija

19,00

19,00

19,00

Suomija

26,00

22,00

7,00 - 30,50

Švedija

26,30

25,00

0,00 - 57,00

Jungtinė Karalystė

28,00

15,00

0,00 - 40,00

* - pelno mokesčio tarifas ir dividendai, ** - pridėtinės vertės mokestis, *** - gyventojų pajamų mokestis.

Matome, kad Lietuvoje, lyginant su kitomis ES šalimis, mokesčių tarifai nėra didžiausi. Tačiau... netikslinga būtų lyginti Lietuvos ekonomiką su kokia Švedijos ar Vokkietijos ekonomikomis, kurios visos turi savo unikalią ekonominę istoriją. Tiek investuotojui, tiek verslininkui labiau yra aktualūs pelno mokesčio ir dividendų tarifai. 3 lentelėje matome, kad uždirbti pinigai pelno forma brangiausiai apmokestinami Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Maltoje. Pelną gauti apsimoka Bulgarijoje, Airijoje ir Kipre. Pridėtinės vertės mokestis, labiausiai įtakojantis prekės kainą ir apskritai įmonės produkcijos ar paslaugų konkurencingumą, atspindi verslo vystymo galimybę bei norą plėtoti tą verslą vienoje ar kitoje šalyje. Labiau palankesnės verslo sąlygos yra Jungtinėje Karalystėje, Liuksemburge ir Kipre, kur PVM tarifas neviršija 15,00 %. Didesnis PVM tarifas nei ES vidurkis, yra Švedijoje ir Danijoje. Darbo jėgos atžvilgiu (pagal darbo jėgos samdymo kaštus), pigiausia yra Bulgarijoje ir Rumunijoje. Brangiausiai darbo jėga kainuoja Belgijoje, Danijoje, Vokietijoje, Airijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Švedijoje ir t.t. Kitaip tariant, ten, kur šalies ekonomika yra labiau išvystyta, ten ir darbo jėga yra brangesnė. Taip ir turėtų būti (veikia elementarūs makroekonominiai dėsniai). Tačiau...kalbant apie darbo jėgos brangumą, reiktų paminėti, kad yra taikomos lengvatos: tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė, Švedija, Portugalija, Nyderlandai, Liuksemburgas - čia GPM'o tarifas priklauso nuo realiai uždirbamo bruto darbo užmokesčio. Kuo daugiau uždirbi - tuo gali būti ir didesnis GPM tarifas. Kitaip tariant, paskatos atsirasti šešėlinei ekonomikai - tikrai yra. Reziumuojant 2 ir 3 lentelės duomenis, galime teigti, kad verslą labiau apsimokėtų vystyti Airijoje Bulgarijoje ir Rumunijoje.

Palyginimui pažiūrėkime, kaip atrodo mokestinė aplinka kitose pasaulio šalyse:

4 lentelė. Pelno mokesčio, pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčio tarifai kitose šalyse

Šalis

PM*

PVM**

GPM***

Australija

30,00

10,00

17,00 - 45,00

Brazilija

34,00

17,00 - 25,00

7,50 - 27,50

Kanada

19,50

5,00

15,00 - 29,00

Kinija

25,00

17,00

5,00 - 45,00

Japonija

30,00

5,00

5,00 - 50,00

Norvegija

28,00

25,00

28,00 - 49,00

* - pelno mokesčio tarifas ir dividendai, ** - pridėtinės vertės mokestis, *** - gyventojų pajamų mokestis.

Matome, kad brangiausiai pelnas apmokestinamas Australijoje ir Brazilijoje, o pigiausiai - Kanadoje. Mažesnė našta vartotojams yra Kanadoje ir Japonijoje, mažiau - Australijoje. Pigiausia darbo jėga yra Japonijoje, Kinijoje ir Brazilijoje. Tačiau - GPM'o tarifas čia priklauso nuo realaus darbo užmokesčio: kuo daugiau pajamų uždirbi, tuo daugiau tenka sumokėti į valstybės biudžetą.

4. Sąlygos pradedant verslą kai kuriose ES šalyse

Kiekvienoje šalyje, pradedantiesiems savo verslą, tenka susidurti su įvairiomis kliūtimis. O ko galima tikėtis, jei esi ne tos šalies pilietis ir nori joje vystyti savo veiklą? Panagrinėkime, kokios yra sąlygos užsieniečiams pradedant kurti savo verslą.

Bulgarijoje užsienio piliečiai gali pradėti steigti įmones ir vystyti savo verslą pagal tas pačias sąlygas ir reikalavimus, kurios taikomos Bulgarijos piliečiams (daugiau informacijos http://www.registryagency.bg/en/ ir http://www.brra.bg/ ). Įmonės registravimo procedūros panašios kaip ir Lietuvoje: pateikiamas prašymas rezervuoti norimą įmonės pavadinimą ir ši rezervacija galioja 2 mėnesius. Tokiu būdu kitas asmuo ar įmonė negali pasinaudoti Jūsų sukurtu įmonės pavadinimu. Ribotos atsakomybės įmonei būtina įnešti į banko sąskaitą Bulgarijoje ~ 8827 Lt.

Belgijoje įmonės registravimas užtrunka neilgiau kaip trys dienos. Per tris dienas būtina atlikti šiuos tris žingnius: banke atsidaryti sąskaitą deponuojant reikalingą kapitalą įmonės steigimui; pas notarą kreiptis dėl būtinų dokumentų įmonės registravimui; pas notarą gavęs įmonės registracijos numerį, jį reikės „suaktyvinti" (daugiau informacijos http://www.notaire.be/ ir http://www.investinbrussels.com ).

Čekijoje apie įmonių steigimą daugiau galima surasti http://businessinfo.cz/en/.

Danijoje registruojant įmonę, gali prireikti sugaišti šiek tiek daugiau laiko dėl įvairių dokumentų būtinumo.  Pradedant verslą Danijoje nėra registracijos mokesčio, o įmonę registruoti galima internetu.

Vokietijoje registruojant įmonę galima naudotis internetine registracija taip pat kaip ir Danijoje. Daugiau informacijos apie investavimo galimybes galima rasti http://www.gtai.com/russisch/.

Airijoje nesunku yra įkurti įmones ir yra taikomas simbolinis 50 eurų mokestis. Įmonę galima registruoti internetu http://www.cro.ie/ ir http://www.cro.ie/ena/cro_forms_tt.aspx .

Prancūzijoje ketinantiems atsidaryti įmonę, rekomenduotina detaliau išsianalizuoti rinką, kurioje ketinama plėsti verslą, susiplanuoti finansinius srautų planą - jei matomos perspektyvos tam tikroje šakoje plėsti savo verslą, galima steigti įmonę.

Italijoje registruojant įmonę, iš pradžių būtina gauti leidimą verstis tam tikra veikla. Neturint leidimo, registracija gali užtrukti. Jei būsima įmonės veikla reikalauja specifinių kvalifikacinių žinių, tai norint gauti leidimą verstis viena ar kita veikla, būtina pateikti kvalifikacinį pažymėjimą (daugiau informacijos apie sertifikavimą http://www.chamberofcommerce.it/inglese/attivita2-.asp).Jei numatome veikla susijusi su galima gyvybės rizika (pavyzdžiui, statybų sektorius), būtina per 5 dienas visus darbuotojus apdrausti ir pateikti draudimo poliusą įmones registrojančiai įstaigai. Ateityje planuojama, kad Italijoje įmones galima bus registruoti internetu.

Vengrijoje kuriant įmonę, būtina turėti ne mažesnį kaip ~ 6000 Lt kapitalą, jei steigiama ribotos atsakomybės įmonė. Jei kuriama akcinė bendrovė, tai reikalaujama, kad pradinis kapitalas būtų ~ 60000 Lt. Užsieniečiai steigti verslą gali tik tuo atveju, jei turi leidimą gyventi šioje šalyje ir, jei būsima verslo veikla susijusi su specifine ūkio šaka, būtina gauti licencija.

4. Lengvatinių mokesčių šalių santykis su Lietuva

Analizuojant 3 lentelės duomenis, matome, kad maksimalias lengvatas gyventojų pajamų mokesčiui (darbo jėgai) taiko Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Švedija ir Jungtinė Karalystė (Londonas - finansų centras). Šios mokesčių lengvatos taikomos visoms Europos Sąjungos šalių narėms, ketinančioms kurti verslą Europos regione. Lietuva, būdama visateisė ES narė, taip pat gali pasinaudoti šiomis mokesčių lengvatomis. Taigi, ekonominė geografija pakankamai plati. Pažiūrėkime, kokie ekonominiai ryšiai sieja šias šalis su Lietuva:

5 lentelė. Lietuviškų prekių eksporto struktūra ir Lietuvos eksporto partneriai 2008 m.

 

Eksportas

Importas

Santykinė dalis (%)

Metinis pokytis (%)

Santykinė dalis (%)

Metinis pokytis (%)

Prekybos partneriai

100,0

28,4

100,0

18,0

Europos Sąjunga

60,3

19,5

57,3

-1,0

Jungtinė Karalystė

4,6

30,1

1,9

-21,3

Nyderlandai

3,4

45,8

3,6

-1,8

Švedija

3,4

15,1

3,0

-6,9

kitos ES valstybės

48,9

16,5

48,8

4,1

NVS

25,8

35,5

34,1

83,8

Kitos valstybės

13,9

65,8

8,6

3,9

 

 

 

 

Produktai

Jungtinė Karalystė

Nyderlandai

Švedija

Mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai

0,5

2,9

1,6

Pienas ir pieno produktai

0,6

4,3

0,1

Mineralinis kuras

42,5

64,0

12,1

Trąšos

7,0

3,6

4,0

Mediena ir medienos dirbiniai

2,0

3,9

9,7

Baldai ir kiti gaminiai

11,2

6,5

20,3

Kita produkcija*

36,2

14,8

52,2

Viso:

100,0

100,0

100,0

               

* - drabužiai, žuvies produkcija, pašarai ir kita.

Šaltinis: LR Statistikos departamentas

Matome, kad Lietuvos eksportas į Europos Sąjungą 2008 metais sudarė 60,0 %. Taigi, Lietuva, prekybos atžvilgiu, labai priklausoma nuo Europos regiono. Kadangi Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose ir Švedijoje yra taikomos mokesčių lengvatos naujai besikuriančiam verslui ir Lietuvos eksportas į šias valstybes sudaro vidutiniškai 3,8 % viso eksporto, tai įmonės, norinčios išsaugoti savo verslą ir pageidaujančias neprarasti savo prekybos partnerių, turi galimą išsigelbėjimo variantą Europos regione. Tuo labiau, eksportas į ES regioną 2008 m., lyginant su 2007 m., vidutiniškai padidėjo 30,0 %. Tokį padidėjimą lemia mineralinio kuro, trąšų, medienos bei baldų eksportas. Į Jungtinę Karalystę daugiausia eksportuojama mineralinio kuro, trąšų ir baldų. Tuo tarpu Švedijai labiau reikalingi lietuviški baldai ir jų gaminiai.

Apibendrinant verslo galimybes Europos Sąjungoje, reiktų paminėti, kad įmonė, ketinanti perkelti savo verslą į kitą šalį, turėtų aiškiai apsispręsti dėl būsimos verslo strategijos, turėtų nusistatyti veiklos prioritetus. Kiekviena šalis unikali ir mokesčių politika skirtinga, todėl reiktų atlikti išsamią galimybių analizę norint galiausiai perkelti verslą. Reiktų įvertinti visus įmonės turimus išteklius ir apskaičiuoti tų išteklių aptarnavimo išlaidas.

Daugiau informacijos apie verslo galimybes ES galima rasti čia:

http://ec.europa.eu/youreurope/business/starting-business/setting-up/romania/index_en.htm

http://www.europe-innova.org/index.jsp?type=page&lg=en&classificationId=4960&classificationName=Financing%20Networks&cid=5116

Ekonomistas Artūras Vitas

Verslo gido Visasverslas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.


Kategorijos: Finansai, Investavimas, pensijų fondai, verslo valdymas, Mokesčiai, buhalterija, auditas, apskaita, Bankai, kredito unijos, paskolos, Verslo planų ir projektų rengimas
Komentarai
Unknown_user_thumb
Gerda

Kiti jau seniai dviratį išrado, kad mažesni mokesčiai skatina verslą ir investicijas iš užsienio, tik LT, kaip visada, atsilikusi - valdžia mano, kad mokesčius gali kelti be galo. kaip mums trūksta turinčių platesnį požiūrį... Juk pas mus jei ko trūksta, kitų kelių nematoma, tik padidinant mokesčius, "susiveržiant diržus", o ne bandant kitais būdais tas pajamas pasididinti. Gaila, kad į valdžią neateina drąsūs, išmanantys, patyrę ekonomistai, verslininkai..

2009-04-23 12:09
Unknown_user_thumb
furija

Pagaliau vienas normalus ir aiškus straipsnis. Gali kiaurai išilgai internete duotis ir išmeta tik egzotines šalis, tikrai nekelčiau ten savo verslo - mistika kažkokia.

2009-04-28 14:44
Unknown_user_thumb
KPL

Straipsnio isdestymas patogus ir sistemingas, bet is kur autorius istrauke, kad Portugalijoje galima isteigti imone viso labo uz 300 euru ??? Imones steigimas Portugalijoje kainuoja bent 750 euru, ir tai be patvirtinimo notariskai. Ir tai tik valstbines rinkliavos, o kur dar dokumentu ruosimas ?

2009-09-08 02:01
Unknown_user_thumb
nerasta

del mokesciu lietuvoje ir noriu imone perkelti i kita es saly

2016-10-01 14:26
Investavimo priemonės

Investavimo priemonės

Populiariausios investavimo priemonės, prieinamos fiziniams asmenis.  

Taupymo ir investavimo trukmė

Taupymo ir investavimo trukmė: racionalumas prieš mistinį saugumą?

Ar teisingai įvertiname kaupimo terminą? 

Corbis nuotr.

Ofšorinės jurisdikcijos

Kaip galėtumėte, ofšorines kompanijas pritaikę savo versle, išgyventi sunkmetį? 

Corbis nuotr.

Užsienio investicijos Lietuvą aplenkia

Didėjantis ekonomikos nuosmukis veja investuotojus lauk. 

Corbis nuotr.

Ch. Wulfas: reikia investuoti į šalies ateitį

Ekonominės krizės akivaizdoje svarbu likti ramiems ir susitaikyti su tuo, kad pastarųjų metų dinamiška raida patiria tam tikrą pertrauką. 

Corbis nuotr.

Valdžiai - verslo universitetas

Verslinkai ragina valdžią taisyti padėtį, tačiau jos atstovams atrodo, kad jų sprendimai "nelabai tesiskiria" nuo tų, kurių pageidauja verslas.  

stock nuotr.

Antrieji namai - užsienio kurorte

Nors NT kainos krenta ir Lietuvoje, visgi "antrieji namai" užsienyje iki šiol yra pigesni. 

Stock.xchng nuotr.

Bankams gresia reitingų mažinimas

„Swedbank“ bei kitiems bankams, turintiems filialų Rytų Europoje, gali tekti susitaikyti su jų kredito reitingų mažinimu.  

Andrius Kubilius

A. Kubilius: pergalių metai bus 2011

Pasak Premjero, 2011 metais ne tik „turime laimėti Lietuvoje vyksiantį Europos krepšinio čempionatą", bet, manoma, atsigaus ir šalies ekonomika.  

Corbis nuotr.

Pakeisti „flyLAL“ pretenduoja kinų „Hainan Airlines“

Šalys, veikiančios ES, būtų suinteresuotos Vilniaus oro uostą paversti tranzitiniu oro uostu tarp Rytų valstybių ir Vakarų Europos šalių.  

V. Putino kalba Davose daugelį nustebino ir net prajuokino

V. Putino kalba Davose: įspėjimas sau ar kitiems?

"Esame išsivysčiusi ir išsilavinusi tauta. Istorija duoda Rusijai unikalią galimybę. Ir jos praleisti mes neketiname." 

Stock.xchng nuotr.

Lietuvos bankai nuteikia santūriam optimizmui

Paskelbti pinigų ir kitų PFI, t.y. bankų ir kredito unijų lapkričio mėn. balansų duomenys ne tokie ir blogi... 

stock nuotr.

Šešėlinė ekonomika - irgi argumentas

Ar tikrai šešėlinės ekonomikos argumentas pagrįstai nuvertinamas kaip neapčiuopiamas? 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:


1 2 3 4 5