Auksas ir deimantai įgauna žavesį

2009-10-12 09:12   Peržiūros : 154   Spausdinti


Jolita ŽVIRBLYTĖ

Kaip patikimiausi investavimo instrumentai ekonominiu sunkmečiu pasaulio investicinėje rinkoje sužibę auksas ir deimantai Lietuvoje didelio investuotojų dėmesio nesulaukė, tačiau susidomėjimas jau pakilęs.


Dabartinis ekonominis sunkmetis verčia žmones atsisakyti daugelio investavimo instrumentų. Šiuo metu, įsitvirtinant optimistinėms nuotaikoms, vertybinių popierių rinkos vis dar nesusigrąžina buvusio investuotojų dėmesio, o pasiturintieji vis dar nenukreipia žvilgsnių ir nuo tauriųjų metalų bei tviskančių brangakmenių.

Deimantai vis dar tabu.
Čekijos deimantų prekybos kompanijos "Diamond International Corporation" partneris ir konsultantas Petras Zykas LŽ sakė, kad, suaktyvėjus prekybai brangakmeniais visame pasaulyje, prekybos deimantais rinka Lietuvoje išliko laisva, o norinčiųjų investuoti į deimantus žinios tebėra menkos.

"Pastebime, kad jais susidomėję žmonės yra beveik neinformuoti, netgi mažai žino apie deimantų kilmę ir jų apdirbimo būdus. Apie jų vertę žinoma tik tiek, kad jie yra labai brangūs papuošalai. Norinčiųjų sužinoti apie šią investicinę priemonę netrūksta, žmonės domisi, labai svarbu juos kompetentingai informuoti. Tuo tarpu šia investicija susidomėjęs žmogus turi atminti, kad ne visi konsultantai turi tik gerų ketinimų - egzistuoja ir nelegali prekyba, kurios tinkluose yra nekokybiškų arba nesertifikuotų deimantų. Apdirbimo trūkumų turintys deimantai parduodami be jokių garantijų", - atkreipia dėmesį P.Zykas. Pasak jo, Lietuvoje prekyba yra mišri - firmos konsultuoja ir aptarnauja klientus klasikiniu būdu: yra tarpininkai tarp deimantų prekybos biržos narių ir klientų, arba klientai įsigyja deimantų tiesiogiai iš biržos narių. "Būdami tiesioginiai pardavėjai veiklą Baltijos regione dar tik pradedame, tačiau šiuo metu turime daugiau pirkėjų nei pardavėjų. Ieškodami norinčiųjų užsiimti deimantų prekyba Lietuvoje susidūrėme su savotiška problema: žmonės šią veiklą vertina labai stereotipiškai - kažko baiminasi ir brangakmeniai dar yra tabu ne tik pirkėjams, bet ir potencialiems pardavėjams", - sako pašnekovas.

Žinantieji, kad finansinių ir ekonominių krizių deimantai nebijo, o tokiu metu sukilusi jų paklausa vertę pakelia dar labiau, šią pastoviausią ir stabiliausią valiutą, pasak P.Zyko, ir Lietuvoje perka kaip saugiausią investiciją.

Auksas išsaugos kilimą
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda atkreipia dėmesį, kad žmonėms, vertinantiems auksą kaip investicinę priemonę, ateina prastesni laikai, nes šiek tiek atsigaunant ekonomikai atsiranda ir didesnis investuotojų apetitas, o tokie konservatyvūs investavimo instrumentai kaip auksas pradeda dominti mažiau. "Atsiradus daugiau norinčiųjų investuoti į didesnes pajamas teikiančius aktyvus, aukso kaina turėtų mažėti. Aukso kainai įtakos turės Europos centrinio banko ir 18 kitų centrinių bankų sprendimas parduoti iki 400 tonų aukso kiekvienais metais per artimiausius 5 metus ir Tarptautinio valiutos fondo sprendimas parduoti 403,3 tonos.

Esu įsitikinęs, jog šie aukso pardavimo veiksmai bus koordinuojami, kad aukso kaina nebūtų paveikta brutaliai. Kita vertus, jau matomas potencialus aukso pirkėjas. Kinija ne kartą deklaravo ir veiksmais parodė, kad ketina diversifikuoti oficialias atsargas ir sumažinti jose JAV dolerio svorį. Ji veikiausiai ir nupirks dalį aukso, siekdama šią diversifikaciją atlikti. Tai jau yra aukso kainą didinantis veiksnys, arba padėsiantis ją stabilizuoti", - tendencijas dėsto ekspertas. Pasak jo, ateityje didėjanti vidurinės klasės gyventojų dalis sukels juvelyrinių dirbinių paklausą ir tai taip pat turėtų veikti aukso kainą didėjančia kryptimi. Aukso ateities sandoriai rodo nuosaikų kilimą artimiausiu metu ir dar plastiškesnį kainų augimą už 2-3 metų.

Portfeliai bus įvairesni
Klubo "Pinigų srautas" analitikas Andrius Šuminas teigia, kad krizės metu Lietuvoje aukso paklausa padidėjo ir šiuo metu susidomėjimas yra nemažas. "Tai lėmė kelios priežastys. Pirmiausia atsiranda vis daugiau pardavėjų, kurie siūlo investuoti į auksą, o žmones ši reklama traukia. Antra, paklausa išaugo dėl silpno, kaip spėjama, JAV dolerio ateityje. Tad investicijų portfelyje rizikos skaidrumui ir turtui išsaugoti 5-10 proc. aukso yra tinkamas kiekis, jeigu pinigine išraiška tai sudaro mažiau nei 5 tūkst. litų", - rekomenduoja A.Šuminas.

Pašnekovo pastebėjimu, didėja investuotojų susidomėjimas ir brangakmeniais, o pagrindinis tikslas - išlaikyti pinigų vertę. "Tačiau tai labai specifinė rinka. Ją reikia puikiai išmanyti arba turėti patarėjų, kurie padėtų susidėlioti portfelį. Turtingesnės klasės investuotojams per privačią bankininkystę siūlomos tokios investavimo alternatyvos bei sudaromi portfeliai, tačiau investuojant į šiuos instrumentus pinigų reikia turėti išties nemažai. Mano manymu, bent 1 mln. litų. Todėl tokia investicija tinkama turtingiems investuotojams, kurių portfelyje ji sudarytų taip pat 5-10 proc.", - sako A.Šuminas. Jo manymu, alternatyvių investicijų paklausa išliks ir dar turėtų didėti, nes krizė parodė, kad investicijas reikia išskaidyti. "Laikas parodė, kad vien akcijos ir obligacijos pinigų vertės neišlaiko, todėl tokių alternatyvų kaip auksas, deimantai, paveikslai, miškas, vynuogynai, vynas ir kt. paklausa tik didės", - įsitikinęs A.Šuminas.

 


Kategorijos: Finansai, Investavimas, pensijų fondai, verslo valdymas
Investavimo priemonės

Investavimo priemonės

Populiariausios investavimo priemonės, prieinamos fiziniams asmenis.  

Taupymo ir investavimo trukmė

Taupymo ir investavimo trukmė: racionalumas prieš mistinį saugumą?

Ar teisingai įvertiname kaupimo terminą? 

Corbis nuotr.

Ofšorinės jurisdikcijos

Kaip galėtumėte, ofšorines kompanijas pritaikę savo versle, išgyventi sunkmetį? 

Corbis nuotr.

Užsienio investicijos Lietuvą aplenkia

Didėjantis ekonomikos nuosmukis veja investuotojus lauk. 

Corbis nuotr.

Ch. Wulfas: reikia investuoti į šalies ateitį

Ekonominės krizės akivaizdoje svarbu likti ramiems ir susitaikyti su tuo, kad pastarųjų metų dinamiška raida patiria tam tikrą pertrauką. 

Corbis nuotr.

Valdžiai - verslo universitetas

Verslinkai ragina valdžią taisyti padėtį, tačiau jos atstovams atrodo, kad jų sprendimai "nelabai tesiskiria" nuo tų, kurių pageidauja verslas.  

stock nuotr.

Antrieji namai - užsienio kurorte

Nors NT kainos krenta ir Lietuvoje, visgi "antrieji namai" užsienyje iki šiol yra pigesni. 

Stock.xchng nuotr.

Bankams gresia reitingų mažinimas

„Swedbank“ bei kitiems bankams, turintiems filialų Rytų Europoje, gali tekti susitaikyti su jų kredito reitingų mažinimu.  

Andrius Kubilius

A. Kubilius: pergalių metai bus 2011

Pasak Premjero, 2011 metais ne tik „turime laimėti Lietuvoje vyksiantį Europos krepšinio čempionatą", bet, manoma, atsigaus ir šalies ekonomika.  

Corbis nuotr.

Pakeisti „flyLAL“ pretenduoja kinų „Hainan Airlines“

Šalys, veikiančios ES, būtų suinteresuotos Vilniaus oro uostą paversti tranzitiniu oro uostu tarp Rytų valstybių ir Vakarų Europos šalių.  

V. Putino kalba Davose daugelį nustebino ir net prajuokino

V. Putino kalba Davose: įspėjimas sau ar kitiems?

"Esame išsivysčiusi ir išsilavinusi tauta. Istorija duoda Rusijai unikalią galimybę. Ir jos praleisti mes neketiname." 

Stock.xchng nuotr.

Lietuvos bankai nuteikia santūriam optimizmui

Paskelbti pinigų ir kitų PFI, t.y. bankų ir kredito unijų lapkričio mėn. balansų duomenys ne tokie ir blogi... 

stock nuotr.

Šešėlinė ekonomika - irgi argumentas

Ar tikrai šešėlinės ekonomikos argumentas pagrįstai nuvertinamas kaip neapčiuopiamas? 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:


1 2 3 4 5