Draudimo polisas vietoj naujos sofos

2008-04-11 19:47   Peržiūros : 45   Spausdinti


Kiekvienoje šeimoje nuolat kyla diskusija, ką geriau pirkti: naują sofą ir drabužius ar draudimo polisą? Dažniausiai šeimos "investicinė taryba" nusprendžia, jog turimo baldo apmušalas jau nepataisomai nusitrynęs, tad klausimo, kur investuoti, regis, neturėtų kilti...

Deja, dažniausiai žmonės nusprendžia, jog draudimo polisas nėra būtiniausia investicija. Todėl draudimo įmonės ir bankai priverstos kovoti su tokia investicijų nuostata. Šios paslaugos pardavėjai mėgina žmones įtikinti, jog mokėti pinigus už rizikos vadybą apsimoka. Tačiau draudikų rinkodaros kova, bent JAV, prilygsta karui su vėjo malūnais - baldų ir drabužių pardavėjai trina rankomis. Būtent todėl ekonomiškai tvirta valstybė kuria sveikatos draudimo programas ir steigia socialinės rūpybos tarnybas.

Pasak psichologijos ekspertų, žmonės neperka draudimo polisų, nes negali (ir nenori) svarstyti, "kas būtų, jeigu būtų?" Akmens amžiuje pirmykščiai žmonės elgėsi panašiai. Jeigu, tarkim, mamutas pasibelsdavo į olą, jos gyventojus apimdavo baimė. Plūstantis į smegenis adrenalinas versdavo ieškoti tos pačios genties individų ir susiburti į kovą su nepageidaujamais svečiais.

Žiniasklaidos jėga

Jokie draudikų įtikinėjimai apsidrausti neveikia taip veiksmingai kaip informacija žiniasklaidoje. Žmonės ypač bijo pavojų, apie kuriuos sužino iš žiniasklaidos. Antai, po 2001 m. rugsėjo 11 d. tragedijos daugiau amerikiečių tolimus atstumus mieliau įveikia automobiliais o ne lėktuvais. JAV statistika skelbia, jog skristi vis dėlto yra gerokai saugiau nei važiuoti. Ekspertai teigia, jog automobilius vairuojančių žmonių dauguma yra neapsidraudę jokiu draudimu ir neturi kasmetinio sveikatos patikrinimo pažymėjimo. Pasak jo, statistika neakcentuoja rizikos, ypač ilgalaikės, kuri gali nutikti.

Kad suvoktume grėsmę, privalome turėti lakią fantaziją ir pagalvoti apie galimas nelaimes bei prisiminti nesenus nemalonius įvykius. Be abejo, išlenda ir mūsų ego, skatinantis pamiršti nemalonius įspūdžius. Taip žmogus pasitenkina psichologiškai. Savigarba neleidžia žmonėms galvoti apie ateities nelaimes.

Taigi numatyti ateitį sunku, o žmogus taip jau sutvertas - jis nori žinoti, kas įvyks artimiausiu metu ir kaip, bet nenori išgirsti to, kas gali atsitikti blogiausia.

Mes netaupome ir nevertiname to, ką turime. Nevertiname netgi galimybės tausoti sveikatą, patikėdami tai aukštesnėms jėgoms.

Politikai linkę nutylėti

Tokį mastymą skatina ir valdžia, deklaruojanti, kad gyvenimas bet kuriuo atveju gerės. Taip elgtis verčia profesionalaus politiko veiklos reikalavimai. Pavyzdžiui, 2000 m. Indijos BVP sudarė tik 7% JAV gerovės statistikos.

Ar gali kas nors pasakyti, jog tokie duomenys rodo, kad JAV gyventojai yra 14 proc. protingesni ar geresni negu statistinis indas? Akivaizdu, kad šių dviejų šalių ekonomika kai kuriomis aplinkybėmis - politinėms ar ekonominėms - gali radikaliai pasikeisti. Tačiau klestinčių valstybių vadovai jokiu būdu nepaskelbia tokio scenarijaus savo piliečiams. Kita vertus, ir patys rinkėjai linkę užmerkti akis nenorėdami regėti nepatrauklios perspektyvos.

Taip elgtis turtingų šalių piliečius verčia tautinė savimonė. Antai pažangių šalių ekonomika dabar vos mažiau priklauso nuo pasaulinių naftos kainų negu 1973 m. naftos krizės metais, kai OPEC buvo paskelbusi embargą. Tačiau šiandien niekas varpais neskambina...

Nekalbūs ir darbdaviai

Daugelis įmonių vadovų niekada savo darbuotojams nepasako, kokia nelaimė gali nutikti darbe. Darbdaviai tik pasirūpina samdomų piliečių pensija bei draudimu. Kita vertus, įmonių vadovai skatina darbuotojus investuoti į įmonę, pirkti bendrovės akcijas ir taip tapti įmonės gerbėjais iki grabo lentos. Kartu darbdavys randa lėšų investuoti.

Būtent todėl draudikai privalo rasti naujų rinkodaros gudrybių, kad palenktų nepatikliuosius į savo pusę. Savo tikslui pasiekti draudikai turėtų manipuliuoti ir žmonių psichologija. Mes žinome daug apie tai, kaip suvokia pavojų statistiniai piliečiai: kas nors vis tiek nuostolius kompensuos. Todėl tie, kurie siūlo paguodą širdžiai, privalo pasiūlyti ir ką nors racionalaus, ne tik jausmus, bet ir racionalų sprendimą.

"Savigarba neleidžia žmonėms galvoti apie ateitį neigiamai".

*Robertas J.Shilleris (Robert J.Shiller) - Jeilio universiteto dėstytojas, ekonomikos mokslų profesorius. Savo komentarus profesorius kas mėnesį spausdina specializuotose interneto svetainėse. Ekspertai autorių apibūdina kaip sugebantį prognozuoti būsimus ekonomikos ir finansų pasaulio pokyčius "politinės ekonomikos apžvalgininką". Jo nuomonę vertina ir smulkūs, ir stambūs investuotojai. Čia pateikiame prof. Šilerio straipsnį, atsiųstą specialiai mūsų leidiniui.

asa.lt


Kategorijos: Finansai, Investavimas, pensijų fondai, verslo valdymas, Verslo rizikos, kreditų draudimas
Investavimo priemonės

Investavimo priemonės

Populiariausios investavimo priemonės, prieinamos fiziniams asmenis.  

Taupymo ir investavimo trukmė

Taupymo ir investavimo trukmė: racionalumas prieš mistinį saugumą?

Ar teisingai įvertiname kaupimo terminą? 

Corbis nuotr.

Ofšorinės jurisdikcijos

Kaip galėtumėte, ofšorines kompanijas pritaikę savo versle, išgyventi sunkmetį? 

Corbis nuotr.

Užsienio investicijos Lietuvą aplenkia

Didėjantis ekonomikos nuosmukis veja investuotojus lauk. 

Corbis nuotr.

Ch. Wulfas: reikia investuoti į šalies ateitį

Ekonominės krizės akivaizdoje svarbu likti ramiems ir susitaikyti su tuo, kad pastarųjų metų dinamiška raida patiria tam tikrą pertrauką. 

Corbis nuotr.

Valdžiai - verslo universitetas

Verslinkai ragina valdžią taisyti padėtį, tačiau jos atstovams atrodo, kad jų sprendimai "nelabai tesiskiria" nuo tų, kurių pageidauja verslas.  

stock nuotr.

Antrieji namai - užsienio kurorte

Nors NT kainos krenta ir Lietuvoje, visgi "antrieji namai" užsienyje iki šiol yra pigesni. 

Stock.xchng nuotr.

Bankams gresia reitingų mažinimas

„Swedbank“ bei kitiems bankams, turintiems filialų Rytų Europoje, gali tekti susitaikyti su jų kredito reitingų mažinimu.  

Andrius Kubilius

A. Kubilius: pergalių metai bus 2011

Pasak Premjero, 2011 metais ne tik „turime laimėti Lietuvoje vyksiantį Europos krepšinio čempionatą", bet, manoma, atsigaus ir šalies ekonomika.  

Corbis nuotr.

Pakeisti „flyLAL“ pretenduoja kinų „Hainan Airlines“

Šalys, veikiančios ES, būtų suinteresuotos Vilniaus oro uostą paversti tranzitiniu oro uostu tarp Rytų valstybių ir Vakarų Europos šalių.  

V. Putino kalba Davose daugelį nustebino ir net prajuokino

V. Putino kalba Davose: įspėjimas sau ar kitiems?

"Esame išsivysčiusi ir išsilavinusi tauta. Istorija duoda Rusijai unikalią galimybę. Ir jos praleisti mes neketiname." 

Stock.xchng nuotr.

Lietuvos bankai nuteikia santūriam optimizmui

Paskelbti pinigų ir kitų PFI, t.y. bankų ir kredito unijų lapkričio mėn. balansų duomenys ne tokie ir blogi... 

stock nuotr.

Šešėlinė ekonomika - irgi argumentas

Ar tikrai šešėlinės ekonomikos argumentas pagrįstai nuvertinamas kaip neapčiuopiamas? 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:


1 2 3 4 5