Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų ĮSTATYMAS

2013-07-02 10:20   Peržiūros : 40   Spausdinti


Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų ĮSTATYMAS

Rūšis: Įstatymas Numeris: XII-376 Data: 2013-06-18 Kalba: Lietuvių
Publikavimas: Valstybės žinios, 2013-06-28, Nr. 68-3410  Statusas: Įsigalioja  2013-07-01
2013-06-18 Priėmė - Lietuvos Respublikos Seimas
 Susiję dokumentai 
 Word 2003 dokumentas  Dokumentas Priedai: Originalas Priedas originalas
Eurovoc 4.2 terminai: investavimas, investicija, investicijų politika, investicijų reguliavimas, privačioji investicija, privatusis investavimas, tarptautinė investicija, tarptautinis investavimas
  Nauja paieška   Jūsų pasiūlymai ir pastabos Versija spausdinimui

 LIETUVOS RESPUBLIKOS

INFORMUOTIESIEMS INVESTUOTOJAMS SKIRTŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ

ĮSTATYMAS

 

2013 m. birželio 18 d. Nr. XII-376
Vilnius

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis

1. Šiame įstatyme nustatyta informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų veikla ir šios veiklos valstybinės priežiūros ribos. Šio įstatymo paskirtis - nustatyti reikalavimus informuotiesiems investuotojams skirtiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms.

2. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje įsteigtų ir valdomų informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų veiklai.

3. Šis įstatymas netaikomas informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių ar informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų paslaugoms, kurios teikiamos valstybei, Lietuvos bankui, Europos centriniam bankui, kitų valstybių narių centriniams bankams ar valstybės skolą valdančioms institucijoms.

4. Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms ar informuotiesiems investuotojams skirtiems kolektyvinio investavimo subjektams Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau - Akcinių bendrovių įstatymas) ir Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatyme (toliau - Ūkinių bendrijų įstatymas) nustatyti reikalavimai taikomi tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo (toliau - Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas) nuostatos taikomos tik šiame įstatyme nurodytais atvejais. Pagal šį įstatymą veikiančioms informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms ir investicinėms bendrovėms Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo (toliau - Finansų įstaigų įstatymas) nuostatos taikomos tiek, kiek tai nustatyta šiame įstatyme.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas - informuotiesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai, akcijos išperkami arba tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos dalyvio įnašas grąžinamas dalyviui pareikalavus.

2. Finansinė priemonė - kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme (toliau - Finansinių priemonių rinkų įstatymas).

3. Grynieji aktyvai - investicinį fondą sudarančio ar investicinei bendrovei priklausančio turto vertės ir investicinio fondo ar investicinės bendrovės ilgalaikių ir trumpalaikių finansinių įsipareigojimų skirtumas.

4. Informuotiesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas - Lietuvos Respublikoje įsteigtas specialusis kolektyvinio investavimo subjektas - investicinis fondas ar investicinė bendrovė, atitinkantys šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

5. Informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis - informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų įsigijęs arba į tikrąją ūkinę bendriją ar komanditinę ūkinę bendriją įnašą įnešęs asmuo - investicinio fondo bendraturtis, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys ar komanditorius.

6. Informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto prospektas - informuotiesiems investuotojams skirtas bet kokios formos dokumentas, kuriame pateikiama pagrindinė informacija apie kolektyvinio investavimo subjektą ir jo siūlomus investicinius vienetus, akcijas ar siūlymą įnešti įnašą į tikrąją ūkinę bendriją ar komanditinę ūkinę bendriją. Prospektu taip pat gali būti laikomas sąvokos esmę atitinkantis kitaip pavadintas dokumentas (pvz., informacinis memorandumas).

7. Informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentai - akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės įstatai, investicinio fondo taisyklės, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos steigimo sandoris.

8. Informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė - įmonė, kurios pagrindinė veikla yra informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymas. Tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrieji nariai nelaikomi valdymo įmone.

9. Informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės akcijų paketas - tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, sudaranti ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžianti daryti esminį poveikį valdymo įmonės valdymui. Skaičiuojant, ar valdymo įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis sudaro ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme (toliau - Vertybinių popierių įstatymas) nustatyta pareiga pranešti apie akcijų paketo įsigijimą ar jo netekimą ir asmens turimų balsų skaičiavimo tvarka.

10. Informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdytojas - investicinį fondą ar investicinę bendrovę valdanti informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą licenciją gavusi valdymo įmonė, valdanti informuotiesiems investuotojams skirtą kolektyvinio investavimo subjektą, taip pat investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, valdymo organai, jų nariai, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrieji nariai.

11. Investicinė bendrovė - akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, tikroji ūkinė bendrija ar komanditinė ūkinė bendrija, šio įstatymo nustatyta tvarka gavusi iš priežiūros institucijos leidimą verstis investicinės bendrovės veikla.

12. Investicinis fondas - fondas, kurio turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso juridiniams ar fiziniams asmenims ir yra informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės ar pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą licenciją gavusios valdymo įmonės valdomas patikėjimo teise laikantis šiame įstatyme ir investicinio fondo taisyklėse nustatytos tvarkos ir sąlygų. Investicinis fondas nėra juridinis asmuo.

13. Investuotojas - informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis, atitinkantis šio įstatymo 3 straipsnyje ir šio įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, arba potencialus dalyvis.

14. Kita valstybė narė - valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką.

15. Kitos valstybės narės priežiūros institucija - kompetentinga kitos valstybės narės institucija, atliekanti šiame įstatyme nustatytoms priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdymo įmonių veiklos priežiūros funkcijas toje kitoje valstybėje narėje.

16. Kolektyvinio investavimo subjekto valdymas - kaip tai apibrėžta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.

17. Kontrolė - tiesioginis ir (arba) netiesioginis lemiamas poveikis įmonei, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme (toliau - Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas).

18. Nepriekaištingos reputacijos asmenys - kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

19. Neviešas investicinių vienetų, akcijų siūlymas ar neviešas siūlymas įnešti įnašą - investicinių vienetų ar akcijų siūlymas, siūlymas įnešti įnašą arba įsipareigoti tai padaryti ateityje, jeigu tai atliekama paties investuotojo iniciatyva be ankstesnio informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės ar investicinės bendrovės kreipimosi į jį su siūlymu, taip pat investicinių vienetų ar akcijų siūlymas, siūlymas įnešti įnašą arba įsipareigoti tai padaryti ateityje, jeigu tai siūloma iš anksto nustatytai ir žinomai asmenų grupei. Neviešu investicinių vienetų, akcijų siūlymu ar neviešu siūlymu įnešti įnašą laikomi šioje dalyje nurodyti veiksmai, jeigu jie atitinka šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus.

20. Patronuojamoji įmonė - dukterinė įmonė, kaip ji apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.

21. Patronuojančioji įmonė - patronuojanti įmonė, kaip ji apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.

22. Priežiūros institucija - Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atliekantis informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdymo įmonių veiklos priežiūros funkcijas.

23. Profesionalusis investuotojas - profesionalusis klientas, kaip jis apibrėžtas Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

24. Specialusis kolektyvinio investavimo subjektas - kaip tai apibrėžta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.

25. Su informuotiesiems investuotojams skirtu kolektyvinio investavimo subjektu ir (ar) jo valdytoju susijęs investuotojas - šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nurodytas fizinis ar juridinis asmuo.

26. Trečioji valstybė - valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė ir nėra Europos ekonominės erdvės valstybė.

27. Trečiosios valstybės priežiūros institucija - kompetentinga trečiosios valstybės institucija, atliekanti šiame įstatyme nustatytoms priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdymo įmonių veiklos priežiūros funkcijas ne valstybėje narėje.

28. Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas - informuotiesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai, akcijos išperkami arba investuotojo įnašas į tikrąją ūkinę bendriją ar komanditinę ūkinę bendriją grąžinamas tik pasibaigus jo steigimo dokumentuose numatytam veiklos laikotarpiui arba kitu juose iš anksto nustatytu laiku - informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės iniciatyva.

29. Vadovai - informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovas, valdybos nariai, stebėtojų tarybos nariai ir tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrieji nariai.

30. Valstybė narė - Europos Sąjungos valstybė narė ir Europos ekonominės erdvės valstybė.

31. Viešas investicinių vienetų, akcijų siūlymas ar viešas siūlymas įnešti
įnašą
- investicinių vienetų, akcijų siūlymas ar siūlymas įnešti įnašą į tikrąją ūkinę bendriją ar komanditinę ūkinę bendriją, pateikiant informacijos apie tokio siūlymo sąlygas ir siūlomas investicines priemones tiek, kad ja remdamasis investuotojas galėtų priimti sprendimą įsigyti ar įsipareigoti įsigyti siūlomų investicinių vienetų, akcijų arba įnešti ar įsipareigoti įnešti įnašą. Investicinių vienetų, akcijų siūlymas ar siūlymas įnešti įnašą per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus laikomas viešu siūlymu, jeigu yra šioje dalyje nurodyti viešo siūlymo požymiai.

32. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Finansinių priemonių rinkų įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme, Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme ir Vertybinių popierių įstatyme.

 

3 straipsnis. Informuotieji investuotojai

1. Informuotaisiais investuotojais šiame įstatyme laikomi:

1) profesionalieji investuotojai;

2) profesionaliųjų investuotojų statuso neturintys fiziniai asmenys, kurie yra informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonei (toliau - valdymo įmonė) ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, raštu patvirtinę savo kaip informuotųjų investuotojų statusą ir kurie atitinka bent vieną iš šių reikalavimų: į pagal šį įstatymą veikiantį informuotiesiems investuotojams skirtą kolektyvinio investavimo subjektą (toliau - kolektyvinio investavimo subjektas) investuoja arba įsipareigoja investuoti ne mažiau kaip 125 000 eurų ar ekvivalentišką sumą kita valiuta; arba pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymą veikianti finansų maklerio įmonė, kredito įstaiga, turinti teisę teikti investicines paslaugas, finansų patarėjo įmonė arba pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą veikianti valdymo įmonė (arba analogiškas kitos valstybės narės subjektas) yra įvertinusi to asmens žinias ir patirtį investavimo srityje ir raštu patvirtina, kad toks asmuo gali tinkamai suvokti riziką, susijusią su investicijomis į pagal šį įstatymą veikiantį kolektyvinio investavimo subjektą;

3) profesionaliųjų investuotojų statuso neturintys juridiniai asmenys, kurie yra valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, raštu patvirtinę savo kaip informuotųjų investuotojų statusą ir kurie į pagal šį įstatymą veikiantį kolektyvinio investavimo subjektą investuoja arba įsipareigoja investuoti ne mažiau kaip 125 000 eurų ar ekvivalentišką sumą kita valiuta.

2. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi galutiniam investuotojui (fiziniam asmeniui), išskyrus atvejus, kai informuotieji investuotojai yra juridiniai asmenys, investuojantys savo klientų turtą, taip pat kolektyvinio investavimo subjektai ar pensijų fondai.

3. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nuolat užtikrinti, kad šiame straipsnyje ir kituose šio įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų informuotojo investuotojo reikalavimų neatitinkantys asmenys netaptų pagal šį įstatymą veikiančių informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų dalyviais (toliau - dalyvis). Siekdama šio tikslo, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo įsitikinti, kad investuotojai prieš investuodami atitinka šiame straipsnyje ir kituose šio įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus informuotiesiems investuotojams keliamus reikalavimus, ir tinkamai informuoti investuotojus apie tai, kad šis kolektyvinio investavimo subjektas skirtas tik informuotiesiems investuotojams.

4. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, tarp kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių pastebėjusi informuotojo investuotojo reikalavimų neatitinkantį investuotoją, privalo nedelsdama ir be atskiro tokio dalyvio sutikimo išpirkti jo turimus kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus, akcijas arba grąžinti įneštą įnašą.

5. Priežiūros institucija, suderinusi su Lietuvos Respublikos finansų ministerija, parengia taisykles, nustatančias papildomus informuotiesiems investuotojams keliamus reikalavimus.

 

II SKYRIUS

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ VEIKLA

 

PIRMASIS SKIRSNIS

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ VEIKLOS FORMOS IR STEIGIMOSI PAGRINDAI

 

4 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų veiklos formos ir tipai

1. Kolektyvinio investavimo subjektas gali veikti Lietuvos Respublikoje įsteigto investicinio fondo ir investicinės bendrovės forma.

2. Pagal šį įstatymą ketinanti veikti investicinė bendrovė gali būti šių teisinių formų:

1) akcinė bendrovė;

2) uždaroji akcinė bendrovė;

3) tikroji ūkinė bendrija;

4) komanditinė ūkinė bendrija.

3. Investiciniai fondai ar investicinės bendrovės gali būti atvirojo tipo arba uždarojo tipo, kaip tai nurodyta jų steigimo dokumentuose.

 

5 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjekto ir valdymo įmonės įsteigimo vieta

Kolektyvinio investavimo subjektas, valdymo įmonė, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys juridinis asmuo turi būti įsteigti Lietuvos Respublikoje. Investicinis fondas laikomas įsteigtu Lietuvos Respublikoje, jeigu jis įsteigtas laikantis šiame įstatyme nustatytų reikalavimų.

 

 

6 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, teisė dalį savo funkcijų pavesti kitai įmonei

1. Investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, ar valdymo įmonė, siekdama veiksmingesnio kolektyvinio investavimo subjekto valdymo, turi teisę dalį savo valdymo funkcijų pavesti atlikti kitai valdymo įmonei, turinčiai teisę teikti atitinkamas paslaugas, ir apie tokį ketinimą privalo nedelsdama raštu pranešti priežiūros institucijai. Pranešime turi būti nurodomas šį pavedimą priimsiančios įmonės pavadinimas ir jai ketinamų pavesti funkcijų sąrašas.

2. Pavesti atlikti dalį valdymo funkcijų galima tik tuo atveju, jeigu:

1) tai netrukdys prižiūrėti valdymo įmonės ar investicinės bendrovės ir tai nepakenks investuotojų interesams;

2) valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovai gali bet kuriuo metu stebėti pavedimą atlikti dalį valdymo funkcijų priėmusios įmonės (įgaliotinio) veiklą;

3) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė gali bet kuriuo metu, kai to reikalauja kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesai, duoti įgaliotiniui papildomų nurodymų arba panaikinti įgaliojimą;

4) įgaliotinis turi priežiūros institucijos nustatytą kvalifikaciją pavestoms funkcijoms atlikti ir gali atlikti nurodytas funkcijas;

5) kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose (toliau - steigimo dokumentai) nurodyta, kokias funkcijas leista pavesti atlikti kitai įmonei.

3. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, neturi teisės pavesti kitai įmonei atlikti tiek savo valdymo funkcijų, kad iš esmės jų nebeturėtų. Draudžiama investicinių sprendimų priėmimo ir (arba) vykdymo funkciją pavesti subjektui, kuris saugo tos valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ar investicinės bendrovės turtą, ar kitoms įmonėms, kurių interesai gali susikirsti su valdymo įmonės, investicinės bendrovės ar dalyvių interesais.

4. Tai, kad dalis funkcijų pavesta atlikti kitai įmonei, neatleidžia valdymo įmonės ar investicinės bendrovės nuo atsakomybės.

 

 

 

ANTRASIS SKIRSNIS

VALDYMO ĮMONĖS IR INVESTICINĖS BENDROVĖS VEIKLOS LEIDIMO IŠDAVIMAS

 

7 straipsnis. Teisė verstis valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veikla

1. Verstis pagal šį įstatymą veikiančios valdymo įmonės veikla turi teisę tik uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė, turinčios priežiūros institucijos išduotą veiklos leidimą. Veiklos leidimas turi būti gautas prieš bendrovei pradedant verstis šiame įstatyme nustatyta kolektyvinio investavimo subjektų valdymo veikla. Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo veiklos leidimą turinti bendrovė vadinama valdymo įmone.

2. Pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą licenciją gavusi valdymo įmonė turi teisę verstis šiame įstatyme nustatyta kolektyvinio investavimo subjektų valdymo veikla be šio straipsnio 1 dalyje nurodyto veiklos leidimo. Jai taikomi visi Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo nustatyti valdymo įmonės veiklos, kapitalo ir kiti riziką ribojantys reikalavimai.

3. Pagal šį įstatymą gautas Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo veiklos leidimas nesuteikia teisės teikti investicinių paslaugų, valdyti Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nurodytų kolektyvinio investavimo subjektų, pensijų fondų ir verstis kita licencijuojama veikla.

4. Verstis pagal šį įstatymą veikiančios investicinės bendrovės veikla turi teisę tik akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, tikroji ūkinė bendrija ar komanditinė ūkinė bendrija, turinčios priežiūros institucijos išduotą veiklos leidimą. Veiklos leidimas turi būti gautas prieš akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei, tikrajai ūkinei bendrijai ar komanditinei ūkinei bendrijai pradedant viešą akcijų siūlymą ar viešą siūlymą įnešti įnašą. Neviešo akcijų siūlymo ar neviešo siūlymo įnešti įnašą atveju prašymas gauti veiklos leidimą pagal šį įstatymą priežiūros institucijai gali būti pateiktas jau pradėjus neviešą akcijų siūlymą ar neviešą siūlymą įnešti įnašą, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo investicinės bendrovės įsteigimo dienos.

 

8 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdymo įmonių identifikavimo reikalavimai

1. Tik veiklos leidimą gavusios valdymo įmonės turi teisę savo pavadinime ir reklaminėje medžiagoje vartoti žodžių junginius „investicinių fondų valdymo įmonė", „investicinių bendrovių valdymo įmonė" ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius.

2. Pagal šį įstatymą veikiančių valdymo įmonių įstatuose ir kolektyvinio investavimo subjektų steigimo dokumentuose turi būti aiškiai nurodyta, kad jų veiklai taikomi šiame įstatyme nustatyti reikalavimai.

3. Kolektyvinio investavimo subjekto pavadinime turi būti nurodoma informacija, leidžianti nustatyti, kad kolektyvinio investavimo subjektas skirtas informuotiesiems investuotojams.

4. Valdymo įmonės, kolektyvinio investavimo subjekto pavadinime ir (ar) dokumentuose draudžiama vartoti žodžius, žodžių junginius, santrumpas ar kitą informaciją, sudarančią klaidingą įspūdį, kad subjektai veikia pagal šį įstatymą, jeigu tam dar nėra gautas priežiūros institucijos išduodamas veiklos leidimas. Šis draudimas netaikomas neviešą akcijų siūlymą ar neviešą siūlymą įnešti įnašą vykdančiai investicinei bendrovei, kuri naudojasi šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta teise.

 

9 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklos leidimo išdavimo sąlygos ir tvarka

1. Akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, ketinančios gauti valdymo įmonės veiklos leidimą, taip pat akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, tikroji ūkinė bendrija ar komanditinė ūkinė bendrija, ketinančios gauti investicinės bendrovės veiklos leidimą, priežiūros institucijai pateikia prašymą.

2. Kartu su prašymu bendrovė, ketinanti gauti valdymo įmonės veiklos leidimą, turi pateikti:

1) įregistruotus įstatus;

2) sutartis su būsimu kolektyvinio investavimo subjekto turto saugotoju (jeigu sudaryta), sąskaitų tvarkytoju, administracines paslaugas teiksiančiu asmeniu ir kitais paslaugų teikėjais, kurių paslaugos darys esminę įtaką valdymo įmonės veiklai;

3) informaciją apie auditorių;

4) kiekvieno kandidato į valdymo įmonės vadovo ir investicinius sprendimus priimsiančio asmens pareigas parašu patvirtintą gyvenimo aprašymą, nurodant jo parengimo datą ir kitą informaciją, patvirtinančią, kad šie asmenys atitinka šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus;

5) dokumentus, leidžiančius įvertinti kandidatų į valdymo įmonės vadovų pareigas ir akcijų paketų savininkų atitiktį nepriekaištingos reputacijos ir kitiems šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. Jeigu akcijų paketų savininkai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, taip pat turi būti pateikiamas paskutinių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinys ir, jeigu pagal įstatymus arba įstatus numatyta pareiga atlikti finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinių auditą, - nepriklausomų auditorių išvada. Šiame punkte minimi duomenys pateikiami apie valdymo įmonės akcijų paketų savininkus - akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves - duomenis atskleidžiant iki fizinių asmenų, turinčių daugiau kaip 10 procentų balsavimo teisių ir (ar) įstatinio kapitalo, o apie akcijų paketų savininkus - tikrąsias ūkines bendrijas ar komanditines ūkines bendrijas - duomenis atskleidžiant iki dalyvių - fizinių asmenų (jeigu akcijų paketą turinčios ūkinės bendrijos dalyviai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, duomenys atskleidžiami iki fizinių asmenų, turinčių daugiau kaip 10 procentų balsavimo teisių ir (ar) įstatinio kapitalo);

6) duomenis, patvirtinančius, kad nė vienas iš valdymo įmonės darbuotojų nėra Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos, daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus, priežiūros institucijos ar Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo darbuotojas;

7) organizacinės struktūros aprašymą;

8) esminių funkcijų atlikimo kontrolės sistemos aprašymą;

9) interesų konfliktų valdymo politiką.

3. Kartu su prašymu bendrovė ar ūkinė bendrija, ketinančios gauti investicinės bendrovės veiklos leidimą, turi pateikti (pagal teisinę formą):

1) įregistruotus akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatus ar tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos steigimo sandorį;

2) tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario (juridinio asmens) steigimo dokumentus;

3) kolektyvinio investavimo subjekto prospektą (toliau - prospektas), jeigu jis parengtas. Jeigu prašymo gauti veiklos leidimą pateikimo metu prospektas dar nėra parengtas, pateikiamas investavimo strategijos aprašymas. Visais atvejais prospektas privalo būti pateiktas priežiūros institucijai nedelsiant, kai tik parengiamas;

4) sutartis su būsimu investicinės bendrovės turto saugotoju (jeigu sudaryta), sąskaitų tvarkytoju, administracines paslaugas teiksiančiu asmeniu ir kitais paslaugų teikėjais, kurių paslaugos darys esminę įtaką investicinės bendrovės veiklai. Jeigu sutartis su turto saugotoju nesudaryta, nurodoma, kur bus saugomos investicinės bendrovės lėšos ir finansinės priemonės;

5) informaciją apie auditorių;

6) glaustą akcijų siūlymo ar siūlymo įnešti įnašus tvarkos aprašymą, kartu pateikiant tipinio investuotojo apibūdinimą, nurodant valstybes, kuriose ketinama siūlyti akcijas ar siūlyti įnešti įnašus, ir kitą reikšmingą informaciją;

7) kiekvieno kandidato į investicinės bendrovės vadovo ir investicinius sprendimus priimsiančio asmens pareigas parašu patvirtintą gyvenimo aprašymą, nurodant jo parengimo datą ir kitą informaciją, patvirtinančią, kad šie asmenys atitinka šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Jeigu tarp investicinės bendrovės, veikiančios kaip tikroji ūkinė bendrija ar komanditinė ūkinė bendrija, tikrųjų narių yra juridinių asmenų, šiame punkte nurodyta informacija pateikiama apie šių juridinių asmenų vadovus - fizinius asmenis;

8) dokumentus, leidžiančius įvertinti kandidatų į investicinės bendrovės vadovų pareigas atitiktį nepriekaištingos reputacijos ir kitiems šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. Jeigu tarp asmenų, siekiančių tapti investicinės bendrovės, veikiančios kaip tikroji ūkinė bendrija ar komanditinė ūkinė bendrija, tikraisiais nariais, yra juridinių asmenų, šiame punkte nurodyta informacija pateikiama apie šių juridinių asmenų vadovus - fizinius asmenis;

9) duomenis, patvirtinančius, kad nė vienas iš investicinės bendrovės darbuotojų nėra Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos, daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus, priežiūros institucijos ar Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo darbuotojas;

10) organizacinės struktūros aprašymą;

11) esminių funkcijų atlikimo kontrolės sistemos aprašymą;

12) interesų konfliktų valdymo politiką;

13) investavimo rizikos išskaidymo politiką.

4. Priežiūros institucija, siekdama įsitikinti, kad bendrovė ar ūkinė bendrija atitinka visus šiame įstatyme ir kituose jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus valdymo įmonei ar investicinei bendrovei keliamus reikalavimus, turi teisę reikalauti papildomų su valdymo įmonės ar investicinės bendrovės planuojama vykdyti veikla susijusių dokumentų ir (ar) informacijos.

5. Priežiūros institucija atsisako išduoti veiklos leidimą tik šiais atvejais:

1) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė įsteigta ne Lietuvos Respublikoje;

2) kolektyvinio investavimo subjekto funkcijos, išskyrus atvejus, kai pagal šio įstatymo 6 straipsnį dalis funkcijų yra pavesta atlikti kitai įmonei, ir išskyrus investicinių vienetų, akcijų siūlymą ar siūlymą įnešti įnašą, bus vykdomos ne Lietuvos Respublikoje;

3) pateikti dokumentai ir (ar) informacija neatitinka šiame įstatyme ir (ar) jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodyti arba tikrovės neatitinkantys dokumentai ir (ar) informacija;

4) veiklos leidimą ketinanti gauti bendrovė ar ūkinė bendrija, valdymo įmonės akcijų paketo savininkai ir (ar) valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovai neatitinka šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

5) bent vienas valdymo įmonės ar investicinės bendrovės darbuotojas yra Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos ir (ar) daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus, priežiūros institucijos ar Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo darbuotojas;

6) tarp valdymo įmonės, investicinės bendrovės ir kito juridinio ar fizinio asmens yra glaudus ryšys, kuris gali trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas, arba atitinkamo asmens veiklą reglamentuojantys kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės teisės aktai ar tų teisės aktų įgyvendinimas gali trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas;

7) valdymo įmonės ar investicinės bendrovės investavimo rizikos išskaidymo politika, interesų konfliktų valdymo politika, esminių funkcijų atlikimo kontrolės tvarka nėra pakankama ir (ar) efektyvi;

8) yra pagrindas manyti, kad valdymo įmonės akcijų paketo savininkai nesugebės užtikrinti patikimo ir skaidraus valdymo įmonės ir kolektyvinio investavimo subjekto valdymo ir (ar) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė nesugebės užtikrinti, kad nuolat būtų laikomasi visų šio įstatymo, kitų teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

6. Apie sutikimą ar atsisakymą išduoti veiklos leidimą priežiūros institucija prašymą pateikusiam asmeniui turi pranešti per 3 mėnesius nuo visų dokumentų, duomenų ir paaiškinimų pateikimo. Atsisakymas išduoti veiklos leidimą turi būti pateiktas raštu.

7. Priežiūros institucija gali konsultuotis su kitos valstybės narės priežiūros institucija, jeigu:

1) prašymą pateikęs asmuo yra kitoje valstybėje narėje licencijuotos valdymo įmonės, finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ar draudimo įmonės patronuojamoji įmonė;

2) prašymą pateikęs asmuo yra kitoje valstybėje narėje licencijuotą valdymo įmonę, finansų maklerio įmonę, kredito įstaigą ar draudimo įmonę patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė;

3) prašymą pateikusį asmenį kontroliuoja tie patys asmenys, kurie kontroliuoja kitoje valstybėje narėje licencijuotą valdymo įmonę, finansų maklerio įmonę, kredito įstaigą ar draudimo įmonę.

8. Priežiūros institucija, vertindama veiklos leidimą ketinančios gauti valdymo įmonės akcijų paketo savininkų tinkamumą ir tai pačiai įmonių grupei priklausančių įmonių vadovų reputaciją ir patirtį, gali šio straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais kreiptis į kitos valstybės narės priežiūros instituciją, kad ši pateiktų savo nuomonę.

9. Apie valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklos leidimo išdavimą ar jo galiojimo panaikinimą priežiūros institucija praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui, kitoms teisės aktuose nurodytoms institucijoms ir paskelbia viešai savo interneto svetainėje.

 

10 straipsnis. Veiklos leidimo galiojimo panaikinimas

1. Priežiūros institucija teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę panaikinti valdymo įmonei ar investicinei bendrovei išduoto veiklos leidimo galiojimą, jeigu:

1) veiklos leidimo turėtojas pats raštu kreipiasi dėl veiklos leidimo galiojimo panaikinimo;

2) veiklos leidimo turėtojas per 12 mėnesių nuo veiklos leidimo išdavimo dienos nepradeda juo naudotis ar daugiau kaip paskutinius 6 mėnesius nevykdo savo veiklos;

3) baigiasi investicinės bendrovės steigimo dokumentuose nustatytas veiklos laikotarpis ir investicinė bendrovė raštu nesikreipia dėl veiklos leidimo galiojimo panaikinimo;

4) išaiškėja, kad veiklos leidimo turėtojas gavo leidimą pateikęs tikrovės neatitinkančius dokumentus ir (ar) informaciją arba siekdamas gauti veiklos leidimą veikė pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymus ar kitus teisės aktus;

5) leidimo turėtojas nebeatitinka reikalavimų valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklos leidimui gauti;

6) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė nesugeba įvykdyti prievolių pagal savo įsipareigojimus arba yra duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje;

7) kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais.

2. Apie veiklos leidimo galiojimo panaikinimo klausimo svarstymą valdymo įmonė ar investicinė bendrovė informuojama raštu. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės atstovai turi teisę dalyvauti svarstant veiklos leidimo galiojimo panaikinimo klausimą.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

VALDYMO ĮMONĖS IR INVESTICINĖS BENDROVĖS VEIKLOS REIKALAVIMAI

 

11 straipsnis. Valdymo įmonės ir investicinės bendrovės valdymas ir vadovai

1. Valdymo įmonėje ir investicinėje bendrovėje, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, turi būti sudaroma valdyba ir išrenkamas bendrovės vadovas. Šis reikalavimas netaikomas investicinėms bendrovėms, kurių teisinė forma yra tikroji ūkinė bendrija ar komanditinė ūkinė bendrija. Investicinių bendrovių, kurių teisinė forma yra tikroji ūkinė bendrija ar komanditinė ūkinė bendrija, tikrieji nariai turi atitikti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose vadovams keliamus reikalavimus.

2. Investicinėje bendrovėje, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, valdymo organai nesudaromi. Valdymo įmonė, kuriai perduotas investicinės bendrovės valdymas, atsako už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nurodytų veiksmų atlikimą.

3. Kolektyvinio investavimo subjekto, kurio teisinė forma yra akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, steigimo dokumentuose gali būti nustatyta kitokia negu jų teisinę formą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtinta akcininkų balsavimo teisių suteikimo tvarka.

4. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, vadovai privalo būti nepriekaištingos reputacijos, reikiamos kvalifikacijos ir turėti pakankamai patirties, kad galėtų užtikrinti patikimą įmonės ir kolektyvinio investavimo subjekto valdymą. Jeigu tarp investicinės bendrovės, veikiančios kaip tikroji ūkinė bendrija ar komanditinė ūkinė bendrija, tikrųjų narių yra juridinių asmenų, šioje dalyje nustatyti reikalavimai taikomi tokių juridinių asmenų vadovams - fiziniams asmenims.

5. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo priežiūros institucijai iš anksto pranešti apie visus būsimus valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovų pasikeitimus ir kartu pateikti informaciją, reikalingą įvertinti, ar iš naujo išrinkti arba planuojami rinkti vadovai atitinka nepriekaištingos reputacijos, pakankamos patirties ir kvalifikacijos reikalavimus.

6. Iš naujo išrinkti valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, vadovai gali pradėti eiti pareigas tik po to, kai priežiūros institucija pritaria jų kandidatūroms.

7. Priežiūros institucija turi teisę nepritarti iš naujo išrinktų vadovų kandidatūroms, jeigu jie nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi pakankamos patirties ir reikiamos kvalifikacijos, atitinkančios valdomo kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategiją, yra finansiškai nepatikimi arba yra kitų objektyvių pagrindų manyti, kad planuojami vadovų pasikeitimai kelia grėsmę tinkamam ir skaidriam valdymo įmonės ir (ar) kolektyvinio investavimo subjekto valdymui.

8. Detalius vadovų kandidatūroms taikomus reikalavimus ir šių kandidatūrų derinimo su priežiūros institucija tvarką nustato priežiūros institucija.

 

12 straipsnis. Valdymo įmonės akcijų paketo įsigijimas, perleidimas ir reikalavimai akcijų paketo savininkams

1. Fizinis ar juridinis asmuo arba kartu veikiantys šie asmenys, nusprendę tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti valdymo įmonės akcijų paketą arba tiesiogiai ar netiesiogiai tiek padidinti turimą valdymo įmonės akcijų paketą (toliau šiame straipsnyje - įsigyjantis asmuo), kad asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų didėjimo tvarka 20, 30 ar 50 procentų arba įmonė taptų to juridinio asmens patronuojamąja įmone (toliau šiame straipsnyje - siūlomas įsigijimas), turi gauti priežiūros institucijos sprendimą, neprieštaraujantį siūlomam įsigijimui. Tokio reikalavimo nesilaikymas nepadaro sandorio negaliojančio, tačiau sukelia šio straipsnio 16 dalyje nurodytus padarinius. Kartu veikiančiais asmenimis šiame straipsnyje laikomi du (ar daugiau) asmenys (asmenų), kurie, remdamiesi savo aiškiai sudarytu arba numanomu žodiniu ar rašytiniu susitarimu, įgyvendina ar siekia įgyvendinti savo teises, suteikiamas turimo valdymo įmonės akcijų paketo.

2. Įsigyjantis asmuo privalo pateikti priežiūros institucijai rašytinį pranešimą apie siūlomą įsigijimą - nurodyti ketinamo įsigyti valdymo įmonės akcijų paketo dydį, taip pat pateikti tai pagrindžiančius dokumentus ir kitą priežiūros institucijos nustatytą informaciją ir duomenis.

3. Asmuo, nusprendęs tiesiogiai ar netiesiogiai perleisti valdymo įmonės akcijų paketą arba tiek sumažinti jam priklausantį valdymo įmonės akcijų paketą, kad įmonė nustotų būti to juridinio asmens patronuojamąja įmone arba asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų mažėjimo tvarka 50, 30 ar 20 procentų, turi priežiūros institucijai pateikti rašytinį pranešimą ir nurodyti ketinamo perleisti ar sumažinti valdymo įmonės akcijų paketo dydį.

4. Priežiūros institucija nustato kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą reikalaujamų pateikti dokumentų ir duomenų, būtinų įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, sąrašą. Sąraše nurodyti dokumentai ir duomenys turi būti pakankami ir pritaikyti įsigyjančiam asmeniui ir siūlomam įsigijimui. Šiame sąraše neturi būti reikalaujama dokumentų ir duomenų, kurie nėra būtini įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui pagal šiame straipsnyje nustatytus kriterijus atlikti.

5. Priežiūros institucija, gavusi įsigyjančio asmens pranešimą apie siūlomą įsigijimą ir visus vertinimui atlikti reikalingus dokumentus ir duomenis, nurodytus šio straipsnio 4 dalyje nustatytame sąraše, taip pat vėliau pagal šio straipsnio 7 dalį gavusi papildomų dokumentų ir duomenų, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas raštu patvirtina apie jų gavimą ir praneša įsigyjančiam asmeniui datą, kada baigiasi šio straipsnio 6 dalyje nustatytas vertinimo laikotarpis.

6. Priežiūros institucija ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo šio straipsnio 5 dalyje numatyto rašytinio patvirtinimo išsiuntimo atlieka vertinimą.

7. Siūlomo įsigijimo vertinimo laikotarpiu priežiūros institucija prireikus turi teisę prašyti papildomų vertinimui užbaigti reikalingų dokumentų ir duomenų. Šis prašymas pateikiamas raštu ir nurodoma, kokių papildomų dokumentų ir duomenų reikia. Siūlomo įsigijimo vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas stabdomas nuo dienos, kurią priežiūros institucija pateikia prašymą pateikti papildomų dokumentų ir duomenų, ir atnaujinamas tą dieną, kurią gaunamas įsigyjančio asmens atsakymas į prašymą.

8. Nagrinėdama šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimą apie siūlomą įsigijimą, dokumentus ir duomenis, būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, priežiūros institucija, siekdama užtikrinti patikimą ir skaidrų valdymo įmonės, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti ar padidinti, valdymą ir atsižvelgdama į galimą įsigyjančio asmens poveikį valdymo įmonei, įsigyjančio asmens tinkamumą ir įsigijimo finansinį patikimumą vertina pagal visus šiuos kriterijus:

1) įsigyjančio asmens nepriekaištingą reputaciją;

2) asmens, kuris po siūlomo įsigijimo bus valdymo įmonės vadovas, nepriekaištingą reputaciją ir patirtį. Vertindama asmens, kuris po siūlomo įsigijimo bus valdymo įmonės vadovas, nepriekaištingą reputaciją ir patirtį, priežiūros institucija atsižvelgia į šio įstatymo 11 straipsnį;

3) įsigyjančio asmens finansinį patikimumą;

4) valdymo įmonės galimybes nuolat laikytis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų veiklos reikalavimų, grupės, kurios dalimi valdymo įmonė taps po siūlomo įsigijimo, struktūros tinkamumą veiksmingai priežiūrai vykdyti;

5) ar nėra pagrindo įtarti, kad, siekiant įgyvendinti siūlomą įsigijimą, vykdoma ar įvykdyta arba buvo bandyta įvykdyti pinigų plovimo ar teroristų finansavimo veikla, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme, ar kad siūlomas įsigijimas gali padidinti šios veiklos pavojų.

9. Priežiūros institucija siūlomam įsigijimui gali prieštarauti tik remdamasi šio straipsnio 8 dalyje nurodytais kriterijais arba tuo atveju, jeigu įsigyjantis asmuo pateikė ne visus šio straipsnio 4 ar 7 dalyje nustatytus dokumentus ir duomenis.

10. Prieš priimdama sprendimą dėl siūlomo įsigijimo, priežiūros institucija konsultuojasi su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis, jeigu įsigyjantis asmuo yra valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, finansų maklerio įmonė, kredito įstaiga, draudimo įmonė, perdraudimo įmonė arba bet kurio iš šių subjektų patronuojančioji įmonė ar kontroliuojantis asmuo.

11. Jeigu priežiūros institucija per šio straipsnio 6 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpį, kurio skaičiavimas gali būti sustabdomas pagal šio straipsnio 7 dalį, nepateikia motyvuoto prieštaravimo, laikoma, kad ji siūlomam įsigijimui neprieštarauja. Jeigu priežiūros institucija sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui priima anksčiau negu likus 2 darbo dienoms iki vertinimo laikotarpio pabaigos, ji apie tai per 2 darbo dienas raštu praneša įsigyjančiam asmeniui. Sprendime neprieštarauti siūlomam įsigijimui priežiūros institucija gali nustatyti, o prireikus ir pratęsti asmens ketinimo įsigyti arba padidinti valdymo įmonės akcijų paketą įgyvendinimo terminą.

12. Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą prieštarauti siūlomam įsigijimui, ji apie tai per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo ir neviršydama šio straipsnio 6 dalyje nustatyto vertinimo laikotarpio, kurio skaičiavimas gali būti sustabdomas pagal šio straipsnio 7 dalį, raštu praneša įsigyjančiam asmeniui, nurodydama sprendimo motyvus.

13. Jeigu valdymo įmonei tampa žinoma apie jos akcijų įsigijimą ar perleidimą, dėl kurio valdymo įmonės akcininkų turimi akcijų paketai peržengia šio straipsnio 1 dalyje nustatytas ribas didėjimo arba mažėjimo tvarka, apie tai ji privalo nedelsdama pranešti priežiūros institucijai.

14. Valdymo įmonė ne rečiau kaip kartą per metus priežiūros institucijai privalo pateikti pranešimą, kuriame nurodomi valdymo įmonės akcijų paketus valdantys akcininkai ir jų valdomų akcijų paketų dydžiai.

15. Jeigu įsigyjančių asmenų daromas poveikis gali trukdyti patikimai ir skaidriai valdyti valdymo įmonę, priežiūros institucija privalo imtis priemonių padėčiai ištaisyti. Siekdama šio tikslo priežiūros institucija turi teisę duoti privalomus nurodymus ir taikyti šiame įstatyme nustatytas sankcijas vadovams ir kitiems už valdymo įmonės valdymą atsakingiems asmenims.

16. Asmuo, be priežiūros institucijos sprendimo neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba nepasibaigus šio straipsnio 6 dalyje nustatytam vertinimo laikotarpiui (išskyrus atvejį, kai priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui priimamas anksčiau) įsigijęs arba padidinęs valdymo įmonės akcijų paketą peržengdamas šiame straipsnyje nustatytas ribas, praranda teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime tais akcijų suteikiamais balsais, kuriuos jam suteikia šioje dalyje nurodytu būdu įsigytos akcijos. Teisė balsuoti vėl įgyjama tą dieną, kai gaunamas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba kai iki vertinimo laikotarpio pabaigos priežiūros institucija nepriima sprendimo prieštarauti siūlomam įsigijimui.

 

13 straipsnis. Veiklos reikalavimai ir riziką ribojantys reikalavimai

1. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nuolat laikytis šių reikalavimų:

1) veikti sąžiningai ir profesionaliai, laikydamasi prisiimtų įsipareigojimų investuotojui ir vadovaudamasi kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentais, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytais reikalavimais;

2) turėti ir naudoti veiklai reikalingas priemones ir procedūras;

3) užtikrinti, kad visi kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai atitiktų šio įstatymo 3 straipsnyje ir kituose teisės aktuose nustatytus informuotojo investuotojo reikalavimus; sudaryti ir prireikus nedelsdama atnaujinti kolektyvino investavimo subjekto dalyvių sąrašą;

4) investuotojui atskleisti su juo susijusią ir kitą šiame įstatyme nurodytą informaciją;

5) turėti tokią organizacinę struktūrą, kad būtų išvengta interesų konfliktų tarp valdymo įmonės ar investicinės bendrovės ir jos klientų; kelių valdymo įmonės ar investicinės bendrovės klientų; kelių valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ar jų dalyvių;

6) užtikrinti, kad sprendimus dėl kolektyvinio investavimo subjekto turto valdymo priimantys asmenys turėtų reikiamą kvalifikaciją, pakankamai patirties ir būtų nepriekaištingos reputacijos;

7) nuolat kontroliuoti, kaip vykdomos esminės valdymo įmonės ir kolektyvinio investavimo subjekto valdymo funkcijos (toliau - esminių funkcijų vykdymo kontrolė), ir ne rečiau kaip kartą per metus priežiūros institucijai pateikti esminių funkcijų vykdymo kontrolės ataskaitą;

8) laikytis kolektyvinio investavimo subjekto investavimo rizikos išskaidymo politikos;

9) užtikrinti, kad administravimo ir apskaitos procedūros, elektroninių duomenų apdorojimo kontrolės ir apsaugos priemonės būtų patikimos ir kad iš jų būtų galima sužinoti visų sandorių šalis, sandorių turinį, laiką ir vietą, nustatyti, ar turtas investuojamas laikantis kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nurodytų sąlygų ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

10) užtikrinti, kad sudarytų sandorių dokumentai ir investuotojų prašymai įsigyti ar išpirkti investicinius vienetus, akcijas arba įnešti ar grąžinti įnašus būtų saugomi visą kolektyvinio investavimo subjekto veiklos laikotarpį ir ne mažiau kaip 3 metus po šios veiklos nutraukimo;

11) priežiūros institucijai teikti visą jos reikalaujamą kolektyvinio investavimo subjekto ir valdymo įmonės ar investicinės bendrovės priežiūrai reikalingą informaciją;

12) laikytis visų šiame įstatyme, kituose teisės aktuose ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose įtvirtintų reikalavimų;

13) vykdyti priežiūros institucijos nurodymus.

2. Esminių funkcijų vykdymo kontrolė - nuolatinė valdymo įmonės ar investicinės bendrovės funkcija, skirta kontroliuoti, kaip valdymo įmonė ar investicinė bendrovė laikosi šiame įstatyme, jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, kurių pagrindu valdymo įmonei ar investicinei bendrovei buvo išduotas veiklos leidimas ir (ar) buvo pritarta steigti investicinį fondą. Esminių funkcijų vykdymo kontrolė apima šių valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vykdomų funkcijų kontrolę:

1) investicinių sprendimų priėmimo ir vykdymo;

2) kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų, investicinių vienetų, akcijų ar įnašų vertės nustatymo;

3) kolektyvinio investavimo subjekto turto atskyrimo ir saugojimo;

4) kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų, akcijų siūlymo ar siūlymo įnešti įnašus; dalyvių sąrašo tvarkymo;

5) kolektyvinio investavimo subjekto nuolatinės atitikties šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems kriterijams;

6) kitų funkcijų, kurios esminėmis funkcijomis laikomos pagal valdymo įmonės ar investicinės bendrovės su investuotojais sudarytas sutartis, kontrolę.

 

14 straipsnis. Valdymo įmonės ir investicinės bendrovės kapitalo reikalavimai

Valdymo įmonių ar investicinių bendrovių kapitalui taikomi atitinkamą teisinę formą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.

 

15 straipsnis. Pareiga informuoti priežiūros instituciją ir gauti jos pritarimą

1. Priežiūros institucijos išankstinis pritarimas reikalingas:

1) kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentams;

2) vadovų kandidatūroms ir jų pasikeitimams;

3) valdymo įmonės akcijų paketo savininkų pasikeitimams.

2. Priežiūros institucija pritarimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais gali neduoti tik tuo atveju, jeigu tai prieštarautų šio įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimams.

3. Priežiūros institucijai per 20 darbo dienų nuo atitinkamo prašymo šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais gavimo dienos nepateikus motyvuoto prieštaravimo, pritarimas laikomas duotu, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas numato kitaip. Esant būtinumui, prašymo nagrinėjimo laikotarpį priežiūros institucija, nurodžiusi motyvus, turi teisę pratęsti, bet ne ilgiau kaip 15 darbo dienų. Apie prašymo nagrinėjimo laikotarpio pratęsimą ir jo motyvus priežiūros institucija nedelsdama raštu informuoja prašymą pateikusį asmenį.

4. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo atitinkamų faktų atsiradimo dienos raštu informuoti priežiūros instituciją apie:

1) kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų pakeitimą ar papildymą, kartu pateikdama naujausius dokumentų variantus;

2) valdymo įmonės pasirinkimą ar pakeitimą, kartu nurodydama pasirinktą naują valdymo įmonę;

3) pavedimą dalį valdymo funkcijų atlikti kitai įmonei, įgaliotinio pavadinimą ir jam pavestų funkcijų sąrašą;

4) investicinį fondą sudarančio turto perleidimą kitai valdymo įmonei, kartu nurodydama tą valdymo įmonę;

5) valdymo įmonės valdomų investicinių fondų jungimą;

6) valdymo įmonės sutarties su kolektyvinio investavimo subjekto turto saugotoju sudarymą ar jos pakeitimą;

7) valdymo įmonės ar investicinės bendrovės reorganizavimą ar pertvarkymą.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ VEIKLOS REIKALAVIMAI

 

16 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektui taikomi kriterijai

1. Kolektyvinio investavimo subjektas, ketinantis veikti pagal šį įstatymą, turi atitikti šias sąlygas:

1) vienintelis tokio kolektyvinio investavimo subjekto steigimo tikslas turi būti kolektyvinis surinkto informuotųjų investuotojų turto investavimas į kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir prospekte nurodytą turtą, siekiant išskaidyti riziką ir iš šios veiklos uždirbti pelno kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams;

2) įprastai daugiau negu vienam su šio kolektyvinio investavimo subjekto valdytoju nesusijusiam investuotojui turi būti siūloma investicinių vienetų, akcijų arba siūloma įnešti įnašą į tikrąją ūkinę bendriją ar komanditinę ūkinę bendriją;

3) kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose turi būti aiškiai nurodyta, kad kolektyvinio investavimo subjektui taikomi šio įstatymo reikalavimai, ir tik informuotiesiems investuotojams siūloma jo investicinių vienetų, akcijų arba siūloma įnešti įnašą į tikrąją ūkinę bendriją ar komanditinę ūkinę bendriją.

2. Kolektyvinio investavimo subjektas, ketinantis veikti pagal šį įstatymą, privalo atitikti ne mažiau kaip 3 iš šių kriterijų:

1) kolektyvinio investavimo subjektas turi būti skirtas daugiau negu vienam su informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdytoju (toliau - valdytojas) nesusijusiam investuotojui;

2) daugiau negu 50 procentų kolektyvinio investavimo subjekto turto turi sudaryti su valdytoju nesusijusių investuotojų turtas, įskaitant investuotojų pasirašytus įsipareigojimus;

3) kolektyvinio investavimo subjekto veiklos laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip 10 metų nuo priežiūros institucijos investicinės bendrovės veiklos leidimo išdavimo ar nuo pritarimo investicinio fondo taisyklėms dienos. Kolektyvinio investavimo subjekto veiklos laikotarpis gali būti pratęsiamas papildomai 2 metams kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka;

4) investicinės bendrovės ar investicinio fondo steigimo dokumentuose turi būti numatyta, kad investicinės bendrovės likvidavimo ar investicinio fondo panaikinimo metu kolektyvinio investavimo subjekto turtas realizuojamas jį parduodant su valdytoju nesusijusiems investuotojams.

3. Dėl konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto atitikties šiame straipsnyje nustatytiems kriterijams sprendžia priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl veiklos leidimo investicinei bendrovei išdavimo arba pritarimo investicinio fondo taisyklėms.

4. Šiame įstatyme su informuotiesiems investuotojams skirtu kolektyvinio investavimo subjektu ir (ar) jo valdytoju susijusiu investuotoju laikomas fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra:

1) informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdytojo vadovas, partneris ar kitas panašias pareigas einantis ar panašaus statuso asmuo;

2) informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdytojo darbuotojas, taip pat bet kuris kitas asmuo, dalyvaujantis informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto veikloje ar jo valdytojui valdant informuotiesiems investuotojams skirtą kolektyvinio investavimo subjektą, jegu jo paslaugos teikiamos informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto arba jo valdytojo vardu ir yra jų kontroliuojamos;

3) fizinis asmuo, kuris tiesiogiai dalyvauja informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto veikloje ar jo valdytojo veikloje pagal susitarimą dėl tam tikrų funkcijų perdavimo, kuriuo siekiama užtikrinti, kad informuotiesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdytojas galėtų vykdyti investicinę veiklą;

4) šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų asmenų sutuoktinis, sugyventinis, įvaikis;

5) asmenys, su šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais asmenimis susiję giminystės ryšiais (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki ketvirtojo laipsnio) arba svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo sutuoktinio giminaičiai (tiesiąja ar šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio);

6) šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų asmenų giminaičių (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) sutuoktiniai ar sugyventiniai ir šių sutuoktinių ar sugyventinių giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio);

7) šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų asmenų sugyventinių giminaičiai (tiesiąja ar šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio);

8) su šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais asmenimis susijęs juridinis asmuo, kurio vadovas, valdybos ar stebėtojų tarybos narys yra šios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas asmuo arba kuris yra tokio asmens kontroliuojamas, arba yra įsteigtas tokio asmens naudai, arba kurio ekonominiai interesai yra tolygūs tokio asmens ekonominiams interesams.

 

17 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų dydis

1. Kolektyvinio investavimo subjekto grynieji aktyvai per 12 mėnesių nuo priežiūros institucijos išduoto investicinės bendrovės veiklos leidimo arba atitinkamai nuo pritarimo investicinio fondo taisyklėms dienos turi būti ne mažesni kaip 1 000 000 eurų, išskyrus investuotojų pasirašytų įsipareigojimų pagrindu veikiančius kolektyvinio investavimo subjektus.

2. Investuotojų pasirašytų įsipareigojimų pagrindu veikiančio kolektyvinio investavimo subjekto turtas ir įsipareigojimai (skaičiuojant ir investuotojų pasirašytus įsipareigojimus) per 24 mėnesius nuo priežiūros institucijos išduoto investicinės bendrovės veiklos leidimo arba atitinkamai nuo pritarimo investicinio fondo taisyklėms dienos turi būti ne mažesni kaip 2 000 000 eurų.

3. Gryniesiems aktyvams tapus mažesniems už šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytą dydį, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė apie tai privalo nedelsdama pranešti priežiūros institucijai ir nurodyti veiksmų, skirtų padėčiai taisyti, planą ir terminus. Jeigu valdymo įmonė ar investicinė bendrovė per protingą laiką neištaiso padėties, ji privalo nedelsdama imtis šiame įstatyme nustatytų investicinės bendrovės likvidavimo ar investicinio fondo panaikinimo veiksmų.

 

18 straipsnis. Turto atskyrimas ir saugojimas

1. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo imtis priemonių, užtikrinančių kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių nuosavybės teisės apsaugą, ypač valdymo įmonės nemokumo atveju, ir užkertančių kelią neteisėtam naudojimuisi dalyviams priklausančiomis piniginėmis lėšomis.

2. Kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto turtas visą laiką turi būti atskirtas nuo valdymo įmonės, vadovų, kitų valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ir kitų asmenų turto ir įtrauktas į apskaitą atskirai.

3. Valdymo įmonės valdomo kolektyvinio investavimo subjekto finansinis turtas (pinigai, indėliai, finansinės priemonės ir kita) turi būti laikomas ir įtraukiamas į apskaitą pas turto saugotoją atidarytoje sąskaitoje (sąskaitose) atskirai nuo valdymo įmonei ir turto saugotojui priklausančio turto. Turto saugotoju gali būti tik komercinis bankas, turintis teisę teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje ir turintis registruotą buveinę ar padalinį Lietuvos Respublikoje. Valdymo įmonė, gavusi jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto dalyvio lėšas, privalo nedelsdama jas pervesti į sąskaitą (sąskaitas), atidarytą (atidarytas) pas turto saugotoją.

4. Valdymo įmonė, siekdama užtikrinti šiame straipsnyje įtvirtintų reikalavimų įgyvendinimą, privalo:

1) profesionaliai, rūpestingai ir kruopščiai rinktis kolektyvinio investavimo subjekto turto saugotoją ir reguliariai peržiūrėti jo ir susitarimų dėl turto saugojimo tinkamumą;

2) atsižvelgti į turto saugotojo patirtį ir reputaciją rinkoje, taip pat į teisės aktus, reglamentuojančius finansinių priemonių saugojimą ir rinkos praktiką;

3) imtis reikiamų organizacinių priemonių, skirtų sumažinti dalyvių turto ar su dalyvių turtu siejamų teisių praradimo ar sumažėjimo riziką, galinčią kilti dėl neteisėto dalyvio turto naudojimo, sukčiavimo, netinkamo administravimo, nepakankamo duomenų saugojimo ar kitokio aplaidumo.

 

19 straipsnis. Sudėtiniai kolektyvinio investavimo subjektai

1. Kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose apie kiekvieną jį sudarantį kolektyvinio investavimo subjekto subfondą turi būti nurodyta informacija, kuri skiriasi nuo kitus kolektyvinio investavimo subjekto subfondus apibūdinančios informacijos (kolektyvinio investavimo subjekto subfondo pavadinimas, investavimo strategija, dalyvių ir valdymo įmonės teisės bei pareigos, atlyginimo valdymo įmonei apskaičiavimo metodika, dydis ir mokėjimo tvarka ir pan.).

2. Sudėtinį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančių subfondų turtas privalo būti saugomas vieno turto saugotojo.

3. Kiekvieną kolektyvinio investavimo subjekto subfondą sudarantis turtas turi būti įtrauktas į apskaitą atskirai nuo kitų tą patį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančių subfondų turto.

4. Kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių sąrašą valdymo įmonė ar investicinė bendrovė tvarko pagal kiekvieną kolektyvinio investavimo subjekto subfondą atskirai.

5. Vieną kolektyvinio investavimo subjekto subfondą sudarantis turtas negali būti naudojamas kito tą patį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančio subfondo dalyvių ar trečiųjų asmenų įsipareigojimams padengti.

6. Kolektyvinio investavimo subjekto veiklą reglamentuojančios šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatos taikomos kiekvienam kolektyvinio investavimo subjekto subfondui atskirai.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

INVESTICINIO FONDO STEIGIMAS IR YPATUMAI

 

20 straipsnis. Investicinis fondas

1. Investicinį fondą sudarantis turtas yra jo dalyvių bendroji dalinė nuosavybė. Investicinio fondo dalyvio dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į jo asmeninėje investicinių vienetų sąskaitoje įrašytų investicinių vienetų skaičių.

2. Valdymo įmonė investicinį fondą sudarantį turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja turto patikėjimo teise.

3. Į investicinį fondą sudarantį turtą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal valdymo įmonės ar fondo dalyvių prievoles. Investicinio fondo dalyvio kreditoriai gali nukreipti savo reikalavimus fondo dalyviui tik į konkrečiam investicinio fondo dalyviui priklausančius investicinius vienetus. Investicinio fondo dalyvis už investicinio fondo vardu prisiimtus įsipareigojimus atsako tik jam priklausančių investicinio fondo investicinių vienetų verte.

 

21 straipsnis. Investicinio fondo steigimas

1. Valdymo įmonė, ketinanti steigti pagal šį įstatymą veiksiantį investicinį fondą, privalo gauti priežiūros institucijos pritarimą investicinio fondo taisyklėms. Priežiūros institucijos pritarimas investicinio fondo taisyklėms būtinas prieš pradedant viešą investicinių vienetų siūlymą. Norėdama gauti pritarimą investicinio fondo taisyklėms, valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pateikti:

1) investicinio fondo taisykles;

2) investicinio fondo prospektą, jeigu jis parengtas. Jeigu prašymo gauti pritarimą investicinio fondo taisyklėms pateikimo priežiūros institucijai metu prospektas nėra parengtas, pateikiamas investicinio fondo investavimo strategijos aprašymas. Visais atvejais prospektas priežiūros institucijai privalo būti pateiktas nedelsiant, kai parengiamas;

3) valdymo įmonės sutartį, sudarytą su būsimu investicinio fondo dalyvių turto saugotoju, sąskaitų tvarkytoju, administracines paslaugas teiksiančiu asmeniu ir kitais paslaugų teikėjais, kurių paslaugos darys esminę įtaką investicinio fondo valdymui;

4) investicinio fondo investavimo rizikos išskaidymo politiką;

5) glaustą investicinių vienetų siūlymo tvarkos aprašymą, pateikiant tipinio investuotojo apibūdinimą, nurodant šalis, kuriose ketinama siūlyti investicinius vienetus ar akcijas, ir kitą reikšmingą informaciją.

2. Investicinis fondas laikomas įsteigtu pagal šį įstatymą, kai priežiūros institucija pritaria investicinio fondo taisyklėms.

3. Priežiūros institucija turi teisę nepritarti investicinio fondo taisyklėms, jeigu:

1) nepateikti arba pateikti ne visi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir (ar) informacija;

2) investicinis fondas arba šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir (ar) informacija neatitinka šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų reikalavimų;

3) investicinio fondo rizikos išskaidymo politika nėra pakankama ir (ar) efektyvi;

4) yra duomenų, kad valdymo įmonė nesugebės užtikrinti patikimo ir skaidraus investicinio fondo valdymo arba užtikrinti, kad būtų nuolat laikomasi visų šiame įstatyme, kituose teisės aktuose ir (ar) investicinio fondo taisyklėse nustatytų reikalavimų.

4. Apie pritarimą arba nepritarimą investicinio fondo taisyklėms priežiūros institucija praneša šio straipsnio 1 dalyje nurodytai valdymo įmonei per 2 mėnesius nuo visų reikalingų dokumentų, duomenų ir paaiškinimų pateikimo priežiūros institucijai.

 

22 straipsnis. Investicinio fondo taisyklės

1. Investicinio fondo taisyklės tvirtinamos valdymo įmonės valdybos sprendimu po to, kai joms pritaria priežiūros institucija.

2. Investicinio fondo taisyklės nustato santykius tarp valdymo įmonės ir investicinio fondo dalyvių. Jose turi būti nurodyta:

1) investicinio fondo pavadinimas, iš kurio būtų galima nustatyti jo veiklos tipą (atvirojo ar uždarojo tipo fondas), ir informacija, leidžianti nustatyti, kad šis fondas yra pagal šį įstatymą veikiantis kolektyvinio investavimo subjektas;

2) investicinio fondo valdymo įmonės ir turto saugotojo pavadinimai ir buveinės;

3) investicinio fondo veiklos trukmė, jeigu veikla terminuota;

4) investicinį fondą sudarančio turto investavimo strategija ir jos keitimo tvarka;

5) investicinio fondo dalyvių teisės ir pareigos;

6) valdymo įmonės teisės ir pareigos valdant investicinį fondą, sandoriai, kuriuos valdymo įmonė gali sudaryti ir vykdyti investicinio fondo sąskaita ir jo naudai;

7) investicinių vienetų įsigijimo, išpirkimo sąlygos ir tvarka;

8) investicinių vienetų išpirkimo sustabdymo pagrindai ir tvarka;

9) investicinio fondo pajamų skirstymo dažnumas, metodai ir išmokėjimo tvarka;

10) atlyginimo valdymo įmonei apskaičiavimo metodika, dydis ir mokėjimo tvarka;

11) kitų išlaidų, dengiamų iš investicinį fondą sudarančio turto, sąrašas ir apskaičiavimo metodika;

12) informacijos apie investicinį fondą skelbimo tvarka;

13) investicinio fondo turto įvertinimo, investicinio vieneto vertės apskaičiavimo ir skelbimo tvarka;

14) investicinių vienetų išpirkimo ir pardavimo kainos nustatymo tvarka;

15) investicinio fondo panaikinimo pagrindai ir procedūra;

16) investicinio fondo taisyklių pakeitimo tvarka;

17) investicinių vienetų klasės ir (ar) serijos (jeigu taikoma), jų suteikiamų teisių ir pareigų apimtis ir taikomi apribojimai;

18) investicinio fondo valdymo įmonės ir turto saugotojo pakeitimo sąlygos ir tvarka.

3. Investicinio fondo taisyklėse gali būti ir kitų šiam įstatymui ir kitiems teisės aktams neprieštaraujančių nuostatų.

4. Prireikus investicinio fondo taisyklės turi būti atnaujinamos.

 

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

INVESTICINĖS BENDROVĖS YPATUMAI

 

23 straipsnis. Investicinės bendrovės ypatumai

1. Investicinės bendrovės, kurios teisinė forma - akcinė bendrovė, kapitalas gali būti kintamas, jeigu tai numatyta šios bendrovės įstatuose. Tokiu atveju laikoma, kad investicinės bendrovės kapitalo dydis yra lygus jos grynųjų aktyvų vertei, o akcijos vertė kinta priklausomai nuo grynųjų aktyvų vertės pokyčio. Akcijų kintamumui netaikomi Akcinių bendrovių įstatyme nustatyti bendrovės įstatų keitimo ir jų paskelbimo Juridinių asmenų registre reikalavimai.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų investicinių bendrovių įstatuose įtvirtinta ir taikoma tvarka gali skirtis nuo Akcinių bendrovių įstatyme nustatytos:

1) akcijų išleidimo, pasirašymo, apmokėjimo ir (ar) išpirkimo tvarkos;

2) dividendų, jų išmokėjimo bendrovės akcininkams procedūros ir išmokėjimo tvarkos;

3) akcininkų pirmumo teisės įsigyti bendrovės išleidžiamas akcijas nustatymo tvarkos;

4) rezervų sudarymo tvarkos.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų investicinių bendrovių įstatai ar įstatų pakeitimai pateikiami Juridinių asmenų registrui po to, kai jiems pritaria priežiūros institucija.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos investicinės bendrovės įstatuose nereikalaujama nurodyti įstatinio kapitalo dydžio ir akcijų skaičiaus - gali būti nurodoma didžiausia suma, už kurią leidžiama išplatinti akcijų. Tuo atveju, jeigu akcijos turi nominaliąją vertę, ją privalu nurodyti. Tik visiškai apmokėtos šių investicinių bendrovių akcijos laikomos išleistomis ir gali būti įrašomos į akcininko asmeninę vertybinių popierių sąskaitą.

5. Investicinių bendrovių, kurių teisinė forma yra tikroji ūkinė bendrija ar komanditinė ūkinė bendrija, steigimo sandoryje įtvirtinta ir taikoma tvarka gali skirtis nuo Ūkinių bendrijų įstatyme nustatytos:

1) įnašų įnešimo ir (ar) grąžinimo tvarkos;

2) pelno paskirstymo tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos dalyviams tvarkos.

6. Išleidžiant papildomas investicinės bendrovės akcijas, siūlant įnešti įnašus, nebūtina atsižvelgti į akcijos (dalyvio įnašo) vertę, nustatytą pagal išleidimo metu esančią grynųjų aktyvų vertę.

7. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms investicinėms bendrovėms draudžiama turėti savų akcijų.

 

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

INVESTICINIŲ VIENETŲ AR AKCIJŲ IŠLEIDIMO, ĮSIGIJIMO IR IŠPIRKIMO, ĮNAŠŲ ĮNEŠIMO IR GRĄŽINIMO TVARKA

 

24 straipsnis. Investicinių vienetų, akcijų išleidimas ir įsigijimas, įnašų įnešimas

1. Neviešu investicinių vienetų, akcijų siūlymu ar neviešu siūlymu įnešti įnašą laikomi šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nurodyti veiksmai, jeigu:

1) visi investicinių vienetų, akcijų įsigiję, įnašus įnešę ar įsipareigoję tai padaryti ateityje investuotojai pasirašytinai sutinka su neviešu investicinių vienetų, akcijų siūlymu ar siūlymu įnešti įnašą;

2) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė užtikrina, kad nepradės viešo investicinių vienetų, akcijų siūlymo ar viešo siūlymo įnešti įnašą.

2. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti išsamius neviešam investicinių vienetų, akcijų siūlymui ar neviešam siūlymui įnešti įnašą taikomus reikalavimus.

3. Kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai, akcijos išleidžiami, įsigyjami, įnašai įnešami kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatyta tvarka.

4. Kolektyvinio investavimo subjekto, kurio teisinė forma yra uždaroji akcinė bendrovė, akcijų negali būti siūloma ir negali būti jomis prekiaujama viešai.

 

25 straipsnis. Investicinių vienetų, akcijų apmokėjimas nepiniginiu įnašu, investuotojui priklausančio nepiniginio įnašo įnešimas

1. Kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai, akcijos gali būti apmokami apmokančiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu nepiniginiu įnašu. Į tikrąją ūkinę bendriją ar komanditinę ūkinę bendriją gali būti įnešamas investuotojui nuosavybės teise priklausantis nepiniginis įnašas, jeigu valdymo įmonė ar investicinė bendrovė užtikrina nuolatinį aktyvų tokio nepiniginio įnašo valdymą ir apmokėjimo nepiniginiu įnašu ar nepiniginio įnašo įnešimo galimybė numatyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose.

2. Nepiniginiu įnašu gali būti kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategiją atitinkantis turtas. Nepiniginiu įnašu negali būti iš civilinės apyvartos išimtas turtas, taip pat darbai ir paslaugos.

3. Nepiniginis įnašas turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Turto vertinimo ataskaitoje, be kitos informacijos, turi būti:

1) nepiniginio įnašo vertė;

2) nurodytas asmuo, kurio turtas įvertintas (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinės adresas);

3) kiekvieno iš įvertinto turto elementų aprašymas;

4) taikytų vertinimo metodų aprašymas;

5) nurodytas už nepiniginį įnašą numatomų įsigyti investicinių vienetų, akcijų skaičius;

6) išvada, ar nustatyta nepiniginio įnašo vertė atitinka investicinių vienetų ar akcijų, numatomų išleisti už šį įnašą, skaičių pagal jų verčių sumą.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta turto vertinimo ataskaita turi būti pateikta kolektyvinio investavimo subjektui ar jo valdymo įmonei iki investicinių vienetų, akcijų įsigijimo ar nepiniginio įnašo įnešimo. Kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė privalo sudaryti galimybę su turto vertinimo ataskaita susipažinti visiems to pareikalavusiems kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams.

5. Kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai, akcijos gali būti apmokami nepiniginiu įnašu. Į tikrąją ūkinę bendriją ar komanditinę ūkinę bendriją gali būti įnešamas nepiniginis įnašas tik tuo atveju, jeigu tokio nepiniginio įnašo vertė yra patvirtinta rašytiniu valdymo įmonės ar investicinės bendrovės valdybos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrųjų narių sprendimu.

6. Investicinių vienetų ar akcijų, kurie apmokami nepiniginiu įnašu, vertė arba į tikrąją ūkinę bendriją ar komanditinę ūkinę bendriją įnešamo nepiniginio įnašo vertė negali būti didesnė už turto vertinimo ataskaitoje nurodytą nepiniginio įnašo vertę.

7. Investiciniai vienetai, akcijos laikomi apmokėtais nepiniginiu įnašu, nepiniginis įnašas į tikrąją ūkinę bendriją ar komanditinę ūkinę bendriją laikomas įneštu, kai investuotojas perduoda visą investicinių vienetų, akcijų pasirašymo sutartyje ar sutartyje, kurioje aptariamas įnašo įnešimas, nurodytą turtą (paskutinę turto dalį) kolektyvinio investavimo subjekto nuosavybėn.

 

26 straipsnis. Investicinių vienetų, akcijų išpirkimas, įnašų grąžinimas

1. Atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos privalo būti išperkami arba dalyvio įnašas grąžinamas dalyviui pareikalavus. Už išpirktus investicinius vienetus ar akcijas atsiskaitoma arba dalyvio įnašas grąžinamas kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatyta tvarka.

2. Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos išperkami ir už juos atsiskaitoma arba dalyvio įnašas grąžinamas kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatyta tvarka.

 

27 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų kaina

Investicinių vienetų ar akcijų kaina nustatoma kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatyta tvarka.

 

28 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo, įnašų grąžinimo sustabdymas

1. Teisę sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą arba įnašų grąžinimą turi valdymo įmonė, investicinė bendrovė ir priežiūros institucija, jeigu tai būtina visuomenės ir (ar) kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesams apsaugoti.

2. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą arba įnašų grąžinimą gali sustabdyti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Apie investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo arba įnašų grąžinimo sustabdymą nedelsiant turi būti pranešama priežiūros institucijai.

3. Nuo sprendimo sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą arba įnašų grąžinimą priėmimo momento draudžiama:

1) priimti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo paraiškas arba prašymus grąžinti įnašus;

2) atsiskaityti už investicinius vienetus ar akcijas arba grąžinti įnašus, kuriuos išpirkti arba grąžinti buvo pareikalauta iki sprendimo sustabdyti išpirkimą arba įnašų grąžinimą priėmimo.

4. Apie investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo arba įnašų grąžinimo sustabdymą valdymo įmonė ar investicinė bendrovė nedelsdama turi pranešti asmenims, per kuriuos vykdomas investicinių vienetų ar akcijų išpirkimas arba įnašų grąžinimas. Kai sprendimą sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą arba įnašų grąžinimą priima valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, jos apie tai turi pranešti taip pat ir priežiūros institucijai. Tuo atveju, kai investiciniai vienetai ar akcijos siūlomi kitose valstybėse narėse ar trečiosiose valstybėse parengus prospektą Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka, priežiūros institucija apie investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo arba įnašų grąžinimo sustabdymą turi pranešti ir kitų valstybių narių ar trečiųjų valstybių priežiūros institucijoms. Jeigu investiciniai vienetai ar akcijos buvo siūlomi arba įnašai siūlomi įnešti viešai, apie investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo arba įnašų grąžinimo sustabdymą valdymo įmonė ar investicinė bendrovė turi paskelbti per visuomenės informavimo priemones. Neviešo siūlymo atveju apie investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo arba įnašų grąžinimo sustabdymą dalyviai informuojami kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatyta tvarka.

 

29 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo, įnašų grąžinimo atnaujinimas

1. Jeigu sprendimą sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą arba įnašų grąžinimą priėmė priežiūros institucija, teisę atnaujinti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą arba įnašų grąžinimą turi tik priežiūros institucija arba teismas, panaikinęs tokį priežiūros institucijos sprendimą. Kitais atvejais tokią teisę turi ir valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, priėmusios sprendimą sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą arba įnašų grąžinimą.

2. Apie sprendimą atnaujinti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą arba įnašų grąžinimą turi būti pranešama tokia pačia tvarka kaip ir apie investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo arba įnašų grąžinimo sustabdymą.

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ TURTO INVESTAVIMO YPATUMAI IR TURTO VERTĖS NUSTATYMAS

 

30 straipsnis. Turto investavimas

1. Kolektyvinio investavimo subjekto turtas turi būti investuojamas į jo steigimo dokumentuose nurodytus investavimo objektus.

2. Kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis visais atvejais privalo būti diversifikuotas tiek, kad užtikrintų tinkamą investavimo rizikos išskaidymą. Ši pareiga netaikoma kolektyvinio investavimo subjektams, kurių turtas investuojamas išskirtinai laikantis rizikos kapitalo investavimo strategijos.

3. Priežiūros institucija parengia taisykles, detalizuojančias:

1) rizikos kapitalo investavimo strategijai keliamus reikalavimus;

2) pagal šį įstatymą veikiančių kolektyvinio investavimo subjektų investicijų portfelio, užtikrinančio tinkamą investavimo rizikos išskaidymą, diversifikavimo reikalavimus.

4. Kolektyvinio investavimo subjekto turtą draudžiama skolinti jo dalyviams, išskyrus tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikruosius narius, jeigu tokią galimybę numato tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos steigimo sandoris.

 

31 straipsnis. Grynųjų aktyvų vertės nustatymas

1. Kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir vadovaujantis kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nurodytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis ir rinkoje pripažintų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų asocijuotų struktūrų rekomenduojamais turto vertinimo principais ir metodais.

2. Kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dažnumu, bet ne rečiau kaip kartą per metus.

 

32 straipsnis. Investicinio vieneto, akcijos ar įnašo vertės nustatymas

Kolektyvinio investavimo subjekto investicinio vieneto, akcijos ar įnašo vertė skaičiuojama kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dažnumu, bet ne rečiau kaip kartą per metus.

 

III SKYRIUS

INVESTUOTOJAMS TEIKIAMA INFORMACIJA

 

33 straipsnis. Pareiga parengti prospektą

1. Kolektyvinio investavimo subjekto, ketinančio atlikti viešą investicinių vienetų ar akcijų siūlymą ar viešą siūlymą įnešti įnašą arba įtraukti investicinius vienetus ar akcijas į prekybą reguliuojamoje rinkoje, valdymo įmonė (kiekvienam jos valdomam investiciniam fondui) ar investicinė bendrovė privalo parengti prospektą. Šiuo atveju prospektas rengiamas, tvirtinamas, atnaujinamas ir skelbiamas vadovaujantis Vertybinių popierių įstatyme nustatytais reikalavimais ir tvarka. Kolektyvinio investavimo subjekto prospekto rengimui ir skelbimui netaikomos Vertybinių popierių įstatyme įtvirtintos prospektų paskelbimo išimtys.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nenumatytais atvejais kolektyvinio investavimo subjekto prospektas rengiamas ir investuotojams teikiamas šiame įstatyme nustatyta tvarka.

 

34 straipsnis. Prospekto reikalavimai

1. Prospekte turi būti pateikta visa reikalinga informacija, kurios pagrindu investuotojas galėtų suprasti ir tinkamai įvertinti jam siūlomos investicijos esmę bei jai būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Siekiant šio tikslo, prospekte turi būti aprašyta kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategija, nurodyti galimi investicijų objektai, jei taikoma, - investicijų portfelio diversifikavimo principai, paaiškinti rizikos veiksniai ir pateikta kita su siūlomomis investicijomis susijusi esminė informacija.

2. Esminė prospekto informacija turi būti atnaujinama išleidžiant naują investicinių vienetų ar akcijų emisiją arba iš naujo siūlant įnešti įnašą.

 

35 straipsnis. Prospekto skelbimo ir pateikimo investuotojui tvarka

1. Prospektas privalo būti skelbiamas viešai tik tais atvejais, kai jis turi būti parengtas pagal Vertybinių popierių įstatyme nustatytus reikalavimus.

2. Prospekto kopija privalo būti nemokamai pateikiama investuotojui prieš investicinių vienetų, akcijų įsigijimo sutarties sudarymą, įnašo įnešimą arba įsipareigojimo tai padaryti ateityje pasirašymą, taip pat prospekto kopiją gauti pageidaujančiam investuotojui.

3. Kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentai privalo būti pateikiami investuotojui kaip prospekto priedai. Kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų pridėti nebūtina, jeigu investuotojui pranešama, kad šie dokumentai bus pateikti jam pageidaujant, arba nurodoma, kur galima su jais susipažinti.

 

36 straipsnis. Metų veiklos ataskaitos pateikimo dalyviui tvarka

1. Kolektyvinio investavimo subjekto ir jo valdymo įmonės metų veiklos ataskaita kartu su auditoriaus išvada turi būti prieinama visiems kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams.

2. Kolektyvinio investavimo subjekto metų veiklos ataskaitos kopija privalo būti nemokamai pateikiama investuotojui prieš investicinių vienetų, akcijų įsigijimo sutarties sudarymą, įnašo įnešimą arba įsipareigojimo tai padaryti ateityje pasirašymą, taip pat kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės metų veiklos ataskaitą gauti pageidaujančiam dalyviui.

 

37 straipsnis. Informacija apie investicinio vieneto, akcijos ar įnešto įnašo vertę

Informacija apie kolektyvinio investavimo subjekto dalyviui priklausančių investicinių vienetų, akcijų ar įnašo vertę turi būti pateikiama dalyviui pageidaujant, bet ne rečiau kaip kartą per metus.

 

38 straipsnis. Investicinių vienetų, akcijų siūlymas, siūlymas įnešti įnašus ir reklama

1. Investuotojams skirta reklaminio pobūdžio informacija turi būti lengvai atpažįstama. Ji turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti.

2. Rengiant investuotojams skirtą reklaminio pobūdžio informaciją ir ją viešinant, turi būti vadovaujamasi šiame ir Vertybinių popierių įstatyme nustatytais apribojimais ir nuostatomis.

3. Reklaminio pobūdžio informacijoje apie vykdomą viešą investicinių vienetų, akcijų siūlymą ar viešą siūlymą įnešti įnašą turi būti nurodoma, kad yra parengtas prospektas, taip pat vietos, kuriose galima jį gauti arba su juo susipažinti.

4. Kolektyvinio investavimo subjekto reklamoje turi būti aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad įsigyti jo investicinius vienetus ar akcijas arba įnešti įnašą gali tik šiame įstatyme ir jo pagrindu priimtuose priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkantys informuotieji investuotojai.

 

IV SKYRIUS

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ AUDITAS IR METŲ ATASKAITOS REIKALAVIMAI

 

39 straipsnis. Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, apskaita ir auditas

1. Valdymo įmonės apskaita tvarkoma ir finansinių atskaitų rinkinys rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, tarptautiniais apskaitos standartais.

2. Kolektyvinio investavimo subjektų apskaita tvarkoma ir finansinių ataskaitų rinkinys rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais ir verslo apskaitos standartais.

3. Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, auditui taikomi Lietuvos Respublikos audito įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme ir šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai.

4. Kolektyvinio investavimo subjekto metinių finansinių ataskaitų rinkinio duomenys turi būti audituoti. Audito įmonė, atlikusi kolektyvinio investavimo subjektų metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą, turi pateikti auditoriaus išvadą dėl šių ataskaitų ir audito ataskaitą. Audito ataskaitoje auditorius turi pateikti informaciją apie tai, ar teisingai skaičiuojama grynųjų aktyvų vertė, ar turtas investuotas pagal kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus, ar įvertintas su kolektyvinio investavimo subjektu susijusių valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, patvirtintų esminių funkcijų vykdymo kontrolės ir investavimo rizikos išskaidymo priemonių veiksmingumas, taip pat nurodyti visus nustatytus šio įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimus.

5. Priežiūros institucijos reikalavimu valdymo įmonė privalo pateikti savo ar jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto, o investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, - savo finansinių ataskaitų rinkinio paaiškinimus ir auditorius - su atliktu auditu bei nustatytais šio įstatymo ir (ar) kitų teisės aktų pažeidimais susijusius paaiškinimus.

6. Auditorius, atlikdamas valdymo įmonės, jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, auditą, privalo nedelsdamas raštu pranešti priežiūros institucijai aplinkybes ar faktus, kurie gali:

1) iš esmės pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus, kuriais nustatomos veiklos leidimų išdavimą ar priežiūros institucijos pritarimo suteikimą reguliuojančios sąlygos ar kurie konkrečiai reglamentuoja valdymo įmonių arba kolektyvinio investavimo subjektų veiklą;

2) trukdyti valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, nenutrūkstamai vykdyti savo veiklą;

3) sudaryti pagrindą atsisakyti pareikšti nuomonę apie finansinių ataskaitų rinkinį ar formuoti sąlyginę nuomonę.

7. Auditorius taip pat privalo pranešti priežiūros institucijai šio straipsnio 6 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus faktus ir aplinkybes, paaiškėjusias atliekant įmonės, kurią sieja glaudūs ryšiai su valdymo įmone ar investicine bendrove, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, auditą.

8. Šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nurodytas priežiūros institucijos informavimas nelaikomas teisės aktuose ar sutartyje numatyto draudimo atskleisti konfidencialią informaciją pažeidimu ir todėl nesukelia auditoriui jokių neigiamų padarinių.

 

40 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjekto ir valdymo įmonės metų veiklos ataskaita

1. Valdymo įmonė (kiekvienam jos valdomam investiciniam fondui) ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo parengti metų ataskaitą, kurioje pateikiama informacija, leidžianti investuotojams daryti pagrįstas išvadas apie kolektyvinio investavimo subjekto veiklą, finansinę būklę ir veiklos rezultatus.

2. Investicinio fondo metų ataskaitoje privalo būti pateikiama:

1) grynųjų aktyvų ataskaita;

2) grynųjų aktyvų pokyčio ataskaita;

3) aiškinamasis raštas;

4) metinis pranešimas;

5) kita svarbi informacija, iš kurios investuotojai galėtų daryti pagrįstas išvadas dėl investicinio fondo veiklos ir jos rezultatų.

3. Investicinės bendrovės metų ataskaitoje privalo būti pateikiama:

1) balansas;

2) pelno (nuostolių) ataskaita;

3) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;

4) pinigų srautų ataskaita;

5) aiškinamasis raštas;

6) metinis pranešimas;

7) kita svarbi informacija, iš kurios investuotojai galėtų daryti pagrįstas išvadas dėl investicinės bendrovės veiklos ir jos rezultatų.

4. Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto metų ataskaitoje informacija turi būti detalizuojama pagal kiekvieną kolektyvinio investavimo subjekto subfondą.

5. Kolektyvinio investavimo subjekto ir jo valdymo įmonės metų ataskaita ir auditoriaus išvada priežiūros institucijai turi būti pateikiamos per 6 mėnesius nuo ataskaitinių finansinių metų pabaigos. Metų ataskaitos gali būti pateikiamos vėliau tik dėl svarbių priežasčių, apie kurias priežiūros institucija turi būti raštu informuojama iš anksto. Priežiūros institucijai skirtame pranešime apie vėlavimą pateikti metų ataskaitas turi būti nurodoma, kada dokumentai bus pateikti.

6. Pagal šį įstatymą veikiančiam kolektyvinio investavimo subjektui neprivaloma rengti konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio su įmonėmis, kurias investavimo tikslais yra įsigijęs kolektyvinio investavimo subjektas.

 

41 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjekto pusmečio ataskaita

1. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, kartą per pusmetį privalo parengti ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo ataskaitinio pusmečio pabaigos priežiūros institucijai pateikti informaciją apie kolektyvinio investavimo subjekto:

1) bendrą dalyvių pasirašytų įsipareigojimų vertę ir kartu nurodyti išleisto ir apmokėto kapitalo dydį;

2) įsiskolinimo dydį;

3) dalyvių skaičių pagal kiekvieną šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą informuotųjų investuotojų kategoriją;

4) investicijų portfelio sudėtį.

2. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti kolektyvinio investavimo subjekto pusmečio ataskaitos formą.

 

42 straipsnis. Pareiga teikti informaciją

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, priežiūros institucijos reikalavimu privalo pateikti jai visą valdymo įmonės ir kolektyvinio investavimo subjekto priežiūrai būtiną informaciją.

 

V SKYRIUS

VALDYMO ĮMONĖS IR INVESTICINĖS BENDROVĖS BANKROTAS, REORGANIZAVIMAS, PERTVARKYMAS, ATSKYRIMAS IR LIKVIDAVIMAS

 

43 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės bankroto proceso ypatumai

1. Valdymo įmonės ir investicinės bendrovės bankroto procedūra vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - Įmonių bankroto įstatymas), atitinkamą juridinių asmenų teisinę formą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.

2. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės bankroto procedūra gali būti vykdoma tik teismo tvarka.

3. Be kitų Įmonių bankroto įstatyme nurodytų asmenų, teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo valdymo įmonei ar investicinei bendrovei turi ir priežiūros institucija.

4. Teismas, gavęs priežiūros institucijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo tą pačią dieną uždrausti valdymo įmonei ar investicinei bendrovei disponuoti banko sąskaitomis ir investicinėmis priemonėmis.

5. Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją kelti. Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas apie tai turi nedelsdamas pranešti priežiūros institucijai.

6. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės administratorius grąžina kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams priklausančias lėšas arba perduoda kolektyvinio investavimo subjektų valdymą kitai valdymo įmonei.

 

44 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės reorganizavimo, atskyrimo ir pertvarkymo procesų ypatumai

1. Valdymo įmonė ir investicinė bendrovė reorganizuojama, atskiriama ir pertvarkoma laikantis šio įstatymo ir atitinkamą teisinę formą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

2. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė negali būti reorganizuota ar pertvarkyta į bendrovę, kuriai nebūtų taikomas šis įstatymas.

3. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės reorganizavimo sąlygose, be kitos Civilinio kodekso, Akcinių bendrovių įstatymo, Ūkinių bendrijų įstatymo reikalaujamos informacijos, turi būti nurodomas valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų bei jų dalyvių skaičius (investicinės bendrovės dalyvių skaičius), pateikiami duomenys apie perduodamus ir priimamus valdyti kolektyvinio investavimo subjektus ir jų turtą, apie valdymo įmonės nuosavą turtą, kolektyvinio investavimo subjekto turto saugotoją, taip pat turi būti nurodomi valdymo įmonės ar investicinės bendrovės prievolių perdavimo ir priėmimo sąlygos bei terminai, turtinės ir neturtinės kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių teisės po reorganizavimo, šių teisių ir pareigų įgijimo terminai.

4. Apie reorganizavimą, pertvarkymą valdymo įmonė ar investicinė bendrovė privalo paskelbti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

5. Reorganizuojamos ar pertvarkomos valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams (investicinės bendrovės dalyviams) turi būti pateikta pakankama ir tiksli informacija apie vykdomą reorganizavimą ar pertvarkymą, būtina tinkamai įvertinti šio reorganizavimo ar pertvarkymo poveikį dalyvių investicijoms. Šioje dalyje nurodyta informacija kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams pateikiama kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatyta tvarka.

6. Informacija apie reorganizavimo ar pertvarkymo eigą ir terminus turi būti pateikiama kiekvienam to pareikalavusiam valdymo įmonės akcininkui, kolektyvinio investavimo subjekto dalyviui ir priežiūros institucijai.

7. Veiklos leidimas po reorganizavimo pasibaigusiai valdymo įmonei ar investicinei bendrovei panaikinamas valdymo įmonės prašymu arba, jeigu toks prašymas nepateikiamas, priežiūros institucijos iniciatyva.

8. Jeigu reorganizavus valdymo įmonę ar investicinę bendrovę įsteigiama nauja įmonė, ji šio įstatymo ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo gauti veiklos leidimą.

9. Valdymo įmonės, kuri tęsia veiklą, dalis gali būti atskiriama ir šiai daliai priskirtų turto, teisių bei pareigų pagrindu kuriama viena ar kelios tos pačios teisinės formos naujos valdymo įmonės. Investicinės bendrovės, kuri tęsia veiklą, dalis gali būti atskiriama ir šiai daliai priskirtų turto, teisių bei pareigų pagrindu kuriama viena ar kelios tos pačios teisinės formos naujos investicinės bendrovės. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės atskyrimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios valdymo įmonės ar investicinės bendrovės reorganizavimą, ir Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios reorganizavimą padalijimo būdu.

 

45 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės likvidavimo proceso ypatumai

1. Valdymo įmonė ir investicinė bendrovė likviduojamos laikantis šio įstatymo, atitinkamą teisinę formą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų.

2. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu valdymo įmonė gali būti likviduojama tik tuo atveju, jeigu ji visų kolektyvinio investavimo subjektų valdymą yra perdavusi kitai valdymo įmonei arba jeigu yra panaikinusi visus jos valdomus kolektyvinio investavimo subjektus dėl ketinimo likviduoti valdymo įmonę ir priežiūros institucijos sprendimu yra panaikintas valdymo įmonės veiklos leidimas.

3. Likviduojamos valdymo įmonės ar investicinės bendrovės likvidatorius yra atsakingas už tai, kad valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiksmai likvidavimo proceso metu atitiktų šį įstatymą.

4. Nuo sprendimo likviduoti investicinę bendrovę priėmimo dienos nutraukiamas investicinės bendrovės investicinių vienetų ar akcijų pardavimas ir išpirkimas, įnašų įnešimas ir grąžinimas.

5. Likviduojamos investicinės bendrovės turtas turi būti įvertintas ir parduodamas šiame įstatyme, kituose teisės aktuose bei kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Su likviduojamos investicinės bendrovės dalyviais atsiskaitoma pinigais arba kitu kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytu būdu.

6. Jeigu investicinės bendrovės likvidavimo metu nėra galimybių jos turtą realizuoti laikantis šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto kriterijaus, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė gali kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu leisti investicinės bendrovės turtą realizuoti nesilaikant nurodyto kriterijaus. Spręsdama dėl šioje straipsnio dalyje nurodyto leidimo išdavimo, priežiūros institucija atsižvelgia į investicinės bendrovės tikslus, investavimo strategiją ir rinkos situaciją.

7. Likviduojamos valdymo įmonės ar investicinės bendrovės likvidatorius priežiūros institucijai privalo teikti informaciją apie likvidavimo eigą.

8. Sudėtinė investicinė bendrovė laikoma likviduota tik panaikinus visus ją sudarančius kolektyvinio investavimo subjekto subfondus ir išregistravus ją iš Juridinių asmenų registro.

 

VI SKYRIUS

INVESTICINIŲ FONDŲ JUNGIMAS IR PANAIKINIMAS

 

46 straipsnis. Investicinių fondų jungimas

1. Pagal šį įstatymą veikiantys investiciniai fondai tarpusavyje gali būti jungiami sujungimo ar prijungimo būdu, gavus išankstinį priežiūros institucijos pritarimą.

2. Investicinių fondų sujungimas - tai dviejų ar daugiau investicinių fondų suvienijimas į naują investicinį fondą, kuriam perleidžiamas visas jungime dalyvaujančių investicinių fondų turtas ir įsipareigojimai.

3. Investicinių fondų prijungimas - tai vieno ar daugiau investicinių fondų prijungimas prie kito investicinio fondo, kuriam perleidžiamas visas prijungiamų investicinių fondų turtas ir įsipareigojimai.

4. Jungime dalyvaujančių investicinių fondų dalyviams turi būti pateikta pakankama ir tiksli informacija apie jungimą, būtina tinkamai įvertinti šio jungimo poveikį dalyvių investicijoms. Šioje dalyje nurodyta informacija investicinio fondo dalyviams pateikiama investicinio fondo taisyklėse nustatyta tvarka.

5. Su prašymu pritarti investicinių fondų jungimui priežiūros institucijai turi būti pateikiama:

1) informacija apie jungimo priežastis;

2) informacija apie laikotarpį, kuriam pasibaigus nebus išleidžiami ir išperkami po jungimo pasibaigsiančio investicinio fondo investiciniai vienetai;

3) po jungimo veiksiančio investicinio fondo prospekto projektas arba nurodoma po jungimo veiksiančio investicinio fondo investavimo strategija (jeigu prospektas neparengtas);

4) planuojamas jungimo užbaigimo laikas.

6. Investicinių fondų jungimas laikomas užbaigtu, kai, konvertavus po jungimo pasibaigsiančio investicinio fondo investicinius vienetus į po jungimo veiksiančio investicinio fondo investicinius vienetus, įnešami paskutiniai įrašai į asmenines investicinių vienetų sąskaitas.

7. Po jungimo pasibaigsiančio investicinio fondo investicinių vienetų keitimo į po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus santykis turi būti nustatytas šio straipsnio 6 dalyje nurodytą jungimo užbaigimo dieną.

8. Informacija apie investicinių fondų jungimo eigą ir terminus turi būti pateikiama kiekvienam to pareikalavusiam jungime dalyvaujančių investicinių fondų dalyviui ir priežiūros institucijai.

9. Apie investicinių fondų jungimo užbaigimą valdymo įmonė privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu informuoti priežiūros instituciją ir apie tai pranešti jungime dalyvavusių fondų dalyviams po jungimo veiksiančio investicinio fondo steigimo dokumentuose nustatyta tvarka.

10. Po jungimo pasibaigusio (pasibaigusių) investicinio fondo (fondų) taisyklės pripažįstamos netekusiomis galios valdymo įmonės prašymu, pateiktu kartu su šio straipsnio 9 dalyje nurodytu pranešimu priežiūros institucijai, arba, jeigu toks prašymas nepateikiamas, priežiūros institucijos iniciatyva.

 

47 straipsnis. Investicinio fondo panaikinimas

1. Investicinis fondas panaikinamas jį sudarantį turtą padalijus investicinio fondo taisyklėse ir šiame įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka. Sprendimą panaikinti investicinį fondą gali priimti valdymo įmonės valdyba arba priežiūros institucija šiame įstatyme ir investicinio fondo taisyklėse nustatytais pagrindais.

2. Naikinamo investicinio fondo dalyviams ir kreditoriams turi būti pateikta pakankama ir tiksli informacija apie investicinio fondo naikinimo priežastis, turto padalijimo ir atsiskaitymo su fondo dalyviais bei kreditoriais tvarką. Šioje dalyje nurodyta informacija investicinio fondo dalyviams ir kreditoriams pateikiama investicinio fondo taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais.

3. Jeigu investicinio fondo naikinimo metu nėra galimybių jo turtą realizuoti laikantis šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto kriterijaus, valdymo įmonė gali kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu leisti investicinio fondo turtą realizuoti nesilaikant nurodyto kriterijaus. Spręsdama dėl šioje dalyje nustatyto leidimo suteikimo, priežiūros institucija atsižvelgia į investicinio fondo tikslus, investavimo strategiją ir rinkos situaciją.

4. Priėmus sprendimą dėl investicinio fondo panaikinimo, investicinių vienetų pardavimas ir išpirkimas nutraukiamas.

5. Investicinio fondo naikinimo metu paaiškėjus, kad investicinį fondą sudarančio turto padengti jo sąskaita prisiimtoms prievolėms nepakanka, valdymo įmonė neprivalo vykdyti likusių prievolių, jeigu priežiūros institucija patvirtina, kad nėra duomenų apie tai, kad valdymo įmonė netinkamai vykdė šiame įstatyme ir investicinio fondo taisyklėse jai numatytas pareigas.

6. Patenkinus kreditorių reikalavimus, lėšos, gautos už parduotą investicinio fondo turtą, arba likęs neparduotas turtas turi būti padalytas investicinio fondo dalyviams proporcingai jų dalims bendrojoje nuosavybėje arba pagal investicinio fondo taisyklėse nustatytas sąlygas ir tvarką.

7. Jeigu teisme nagrinėjami ieškiniai dėl prievolių, kurios turi būti įvykdytos investicinio fondo sąskaita, investicinis fondas gali būti naikinamas tik įsiteisėjus sprendimams tokiose bylose.

8. Panaikinus investicinį fondą, valdymo įmonė privalo nedelsdama pateikti priežiūros institucijai tokio investicinio fondo steigimo dokumentus kartu su prašymu pripažinti juos netekusiais galios.

9. Priežiūros institucija panaikinto investicinio fondo taisykles pripažįsta netekusiomis galios valdymo įmonės prašymu arba, jeigu toks prašymas nepateikiamas, savo iniciatyva.

10. Sudėtinis investicinis fondas laikomas panaikintu tik panaikinus paskutinį jį sudarantį kolektyvinio investavimo subjekto subfondą ir jo taisykles pripažinus netekusiomis galios.

 

VII SKYRIUS

VALDYMO ĮMONIŲ IR INVESTICINIŲ BENDROVIŲ PRIEŽIŪRA

 

PIRMASIS SKIRSNIS

VALDYMO ĮMONIŲ IR INVESTICINIŲ BENDROVIŲ VEIKLOS VALSTYBINĖ PRIEŽIŪRA

 

48 straipsnis. Priežiūros institucija

1. Valdymo įmonių ir investicinių bendrovių veiklą prižiūri priežiūros institucija.

2. Priežiūros institucija priežiūros funkcijas atlieka vadovaudamasi šiuo įstatymu, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymu ir Finansinių priemonių rinkų įstatymu. Priežiūros institucija turi šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas teises ir pareigas.

3. Priežiūros institucijos sprendimai turi būti motyvuoti.

4. Priežiūros institucijos veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

 

49 straipsnis. Priežiūros institucijos funkcijos

Priežiūros institucija:

1) rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta netekusiais galios šiame įstatyme jos kompetencijai priskirtus teisės aktus;

2) teikia paaiškinimus ir rekomendacijas šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų taikymo klausimais;

3) išduoda veiklos leidimus valdymo įmonėms ir investicinėms bendrovėms ir panaikina jų galiojimą, taiko kitas poveikio priemones;

4) pritaria kolektyvinio investavimo subjektų steigimo dokumentams ir kitiems šiame įstatyme nustatytiems dokumentams ir veiksmams;

5) tikrina, ar valdymo įmonės akcininkai, valdymo įmonės ir investicinės bendrovės vadovai atitinka šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose jiems keliamus reikalavimus;

6) tikrina kolektyvinio investavimo subjekto turto saugotojų veiklą;

7) duoda valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms ir turto saugotojams privalomus vykdyti nurodymus dėl teisės aktų pažeidimų šalinimo;

8) turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenis apie asmenis, kurie pagal šį įstatymą privalo būti nepriekaištingos reputacijos;

9) prireikus bendradarbiauja su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis, kitų valstybių narių ir trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis ir keičiasi su jomis priežiūrai reikalinga informacija;

10) atlieka kitas šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas funkcijas.

 

50 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės įgyvendinant jai pavestas funkcijas

1. Priežiūros institucija, įgyvendindama jai pavestas funkcijas, turi teisę:

1) reikalauti nutraukti bet kokią veiklą, kuri pažeidžia šio įstatymo ar jo įgyvendinamųjų priežiūros institucijos teisės aktų nuostatas;

2) reikalauti, kad investicinė bendrovė, valdymo įmonė, jų administratorius, likvidatorius ar turto saugotojas pateiktų informaciją ar dokumentus dėl šių subjektų veiklos;

3) imtis kitų teisės aktuose nustatytų priemonių, užtikrinančių, kad investicinės bendrovės ir valdymo įmonės visada laikytųsi šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

4) reikalauti sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ar išpirkimą, įnašų įnešimą ir grąžinimą investicinių vienetų, akcijų savininkų, įnašą įnešusių asmenų ar visuomenės interesais;

5) šiame įstatyme numatytais pagrindais sustabdyti ar panaikinti valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklos leidimo galiojimą;

6) leisti auditoriams ir ekspertams atlikti tyrimus ir patikrinimus kolektyvinio investavimo subjektų ir valdymo įmonių atžvilgiu;

7) imtis visų reikalingų teisės aktuose nustatytų priemonių valdymo įmonės ir kolektyvinio investavimo subjekto atžvilgiu, jeigu jie pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

2. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežiūros institucijos teisių, priežiūros institucija turi Finansinių priemonių rinkų įstatymo 71 straipsnyje nustatytas teises.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis teisėmis priežiūros institucija naudojasi Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka.

 

51 straipsnis. Priežiūros institucijos valdybos narių ir tarnautojų pareiga saugoti konfidencialią informaciją

1. Priežiūros institucijos valdybos nariai ir tarnautojai privalo Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka saugoti konfidencialią informaciją, kurią jie sužinojo atlikdami šiame įstatyme nustatytas funkcijas.

2. Priežiūros institucijos teisė perduoti konfidencialią informaciją Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka yra taikoma ir informacijai, gautai atliekant šiame įstatyme nustatytas funkcijas.

 

52 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės nagrinėjant kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus

1. Priežiūros institucija, siekdama nustatyti, ar laikomasi šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų, turi teisę organizuoti ir atlikti pagal šį įstatymą veikiančių kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdymo įmonių veiklos patikrinimus.

2. Atlikdami kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdymo įmonių veiklos patikrinimą, priežiūros institucijos tarnautojai turi Finansinių priemonių rinkų įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytas teises. Šioms teisėms įgyvendinti priežiūros institucija gali pasitelkti policijos pareigūnus.

3. Priežiūros institucija, turėdama pagrindą įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo ar jo pagrindu priimtų teisės aktų nuostatos, ir siekdama išvengti esminės žalos ar nepataisomų padarinių visuomenės, investuotojų ir (ar) dalyvių interesams, turi teisę įpareigoti nutraukti tokią veiklą, iki bus atliktas tyrimas ir priimtas priežiūros institucijos sprendimas dėl įtariamo pažeidimo. Priežiūros institucijos sprendimas įpareigoti nutraukti veiklą gali būti priimtas tik turint teismo leidimą. Teismo leidimas gaunamas Finansinių priemonių rinkų įstatymo 81 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas priežiūros institucijos sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Skundo padavimas sprendimo vykdymo nesustabdo.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

 

53 straipsnis. Valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms, jų vadovams ir turto saugotojams taikomos poveikio priemonės

1. Priežiūros institucija turi teisę taikyti šias poveikio priemones valdymo įmonėms ar investicinėms bendrovėms:

1) įspėti dėl veiklos trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus;

2) skirti šiame įstatyme nustatytas baudas;

3) ne ilgiau kaip 3 mėnesiams uždrausti kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita sudaryti sandorius dėl investicinių priemonių įsigijimo;

4) sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų pardavimą ir išpirkimą, įnašo įnešimą arba jo grąžinimą;

5) įpareigoti valdymo įmonę ar investicinę bendrovę pakeisti vadovą;

6) laikinai sustabdyti valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklos leidimo galiojimą tol, kol yra pagrindas jį sustabdyti; išnykus veiklos leidimo galiojimo sustabdymo pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, atnaujina veiklos leidimo galiojimą;

7) panaikinti valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklos leidimo galiojimą.

2. Priežiūros institucija turi teisę skirti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytas nuobaudas valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovams ar darbuotojams.

3. Priežiūros institucija turi teisę kolektyvinio investavimo subjekto turto saugotojui taikyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas poveikio priemones.

4. Valdymo įmonėms ar investicinėms bendrovėms, kurių akcijos (valdymo įmonių valdomų investicinių fondų investiciniai vienetai) siūlomos viešai ar viešai siūloma įnešti įnašus pažeidžiant Vertybinių popierių įstatyme įtvirtintus prospekto rengimo, tvirtinimo ir paskelbimo reikalavimus (išskyrus šiame įstatyme numatytas prospektų paskelbimo išimtis), poveikio priemones priežiūros institucija taiko vadovaudamasi Vertybinių popierių įstatymo nuostatomis.

 

 

 

54 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindas

1. Šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės gali būti taikomos tik tokiu atveju, kai yra bent vienas iš šių pažeidimų:

1) valdymo įmonė, investicinė bendrovė, jų administratorius, likvidatorius ar turto saugotojas priežiūros institucijai nepateikė būtinos priežiūrai atlikti informacijos ar dokumentų arba pateikė ją neteisingą ar klaidinančią;

2) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė nebeatitinka reikalavimų, kuriais remiantis buvo išduotas veiklos leidimas;

3) pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai;

4) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė nesugeba įvykdyti savo įsipareigojimų arba yra duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje;

2. Priežiūros institucija poveikio priemones taiko Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka.

3. Sprendimas taikyti poveikio priemones gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo padarymo dienos, o jeigu pažeidimas tęstinis ar trunkamasis, - nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos.

 

55 straipsnis. Piniginės baudos už šio įstatymo pažeidimą

1. Priežiūros institucija, vadovaudamasi Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka, turi teisę skirti tokias baudas:

1) juridiniams asmenims, nurodantiems, kad jie veiklą vykdo ar jų valdomas kolektyvinio investavimo subjektas veikia pagal šį įstatymą, bet neturintiems šio įstatymo nustatyto veiklos leidimo ir (ar) pritarimo fondo taisyklėms, - iki 200 tūkstančių litų; atsakomybė pagal šį punktą netaikoma juridiniams asmenims, kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ar prospekte nurodantiems, kad jie ketina veikti ar jų valdomas kolektyvinio investavimo subjektas sieks gauti veiklos leidimą ar pritarimą fondo taisyklėms pagal šį įstatymą, jeigu investuotojui išaiškinamos ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ar prospekte aiškiai nurodomos tokio ketinimo įvykdymo sąlygos ir terminai;

2) juridiniams asmenims, viešai siūlantiems kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus, akcijas ar įnešti įnašus, neturintiems šiame įstatyme nustatyto priežiūros institucijos išduoto veiklos leidimo, - iki 200 tūkstančių litų;

3) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimo, - iki 200 tūkstančių litų;

4) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4-13 punktuose nustatytų veiklos reikalavimų ir riziką ribojančių reikalavimų, - iki 200 tūkstančių litų;

5) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 24, 25, 27, 28 ir 29 straipsniuose nustatytos kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų, akcijų išleidimo, įsigijimo ir išpirkimo, įnašų įnešimo ir grąžinimo tvarkos, - iki 100 tūkstančių litų;

6) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytų investicinių vienetų, akcijų apmokėjimo nepiniginiu įnašu, nepiniginio įnašo įnešimo ir išpirkimo bei įnašo grąžinimo reikalavimų, - iki 200 tūkstančių litų;

7) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo III skyriuje nustatytų informacijos teikimo investuotojams reikalavimų, - iki 100 tūkstančių litų;

8) juridiniams asmenims, pažeidusiems šio įstatymo 30 straipsnio 4 dalies draudimą skolinti kolektyvinio investavimo subjekto turtą jo dalyviams, - iki 100 tūkstančių litų;

9) juridiniams asmenims, pažeidusiems kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo reikalavimus, - iki 100 tūkstančių litų;

10) juridiniams asmenims, nesilaikantiems kitų šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, - iki 100 tūkstančių litų;

11) juridiniams asmenims, nevykdantiems priežiūros institucijos nurodymų, neteikiantiems priežiūros institucijai šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytos informacijos arba trukdantiems priežiūros institucijai ar jos įgaliotiems asmenims atlikti tyrimus ar patikrinimus, - iki 100 tūkstančių litų.

2. Jeigu dėl šio straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose išvardytų pažeidimų padarymo buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis viršijo minėtuose punktuose nurodytų baudų dydžius, priežiūros institucija turi teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytų baudų taikymas juridiniams asmenims neatleidžia jų vadovų ar darbuotojų nuo Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos civilinės, administracinės ir baudžiamosios atsakomybės, taip pat neužkerta kelio priežiūros institucijai svarstyti klausimo dėl jos išduotų veiklos leidimų ar pritarimų galiojimo sustabdymo ar panaikinimo.

 

56 straipsnis. Piniginių baudų išieškojimas

1. Piniginės baudos į valstybės biudžetą turi būti sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kai asmuo gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą.

2. Savanoriškai neįvykdytas priežiūros institucijos sprendimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

 

 

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

57 straipsnis. Įstatymo taikymas veikiantiems tik informuotiesiems investuotojams skirtiems kolektyvinio investavimo subjektams

1. Iki šio įstatymo įsigaliojimo veikę kolektyvinio investavimo subjektai ir jų valdymo įmonės, kurių veikla iki šio įstatymo įsigaliojimo priežiūros institucijos nebuvo prižiūrima, viešai siūlyti investicinius vienetus, akcijas arba viešai siūlyti įnešti įnašą turi teisę tik gavę šiame įstatyme nustatytą valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklos leidimą ir (ar) pritarimą investicinio fondo taisyklėms ir įvykdę kitus šio įstatymo viešam investicinių vienetų, akcijų siūlymui arba viešam siūlymui įnešti įnašą keliamus reikalavimus.

2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo veikę subjektai, kurių veikla iki šio įstatymo įsigaliojimo priežiūros institucijos nebuvo prižiūrima, nevykdantys viešo investicinių vienetų, akcijų siūlymo arba viešo siūlymo įnešti įnašą, gali pasinaudoti šiame įstatyme įtvirtintu reglamentavimu ir kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu išduoti šiame įstatyme nustatytą valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklos leidimą ir (ar) pritarti investicinio fondo taisyklėms.

 

 

58 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. liepos 1 d.

 

 

59 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

Priežiūros institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2013 m. liepos 1 d.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ                                                     DALIA GRYBAUSKAITĖ

 


Kategorijos: Investavimas, pensijų fondai, verslo valdymas
Investavimo priemonės

Investavimo priemonės

Populiariausios investavimo priemonės, prieinamos fiziniams asmenis.  

Taupymo ir investavimo trukmė

Taupymo ir investavimo trukmė: racionalumas prieš mistinį saugumą?

Ar teisingai įvertiname kaupimo terminą? 

Corbis nuotr.

Ofšorinės jurisdikcijos

Kaip galėtumėte, ofšorines kompanijas pritaikę savo versle, išgyventi sunkmetį? 

Corbis nuotr.

Užsienio investicijos Lietuvą aplenkia

Didėjantis ekonomikos nuosmukis veja investuotojus lauk. 

Corbis nuotr.

Ch. Wulfas: reikia investuoti į šalies ateitį

Ekonominės krizės akivaizdoje svarbu likti ramiems ir susitaikyti su tuo, kad pastarųjų metų dinamiška raida patiria tam tikrą pertrauką. 

Corbis nuotr.

Valdžiai - verslo universitetas

Verslinkai ragina valdžią taisyti padėtį, tačiau jos atstovams atrodo, kad jų sprendimai "nelabai tesiskiria" nuo tų, kurių pageidauja verslas.  

stock nuotr.

Antrieji namai - užsienio kurorte

Nors NT kainos krenta ir Lietuvoje, visgi "antrieji namai" užsienyje iki šiol yra pigesni. 

Stock.xchng nuotr.

Bankams gresia reitingų mažinimas

„Swedbank“ bei kitiems bankams, turintiems filialų Rytų Europoje, gali tekti susitaikyti su jų kredito reitingų mažinimu.  

Andrius Kubilius

A. Kubilius: pergalių metai bus 2011

Pasak Premjero, 2011 metais ne tik „turime laimėti Lietuvoje vyksiantį Europos krepšinio čempionatą", bet, manoma, atsigaus ir šalies ekonomika.  

Corbis nuotr.

Pakeisti „flyLAL“ pretenduoja kinų „Hainan Airlines“

Šalys, veikiančios ES, būtų suinteresuotos Vilniaus oro uostą paversti tranzitiniu oro uostu tarp Rytų valstybių ir Vakarų Europos šalių.  

V. Putino kalba Davose daugelį nustebino ir net prajuokino

V. Putino kalba Davose: įspėjimas sau ar kitiems?

"Esame išsivysčiusi ir išsilavinusi tauta. Istorija duoda Rusijai unikalią galimybę. Ir jos praleisti mes neketiname." 

Stock.xchng nuotr.

Lietuvos bankai nuteikia santūriam optimizmui

Paskelbti pinigų ir kitų PFI, t.y. bankų ir kredito unijų lapkričio mėn. balansų duomenys ne tokie ir blogi... 

stock nuotr.

Šešėlinė ekonomika - irgi argumentas

Ar tikrai šešėlinės ekonomikos argumentas pagrįstai nuvertinamas kaip neapčiuopiamas? 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:


1 2 3 4 5