Investavimo pradžiamokslis: investavimas į investicinius fondus

Apsisprendus investuoti, galima rinktis indėlius, obligacijas, akcijas, investicinius ar pensijų fondus. Nedideles pajamas turintiems ir nedaug nusimanantiems apie investavimo ypatumus, tinka investuoti į investicinius fondus.

Fondas kaip vertybinių popierių portfelis priklauso tam tikrai investuotojų grupei, o jo lėšas valdo profesionalūs portfelių valdytojai. Investicinis fondas yra investuotojų sudėtos lėšos tam tikriems finansiniams tikslams, pvz., vaikų išsilavinimui, saugiai senatvei, būsto ar automobilio pradiniam įnašui. Aktualūs investicinių fondų sąrašai pateikiami LR Vertybinių popierių komisijos internetinėje svetainėje: http://www.vpk.lt/lt/pensiju-ir-investiciniai-fondai/13638/. Remiantis 2008 m. kovo 17 d. duomenimis, rinkoje dalyvavo 34 licencijuoti Lietuvoje investiciniai fondai ir 57 užsienio investiciniai fondai.

Kalbant apie licencijuotus Lietuvoje investicinius fondus, pagrindinės jų valdymo įmonės yra šios: UAB „DnB Nord investicijų valdymas", UAB „Finasta investicijų valdymas", UAB „Hansa investicijų valdymas", UAB „Investicijų portfelių valdymas", UAB „JT investicijų valdymas", UAB „Parex investicijų valdymas", UAB „Prudentis", UAB „SEB investicijų valdymas", UAB „SNORO fondų valdymas", UAB „Ūkio banko investicijų valdymas", UAB „Sindicatum Capital International". Remiantis LR Vertybinių popierių komisijos duomenimis, 2008 m. I ketvirtyje pagal dalyvių skaičių ir valdomą turtą rinkoje dominavo UAB „Finasta investicijų valdymas" ir UAB „SEB investicijų valdymas".

Rinkoje dalyvaujančius užsienio - Maltos, Liuksemburgo, Suomijos, Estijos, Latvijos, Švedijos - investicinius fondus, be visus fondus prižiūrinčios LR Vertybinių popierių komisijos, dar prižiūri licenciją išdavusios šalies finansų priežiūros institucija. Kiekvienam investiciniam fondui turi būti priskirta ne tik konkreti jo valdymo įmonė, bet ir depozitoriumas, t.y. bankas, kuris užsiima fondo lėšų ir vertybinių popierių saugojimu ir apskaita, bei auditorius.

Investicinio fondo dalyviu tampama, įmokėjus piniginį įnašą. Įmokėti pinigai konvertuojami į investicinius vienetus pagal investicinio vieneto kainą. Tokiu atveju fondo turtas priklauso visiems fondo dalyviams proporcingai pagal jų turimų investicinių akcijų skaičių. Investiciniai fondai yra patrauklūs investuotojui tuo, kad jie mažiau įtakojami kredito rizikos. Rizika čia išskaidoma: kai vienų akcijų vertė krenta, kitų - kyla. Minimali į investicinius fondus investuojama suma skiriasi priklausomai nuo konkretaus investicinio fondo: nuo 50 Lt iki 250000 Lt. Nevienodas ir rekomenduojamas minimalus investavimo laikotarpis: nuo 1 m. iki 10 m. ir daugiau.

Egzistuoja pinigų rinkos priemonių, obligacijų, akcijų, mišrūs fondai, fondų fondai, kurių esminiai skirtumai - fondo lėšų investavimo kryptis, tikėtinos pajamos, rizikos lygis. Jei investuotojas nori uždirbti daugiau, jis turi ir rizikuoti daugiau.

Pinigų rinkos priemonių fondai, investuojantys į bankų indėlius, komercinius vekselius, bankų akceptus, valstybės ar savivaldybės vekselius, yra mažiau rizikingi, išskyrus infliaciją, teikia mažas ir stabilias pajamas (DnB NORD pinigų rinkos fondas, Hansa pinigų rinkos fondas).

Obligacijų fondai skiriasi tarpusavyje pajamomis ir rizika dėl pačių obligacijų įvairumo, tačiau nuolatinės šių fondų pajamos yra didesnės nei pinigų rinkos priemonių fondų (DnB NORD obligacijų fondas, Finasta Obligacijų fondas, SEB NVS obligacijų fondas, Ūkio banko obligacijų fondas, Victoire Absolute Return Fund).

Akcijų fondams (augimo, pajamų, indekso, šakiniai), investuojantiems į akcijas, būdingos didelės pajamos ir didelė rizika, nes greitai kinta akcijų fondo vertė, svyruojant akcijų kainoms (Finasta Ateities fondas, Finasta Centrinės ir Rytų Europos fondas, Finasta Infinity fondas, Finasta Infrastruktūros fondas, Finasta Naujosios Europos fondas, Finasta Rusijos fondas, Finasta Vitality fondas, IKKB „NSEL 30 Indekso fondas", JT Baltijos akcijų fondas I, JT Baltijos akcijų fondas II, JT Baltijos akcijų fondas III, JT bankų fondas, Parex Baltijos jūros valstybių investicinis akcijų fondas, Prudentis Baltic Fund, SEB NVS akcijų fondas, Ūkio banko racionalaus investavimo fondas, ZPR Amerikos mažos kapitalizacijos bendrovių akcijų atviras investicinis fondas).

Mišrūs fondai turi mišrų investicijų portfelį: dalį lėšų investuoja į akcijas, dalį - į obligacijas (Finasta Integrity fondas, HBS fondas I, HBS fondas II, HBS fondas III).

Fondų fondai, įsigydami kitų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų, savo turtą investuoja netiesiogiai, užtikrina didesnę investicijų diversifikaciją ir mažesnę riziką (DnB NORD akcijų fondų fondas, JT Baltijos fondų fondas I, SEB akcijų fondų fondas, SEB pasaulio rinkų fondų fondas, SNORO pasaulio akcijų fondų fondas, SNORO subalansuotas fondų fondas).

Mišrūs HBS fondas I, HBS fondas II, HBS fondas III yra skirti tik profesionaliems investuotojams.

Akivaizdu, kad iš licencijuotų Lietuvoje investicinių fondų daugiausia yra akcijų fondų. Remiantis LR Vertybinių popierių komisijos duomenimis, 2008 m. I ketvirtyje didžiausiu investiciniu fondu išliko „Finasta Naujosios Europos fondas" (turtas siekė 130 mln. Lt, dalyvių skaičius - 4,5 tūkst.).

Investicinio fondo turto vertę mažina mokesčiai ir išlaidos, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai padengia fondo dalyvis. Tiesioginiai dalyvio mokesčiai (platinimo, išpirkimo) turi didelę įtaką trumpam investavimo laikotarpiui. Platinimo mokestis mokamas platintojui perkant fondo investicinius vienetus (pvz., investuojant 100 Lt, platinimo mokestis - 2 proc., arba 2 Lt, į fondą kaip investicija patenka 98 Lt). Įvairių investicinių fondų platinimo mokestis nėra vienodas: 1,5-5 proc. akcijų fondų, 0,5-0,95 proc. obligacijų fondų, 2-5 proc. mišrių fondų, 2-2,5 proc. fondų fondų. Išpirkimo mokestis mokamas išperkant investicinius vienetus investavimo laikotarpio pabaigoje (pvz., išperkant vieną investicinį vienetą, kurio vertė 200 Lt, išpirkimo mokestis - 2 proc., arba 4 Lt). Platinimo ir išpirkimo mokesčiai gali būti diferencijuoti priklausomai nuo investuojamos sumos: kuo didesnė investuojama suma, tuo mažesni mokesčiai.

Netiesioginiai dalyvio mokesčiai arba investicinio fondo išlaidos (atlyginimai valdymo įmonei-fondo valdytojui, depozitoriumui-bankui, tarpininkui) yra reikšmingi ilgam investavimo laikotarpiui. Į atlyginimą valdymo įmonei įeina turto valdymo mokestis (paprastai 0,5 proc. nuo vidutinės metinės grynųjų aktyvų vertės) ir sėkmės mokestis (5-15 proc. nuo grynųjų aktyvų vertės augimo). Atlyginimas depozitoriumui paprastai siekia 0,5 proc. nuo vidutinės metinės grynųjų aktyvų vertės. Atlyginimas finansų tarpininkams paprastai sudaro 1 proc. nuo sudarytų sandorių vertės. Atlyginimas audito įmonei ir finansų įstaigoms už suteiktas paslaugas dažniausiai nebūna didesnis nei 1 proc. nuo vidutinės metinės grynųjų aktyvų vertės. Bendrasis išlaidų koeficientas rodo tiesioginių ir netiesioginių mokesčių dydį per metus: kuo didesnis, tuo didesnės fondo išlaidos. Įvairių investicinių fondų nustatyta maksimali fondo išlaidų suma irgi nėra vienoda: iki 0,95-3,3 proc. vidutinių metinių grynųjų aktyvų vertės pinigų rinkos fondų, iki 2,7-6 proc. - akcijų fondų, iki 1,75-3,5 proc. - obligacijų fondų, iki 3-6 proc. - mišrių fondų, iki 2,85-6 proc. - fondų fondų.

Renkantis investicinį fondą, būtina įdėmiai perskaityti investicinių fondų sutrumpintus prospektus, kurie pateikiami konkrečių investicinių fondų valdymo įmonių ir LR Vertybinių popierių komisijos internetinėse svetainėse. Prospektuose pateikiama išsami informacija apie fondo investicijas, riziką, veiklos rezultatus, valstybinę mokesčių politiką, išlaidas, investicinių vienetų pirkimą ir pardavimą, fondo taisykles. Taip pat reikėtų pasidomėti finansinėmis investicinių fondų ataskaitomis.

Kitame investavimo pradžiamokslio straipsnyje - išsami pensijų fondų analizė

Asta Šukienė

Investavimo pradžiamokslio įvadą skaitykite čia-->