Savaitės pradžioje – negailestinga kainų korekcijos banga

Didžiausias dėmesys šiuo metu sukoncentruotas į numatomą 700 mlrd. dolerių vertės JAV finansų sektoriaus gelbėjimo planą, tačiau nors planas ir buvo neoficialiai pratvirtintas, tai nepadėjo. Naujos žinios apie bankų parsidavimus ir nuostolius supurtė investuotojus.

Europos akcijų rinkose buvo skausmingai sureaguota į Didžiosios Britanijos nekilnojamo turto paskolų banko „Bradford & Bingley" paskelbtas žinias, jog jis susidūrė su rimtomis  nemokumo problemomis. Šalies vyriausybė reaguodama į susidariusią situaciją pareiškė, jog yra numačiusi 21 mlrd. svarų pagalbą mokumui užtikrinti. Be to, dar vienas variantas gelbėti banką - jo nacionalizavimas. Belgijos finansinių paslaugų kompanija "Fortis" taip pat yra purtoma bėdų, tačiau sulaukė pagalbos, kuri iš viso sudarys 11,2 mlrd. eurų.

Europos akcijų rinkų indeksai pirmadienį krito įspūdingai. Mažiausia netektimi pasižymėjo Vokietijos akcijų rinkos DAX indeksas netekęs 4,22 procento. Londono biržos FTSE 100 smuko 5,3 proc., Paryžiaus CAC 40 - 5,04 proc., Amsterdamo AEX koregavosi žemyn 8,75 proc., Rusijos RTS - 7,1 procento. 

Blogas paties žemyno naujienas dar papildomai „pagardino" naujiena iš JAV, jog vienas didžiausių JAV komercinių bankų „Citigroup" perims banko „Wachovia" bankines operacijas. „Wachovia" bankas laikomas labiausiai nuo būsto paskolų krizės nukentėjusi finansinė institucija.

JAV akcijų rinka pirmadieninei prekybai einant į pabaigą taipogi buvo pasinėrusi į pesimistines nuotaikas. „Dow Jones" indeksas rodė 6,4 proc., o „Nasdaq Composite" bei „S&P 500" buvo nukritę po 8 procentus.

Baltijos vertybinių popierių birža nebuvo niekuo išskirtinė. Vilniaus ir Talino biržų indeksai krito atitinkamai 5,03 ir 2,14 procento. Vilniaus biržos apyvarta viršijo 6 mln. litų, buvo sudaryti 1793 sandoriai, 31 bendrovės akcijų kainos leidosi žemyn.

Net keleto bendrovių dienos kainos nuopuoliai praktiškai pasiekė biržos nustatytą maksimalią kainos kitimo ribą t.y. +/- 15 procentų. „Invalda" akcijos atpigo 14,5 proc., „Lifosa" - 14,08 proc., „DnB Nord" - 11 proc., „Ūkio bankas" - 12,37 procento.

Didelis dėmesys yra atkreiptas į bankus. Pastaruoju metu didžioji dauguma bankų skelbia apie įstatinio kapitalo stiprinimą. Tai yra vienas iš apsisaugojimo nuo galimų nemalonumų ir nuostolių būdų. Ekonomistai neatmeta galimybės, jog kažkuris silpnesnis Lietuvos bankas gali ir neatlaikyti padidėjusio rinkos spaudimo.

Šiuo metu svarbiausiu faktoriumi išlieka indėlininkai, kurių lėšos padeda bankams stabiliau laikytis. Staiga pradėjus trauktis pigiausiam skolinimosi šaltiniui, bankai neišvengiamai susidurtų su itin dideliais sunkumais, kas galėtų nulemti net bankrotą.

visasverslas.lt