Ekonomistas: pinigai sparčiai emigruoja iš Lietuvos

2011-10-26 09:25   Peržiūros : 83   Spausdinti


Lietuvos krantus pasiekė nauja pinigų emigracijos banga: per aštuonis 2011 metų mėnesius iš Lietuvos emigravo jau daugiau negu pusantro milijardo litų, ir nors pinigų migracijos mastas dar neprilygsta prieš ekonominį nuosmukį buvusio lygio, tendencijos rodo, kad ateityje pinigų emigracija tik spartės.


Didžioji dalis pinigų iš Lietuvos iškeliauja atsiskaitant už prekes, kurių patys negalime arba nesugebame pasigaminti. Mainais į tolimojo Sibiro platybėse išgaunamus naftos ir dujų išteklius kasmet iš Lietuvos iškeliauja keliolika milijardų litų. Turėdama silpnai išvystytą pramonę Lietuva turi mažai ką pasiūlyti mainais į importuojamus energetinius resursus, tad prekyba su Rusija vien 2010 metais kiekvieno Lietuvio piniginę paplonino kiek daugiau negu trimis tūkstančiais litų.
Nesugebėdama pati pasigaminti aukštųjų technologijų pramonės gaminių, Lietuva yra privesta juos importuoti iš stiprią pramoninę bazę turinčių Europos valstybių tokių kaip Vokietija, Italija ar mūsų kaimynė Lenkija. Maža to, keli milijardai litų iš Lietuvos iškeliauja į Kiniją, kuri tiesiog užvertė Lietuvos rinką itin pigiomis prekėmis: vien 2010 metais Lietuva iš Kinijos importavo 15 kartų daugiau prekių, negu eksportavo į Kiniją.


Istorinė patirtis rodo, kad pinigai nemėgsta Lietuvos: atgavus nepriklausomybę beveik kiekvienais metais Lietuvą palikdavo daugiau pinigų negu į ją atvykdavo. Išimtis buvo 2009 - 2010 metai, kai kritusios importuojamų energetinių resursų kainos bei sumažėjęs automobilių ir kitų pramonės gaminių importas leido Lietuvai trumpam pakreipti pinigų migracijos kryptį.
Importuoti automobiliai ilgainiui tampa metalo laužu, kiniškos prekės ilgainiui sulūžta, o nafta ir dujos išsisklaido ore pro automobilių išmetamuosius vamzdžius bei apykiaures daugiabučių sienas. Tuo tarpu, skolos, už kurias visos šios gėrybės buvo nusipirktos, laikui einant niekur neišsisklaido, o, atvirkščiai, auga ir kaupiasi.


Galime tikėtis, kad problema išsispręs savaime, tačiau šiuo metu Graikijoje ir kitose periferinėse euro zonos šalyse vykstantys įvykiai rodo, kad tokia „gyvenk šia diena" strategija galų gale prieina liepto galą. Štai Lietuvos skola užsieniui šiuo metu jau siekia 40 milijardų litų arba 12 tūkstančių litų kiekvienam Lietuvos gyventojui. Vien tik 2010 metais palūkanų mokėjimai už šią skolą kiekvieno Lietuvio kišenę palengvino kone 400 litų, kas sudaro apie pusę vidutinių mėnesinių pajamų. Šiuo metu Lietuvos gyventojas turi dirbti vidutiniškai 15 dienų vien tik norėdamas sumokėti palūkanas užsienio kreditoriams. Nesugebėdama pakreipti pinigų emigracijos srauto, Lietuva negalės užtikrinti tvaraus ekonomikos augimo ir neišvengiamai klos pamatus naujam diržų veržimosi laikmečiui.


Norėdama sustabdyti pinigų emigraciją, Lietuva turi pati imtis iniciatyvos ir susitvarkyti savo kiemą. Pasaulinis ekonomikos augimas nei nuosmukis nepadės išspręsti Lietuvos problemų. Augant pasaulio ekonomikai didės energetinių žaliavų kainos, dėl kurių vis didesnė dalis pinigų emigruos į rytus, taip dar pablogindama Lietuvos padėtį. Alternatyviai, nauja pasaulinės ekonomikos recesijos banga privers Lietuvą dar labiau veržtis diržus, dėl ko Lietuvos krantus užpils kita - gyventojų emigracijos banga.


Būtent užsienyje dirbančių gyventojų siunčiami į tėvynę pinigai kiek pagerina bendrą pinigų migracijos saldo, tačiau toks sprendimas yra trumpalaikis, nes sukūrę šeimas ir įsikūrę svečiose šalyse emigrantai bus vis mažiau linkę siųsti pinigus Lietuvoje pasilikusiems tautiečiams. Mažai tikėtina, kad artimiausiu laiku Lietuvoje bus atrasti nauji naftos telkiniai ar kaip grybai po lietaus pradės dygti naujos naftos perdirbimo, trąšų ar automobilių gamyklos, tačiau pastangos siekiant sumažinti priklausomybę nuo importo ir skatinti eksportą ilgainiui turėtų duoti apčiuopiamų rezultatų.


Siekiant paskatinti eksportą, Lietuva galėtų imti pavyzdį iš Vengrijos ar Slovakijos viliojant investicijas į aukštųjų technologijų pramonę ir eksportuojančias įmones. Mūsų įmonių sėkmės istorijos rodo, kad Lietuvoje yra neblogos sąlygos vystyti panašų verslą. Lietuva taip pat galėtų pasimokyti iš savo Baltijos kaimynių ir aktyviau plėtoti paslaugų eksportą. Turėdama gerai išvystytą interneto ryšio ir telekomunikacijų infrastruktūrą, Lietuva gerokai mažiau eksportuoja kompiuterinių bei informacinių paslaugų negu šiaurinės Baltijos kaimynės. Lietuviai galėtų imti pavyzdį ir iš Pietryčių Azijos šalių - aktyviau remti patentų bei licencijų įsigijimą ir mažiau laiko gaišti išradinėjant lietuvišką. Lietuva turėtų formuoti eksportui palankią mokesčių sistemą. Tam reiktų mažinti darbo jėgos ir kapitalo bei didinti vartojimo ir turto apmokestinimą.


Skandinavijos šalys - puikus pavyzdys kaip galima mažinti priklausomybę nuo energetinių išteklių importo. Didesnis vietinių atsinaujinančių energetinių išteklių naudojimas Lietuvai leistų vienu šūviu nušauti du zuikius: sukurtų naujas darbo vietas, taip sumažindamas gyventojų emigraciją, bei apribotų importuojamų dujų ir naftos kiekius, taip sumažindamas pinigų emigraciją į rytus.

Žygimantas Mauricas, „Nordea Bank Lietuva" ekonomistas

 


Kategorijos: Finansai, Mokesčiai, buhalterija, auditas, apskaita, Bankai, kredito unijos, paskolos
Kaip paimti paskolą

Kaip paimti paskolą

Pradinis įnašas. Būsto paskolos skaičiuoklės. Paskolos sąlygos. Kintamos ir fiksuotos palūkanos. 

Ofšorinės jurisdikcijos

Ofšorinės jurisdikcijos

Kas yra ofšorinės kompanijos, ofšorinių kompanijų registracija, geriausi ofšorai, kiek legalios ofšorinės kompanijos 

Corbis nuotr.

Kaip planuoti asmeninį biudžetą?

Kaip teisingai suplanuoti savo biudžetą ir išvengti finansinių sunkumų. 

Kokias galimybes atveria ekonominės krizės

Kokias galimybes atveria ekonominės krizės

Kaip laimėti ekonominės krizės metu, kas, kaip ir kodėl laimi ekonomikai lėtėjant ir smunkant. 

Mokesciu deklaracijos

Mokesčių deklaracijos

Mokesčių deklaracijų teikimas. Kokius mokesčius ir kaip privalo deklaruoti kiekviena įmonė? 

buhalterinės apskaitos programa

Geriausia buhalterinės apskaitos programa

Kaip išsirinkti geriausią buhalterinės apskaitos programą, kaip pritaikyti buhelterinę programą įmonei 

Atšaukimas iš kasmetinių atostogų

Atšaukimas iš kasmetinių atostogų

Kaip teisingai atšaukti darbuotoją iš kasmetinių atostogų 

vmi

VMI paaiškina, kaip bus taikomos naujos GPM lengvatos

Maksimali suma, kurią galės susigrąžinti vienas asmuo, yra 400 eurų 

Ką būtina žinoti apie pajamų deklaravimą?

Aktualiausi klausimus savarankišką veiklą vykdantiems gyventojams, kurie turi ne tik deklaruoti pajamas, bet ir laiku sumokėti įmokas.  

Praktiniai papildomo NPD taikymo pavyzdžiai

Gyventojai sulaukia VMI priminimų pateikti deklaracijas dėl per didelio pasinaudoto NPD 

Supaprastinta mėnesinių deklaracijų apie A klasės išmokas pildymo tvarka

A klasės apmokestinamosios išmokos bus deklaruojamos tik bendromis sumomis, nenurodant duomenų pagal kiekvieną gyventoją 

parama

Patvirtintos paramos gavėjo statuso suteikimo fiziniams asmenims taisyklės

Prašymai dėl paramos gavėjo statuso suteikimo bus priimami tik vieną kartą metuose. 

Pakeista „prabangaus“ nekilnojamojo turto mokesčio deklaravimo tvarka

Nekilnojamojo turto mokestis apskaičiuojamas taikant individualią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę kiekvienam gyventoju 

10 dažniausiai pasitaikančių klaidų deklaruojant pajamas

Gyventojai, pildydami deklaracijas, daro mažiau klaidų, tačiau jų pobūdis nesikeičia keletą metų 

Mokesčių deklaracijos: atvejai, kada deklaracijų pateikimo terminas gali būti pratęstas

Jeigu pradėtas mokesčių mokėtojo patikrinimas, prašymai pratęsti tikrinamo laikotarpio tikrinamų mokesčių deklaracijų pateikimo terminus netenkinami 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:

Lietuva


1 ... 21 22 23 24 25 26 27 28 29 ... 35

Taikos pr. 7 - 35 kab., Visaginas
Mobilus: +370-657-45443 , +370-657-45442 , El. paštas: info@kapsula.lt

R. Kalantos g. 34-300, Kaunas
Telefonas: +370 37 245 333, +370 6611 0333, Mobilus: +370-37-430622, +370-675-99647, El. paštas: kaunas@buhalterijoscentras.lt

Sedos g. 34A-310, Telšiai
Mobilus: +370-700-11340, +370-603-08801, El. paštas: uab.konsultera@gmail.com

Konstitucijos pr. 29, Vilnius
Telefonas: +370-5-2102600, El. paštas: vilnius@kpmg.lt

Gedimino pr. 10/ Totorių g.1, Vilnius
Mobilus: +370-659-03035, El. paštas: l8asolutions@gmail.com

Karaliaus Mindaugo pr. 25-9, Kaunas
Telefonas: +370-37-223754, El. paštas: auditas05@yahoo.com

Priestočio g. 1A, Vilnius
Telefonas: +370-46-211274, Mobilus: +370-615-32117, El. paštas: info@lengvesnebuhalterija.lt

Smolensko g. 6 - 422, Vilnius
Telefonas: +370-5-2159760 , El. paštas: contact@lipf.lt

Jonavos g. 260, Kaunas
Mobilus: +370-603-48550, El. paštas: info@lvsprendimai.lt

Klaipėdos g. 36, Panevėžys
Telefonas: +370-45-435500, Mobilus: +370-698-32444, +370-698-38819, El. paštas: info@ltfinansai.lt
1 ... 21 22 23 24 25 26 27 28 29 ... 35
1 2 3 4 5 ... 12
Kompanijų produkcija
Vidaus auditas
Vidaus auditas

Vidaus auditas

Apskaitos programa įmonėms
Apskaitos programa įmonėms

Įmonės apskaita, apskaita pagal dimensijas

Sandėlio inventorizacija
Sandėlio inventorizacija

Sandėlio inventorizacija

Ilgalaikio turto apskaita
Ilgalaikio turto apskaita

Ilgalaikio turto apskaitos paslaugos

Buhalterinės apskaitos paslaugos smulkioms ir vidutinėms įmonėms
Buhalterinės apskaitos paslaugos smulkioms ir vidutinėms įmonėms

Buhalterinė apskaita įmonėms, įmonės buhalterinės apskait...

Kvalifikuotos buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugos

Buhalterinė apskaita, apskaitos tvarkymas, buhalterio pas...

Buhalterinės apskaitos paslaugos
Buhalterinės apskaitos paslaugos

Buhalterinės apskaitos paslaugas uždarosioms akcinėms ben...

Vyriausiojo buhalterio funkcija
Vyriausiojo buhalterio funkcija

Skirta įmonėms, turinčioms tik buhalterį – apskaitininką

Buhalterinės apskaitos tvarkymas
Buhalterinės apskaitos tvarkymas

UAB, VšĮ, IĮ buhalterinės apskaitos tvarkymas

Vyriausiojo buhalterio paslauga
Vyriausiojo buhalterio paslauga

Apskaitos politikos parinkimas, finansinių ataskaitų paru...

1 2 3 4 5 ... 12