Karšto vandens apskaita nepatikima

Kauniečiai per metus turi pasikeisti butuose įrengtus karšto vandens skaitiklius, antraip jiems gali tekti apmokėti dvigubai didesnes sąskaitas už sunaudotą karštą vandenį.

Kauno gyventojų laukia nemaloni staigmena: jie gali gauti dvigubai didesnes sąskaitas už karštą vandenį nei įprastai. Mat jų būstuose įrengtos apskaitos įrangos galiojimo laikas - ketveri metai. Tačiau didžioji dalis gyventojų butuose esančių skaitiklių nekeisti bene dešimtmetį, taigi vadovautis jų rodmenimis atsiskaitant neleistina.

Nėra tiekėjo.

Kaune šaltą vandenį daugeliui gyventojų tiekia bendrovė "Kauno vandenys", o jį pašildo "Kauno energija". Bet nė viena iš šių dviejų miesto savivaldybei priklausančių įmonių oficialiai nėra karšto vandens tiekėjos. Todėl nei "Kauno vandenys", nei "Kauno energija" nenori rūpintis seniai nebegaliojančių karšto vandens skaitiklių keitimu, nes už tai joms niekas nesumokėtų.

Šalto vandens apskaita pradėta vykdyti maždaug 1995 metais. "Nenorėdami už suvartotą vandenį mokėti "iš lubų", gyventojai savo lėšomis įsirengė skaitiklius ir juos pamiršo", - sakė "Kauno vandenys" direktorius Vilius Burokas. Jo vadovaujama bendrovė kaip šalto vandens tiekėja pripažinta 1997 metais. Nuo tada įmonė į vandens kainą įskaičiuoja skaitiklių keitimo mokestį, už kurį apskaitos įranga yra reguliariai atnaujinama.

Tačiau karšto vandens tiekėjas iki šiol neaiškus. Bendrovė "Kauno vandenys" sako tokios paslaugos negalinti teikti pagal įstatymus.

Norma - dvigubai daugiau

V.Buroko nuomone, logiška, kad daugiabučiuose esančių vandens šildytuvų savininkai imtųsi atsakomybės ir patys rūpintųsi karšto vandens skaitiklių keitimu.

Tačiau daugelį namų katilinių valdanti "Kauno energija" kratosi primetamos veiklos, nes mano, kad ji bus nuostolinga. Bendrovės atstovai įsitikinę, jog vartotojų teises ginančios institucijos "taip nulaižys skaitiklių keitimo kainas", kad šios taps neįdomios verslo įmonėms, o nepelningo darbo nenori atlikti nei privačios, nei valstybinės bendrovės.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas aiškino, kad iš tikrųjų vandens yra sunaudojama daugiau, nei rodo skaitikliai. "Įstatymai neįpareigoja gyventojų patiems keisti skaitiklius. Tai daryti turėtų karšto vandens tiekėjas, kuris mieste nenustatytas. Jau kelis kartus Taryboje mėginome patvirtinti tiekėją, tačiau vis paaiškėdavo įvairūs įstatymų niuansai, trukdantys priimti nutarimą." V.Gudėno teigimu, teisiniai sprendimai bus priimti ne anksčiau nei po metų.

Tiek įmonių vadovai, tiek valdininkai tikina, kad daug kas priklauso nuo Lietuvos metrologijos inspekcijos, kuri šiuo metu dar nebaudžia vandens tiekėjų ir šildytojų už tai, kad šie sutinka priimti iš gyventojų rodmenis skaitiklių, kurie niekada nebuvo keisti, tad gali būti netikslūs. "Jei gautume pranešimą apie baudą, vandens apskaitą pradėtume tvarkyti pagal faktiškai sunaudotą normą. Ją yra numačiusi miesto taryba", - sakė V.Burokas.

Jo teigimu, valdininkai yra numatę, kad kauniečiai realiai turėtų suvartoti dvigubai daugiau vandens, nei šiuo metu deklaruoja. Todėl, ėmus vadovautis šia metodika, mokestis už vandenį padidėtų dvigubai.

"Gali būti, kad vandens iš tiesų suvartojama daugiau, bet seni skaitikliai rodo netikslius duomenis", - sakė V.Burokas.

Vieno skaitiklio pakeitimas šiuo metu Kaune kainuoja apie 60 litų. Dalis kauniečių juos yra atnaujinę neraginami.

Kristina Kučinskaitė