Euro zonos krizės problema – politinės valios nebuvimas

2011-11-02 11:08   Peržiūros : 55   Spausdinti


Nemira Pumprickaitė
LTV „Savaitė"

Finansų eksperto T. Andrejausko nuomone, euro krizė - lokalizuota, bet dar neišspręsta.
Mat reikia remontuoti pačius euro pamatus.

Kokia euro zonos krizės įtaka Lietuvai ir ar dabar jau pavyks euro zoną „iššluoti" nuo čia susikaupusių skolų, kurių užkratas plinta į kitas šalis? Į šiuos klausimus atsako finansų ekspertas „Swedbank Markets" tarnybos vadovas Lietuvoje Tomas Andrejauskas.

Šią savaitę euro zona pagaliau susitarė ir jau turi krizės valdymo planą. Europos viršūnių susitikime pasiektas politinis susitarimas dėl euro zonos krizės valdymo priemonių ir Graikijos skolos nurašymo iki 50 proc. Kitas svarbus sprendimas yra Europos Finansinio Stabilizavimo Fondo finansinės galios padidinimas iki 1 trln. eurų.

Europos viršūnių susitikime dalyvavusi Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad „nors Lietuva neturi euro, tačiau globalioje ekonomikoje vykstantys procesai yra tarpusavyje glaudžiai susiję, todėl padėtis euro zonoje ir pasaulio finansų rinkose turės įtakos ir mūsų šalies ekonomikai".

N.P. Ar šitas sprendimas rodo, kad krizė lokalizuota?

T.A. Šitas sprendimas eliminuoja taip bijotą domino efektą: jeigu kristų Graikija, iš paskos kristų Portugalija, galbūt Ispanija ir didesnės šalys. Tai galima sakyti, kad krizė tam tikra dalimi lokalizuota, nors ji toli gražu neišspręsta.

N.P. Bet ar ne per ilgai šita krizė užsitęsė ir nebuvo sprendžiama? Ar ES buvo pasiruošusi tokiai situacijai?

T.A. Akivaizdu, kad ES nebuvo pasiruošusi tokiai situacijai. Euras, euro zona kaip monetarinė sąjunga veikia gerai, kai viskas yra gerai. Tačiau tai yra pirma rimta krizė eurui, ir, panašu, kad šita monetarinė sistema šitos krizės neatlaikė. Reikia remontuoti euro pamatus, ir tai šiuo metu ir bandoma daryti.

N.P. Bet vis dėlto reikėjo politinio sprendimo, kurio ilgai nebuvo?

T.A. Abosliučiai. Europos problema - politinio susitarimo, politinės valios nebuvimas. Problemos buvo žinomos jau du metai. Tai turbūt yra bandymas pradėti ilgą centralizacijos kelią, kurio mes neišvengsime, jei norime matyti suvienytą Europą ateityje. Europos ekonominė vyriausybė, galbūt ateityje centralizuotas biudžetas, bent iš dalies centralizuotas, kokie nors centriniai mokesčiai. Tie procesai reikalingi, nes Europoje nėra veikiančios savitarpio pagalbos sistemos, ir centralizavimas padėtų išspręsti problemas, kad nereikėtų kaskart bėgti ir sėdėti naktį, kad pavyktų susitarti.

N.P. O tai, ką Jūs sakote, centralizuotas biudžetas, kažkokie bendri mokesčiai. Jeigu nacionalinio biuždeto dalis bus perskirstoma Briuselyje, ar tai tam tikra prasme nereiškia šalių finansinio nepriklausomumo praradimo?

T.A. Taip, tai reiškia. Ir dėl to galime turėti labai daug nesutarimų šiame procese, nes Europa yra savita, tai nėra Jungtinės Valstijos. Pabandykite įtikinti britus atsisakyti finansinės nepriklausomybės... Tai turbūt sunkiai įsivaizduojama. Tačiau Europos periferijai, tokiai kaip Lietuva ar kitos šalys, žiūrint iš ekonominės perspektyvos, ne kultūrinės, ne istorinės, o ekonominės ta integracija galbūt būtų į naudą.

N.P. Ar aš teisingai suprantu? Į šitą integraciją bus įtrauktos ir tos šalys, kurios nėra euro zonos narės? Jūs kalbate apie Lietuvą, Didžiąją Britaniją? Tai palies ne tik euro zonos šalis, bet visą ES?

T.A. Na, visų pirma, euro zonos šalis, tačiau tai taikoma visai ES, nes visos ES šalys stojimo sutartyse yra įsipareigojusios įsivesti eurą.

N.P. Kas dėl tokio masto krizės kaltas labiau - ar bankai be atodairos skolinę, ar Vyriausybės neskaičiuodamos švaisčiusios? O gal priežiūros mechanizmo nebuvimas?

T.A. Aš labiau įžvelgčiau sisteminę problemą. Pati sistema - daug vartoti, sudaryti deficitą, tą deficitą finansuoti per finansų sistemą - sistema neteisingai sudėliota ir ji blogai veikė. Pačią sistemą reikia tvarkyti.

N.P. Bet, kaip aš suprantu, krizės plane, kaip tik šito dar ir nėra aiškiai numatyta, kaip sutvarkyti sistemą?

T.A. Būtent, todėl šitas planas tėra pirma kregždė. Šitas planas - yra labai gera naujiena, tačiau tai tik kelio pradžia. Kelias tikrai bus ilgas ir duobėtas. Dar labai daug neaiškumų, kaip bus sprendžiama, kas konkrečiai bus daroma.

N.P. O kaip šitos krizės pasekmės gali paliesti Lietuvą? Ar palies?

T.A. Vienareikšmiškai palies. Lietuvai buvo labai sunku išeiti į tarptautines rinkas ir pasiskolinti taip trūkstamų lėšų biudžeto deficitui finansuoti. Be to, finansavimo kaštai tapo labai aukšti - aptarnauti skolas tapo labai brangu. Tai šis išjudėjimas iš mirties taško, be abejo, gera naujiena. Dabar Lietuva turbūt ras galimybes išeiti į rinkas ir pasiskolinti suprantamomis palūkanų normomis, o ne kosminėmis. Tai - trumpalaikė perspektyva. O ilgalaikėje perspektyvoje aš įžvelgiu daug grėsmės, nes Europa yra pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė, o Europoje prasidėjo diržų veržimosi epocha ir ji tikrai tęsis ne vienus, o du-tris metus, galbūt dar ilgiau. Tai reiškia, kad Europoje mažės vartojimas. Savo ruožtu, tai reiškia, kad mūsų eksportas neturės tokių galimybių augti. Taigi, Lietuva, importuodama tas problemas iš Europos, turės mažesnį ekonomikos augimą, negu galėtų turėti.

N.P. Jūs dabar sakote, kad Lietuva turės mažesnį ekonomikos augimą, nei galėtų turėti. Šią savaitę pasirodė informacija, kad per 8 šių metų mėnesius iš Lietuvos emigravo daugiau nei 1,5 milijardo litų, tendencijos rodo, kad tokia emigracija tik didės. Žmonių emigracija yra pakankamai dielė, nedarbo lygis pakankamai aukštas. Skamba ganėtinai niūriai. Tai klausimas būtų - ar Lietuvai gresia bankrotas?

T.A. Lietuvai bankrotas negresia. Nes net peržiūrėjus prognozes, kitąmet numatomas nežymus BVP augimas, reiškia turėsime turbūt ir biudžeto pajamų augimą. Kitais metais Lietuva savo mokumą gal netgi pasigerins. Tai bankroto aš neįžiūriu. Be to, mūsų skolų lygis vis dėlto nėra toks aukštas. Jis žemesnis negu kitų probleminių šalių. Ir apskritai, žiūrint absoliučiom vertėm, Lietuva yra maža šalis ir jos skolos tikrai yra nedidelės.

N.P. Ir paskutinis klausimas. Jeigu Lietuvą ištiktų tokia krizė, kaip dabar ištiko Graikiją, o eilėje stovi kitos valstybės, ar ES irgi imtųsi ją gelbėti?

T.A. Vienareikšmiškai. Lietuva eurui daro mažiau įtakos negu Graikija, juolab, kad mes nesam euro zonos nariai. Kita vertus, mes esam ES nariai ir mūsų finansinės problemos taip pat yra ir ES finansinės problemos. Prisiminus Latviją, kai 2009 metais ją gelbėjo ES kartu su Tarptautiniu valiutos fondu, tai aš manau, kad didelė tikimybė, jeigu mes turėtume kažkokių rimtų finansinių bėdų surinkti pinigus, kad ES padėtų.


Kategorijos: Finansai, Investavimas, pensijų fondai, verslo valdymas, Verslo rizikos, kreditų draudimas, Mokesčiai, buhalterija, auditas, apskaita, Bankai, kredito unijos, paskolos, ES parama, dokumentų fondų paramai ruošimas, konsultacijos, Asociacijos, Verslo planų ir projektų rengimas
Kaip paimti paskolą

Kaip paimti paskolą

Pradinis įnašas. Būsto paskolos skaičiuoklės. Paskolos sąlygos. Kintamos ir fiksuotos palūkanos. 

Ofšorinės jurisdikcijos

Ofšorinės jurisdikcijos

Kas yra ofšorinės kompanijos, ofšorinių kompanijų registracija, geriausi ofšorai, kiek legalios ofšorinės kompanijos 

Corbis nuotr.

Kaip planuoti asmeninį biudžetą?

Kaip teisingai suplanuoti savo biudžetą ir išvengti finansinių sunkumų. 

Kokias galimybes atveria ekonominės krizės

Kokias galimybes atveria ekonominės krizės

Kaip laimėti ekonominės krizės metu, kas, kaip ir kodėl laimi ekonomikai lėtėjant ir smunkant. 

Mokesciu deklaracijos

Mokesčių deklaracijos

Mokesčių deklaracijų teikimas. Kokius mokesčius ir kaip privalo deklaruoti kiekviena įmonė? 

buhalterinės apskaitos programa

Geriausia buhalterinės apskaitos programa

Kaip išsirinkti geriausią buhalterinės apskaitos programą, kaip pritaikyti buhelterinę programą įmonei 

Atšaukimas iš kasmetinių atostogų

Atšaukimas iš kasmetinių atostogų

Kaip teisingai atšaukti darbuotoją iš kasmetinių atostogų 

vmi

VMI paaiškina, kaip bus taikomos naujos GPM lengvatos

Maksimali suma, kurią galės susigrąžinti vienas asmuo, yra 400 eurų 

Ką būtina žinoti apie pajamų deklaravimą?

Aktualiausi klausimus savarankišką veiklą vykdantiems gyventojams, kurie turi ne tik deklaruoti pajamas, bet ir laiku sumokėti įmokas.  

Praktiniai papildomo NPD taikymo pavyzdžiai

Gyventojai sulaukia VMI priminimų pateikti deklaracijas dėl per didelio pasinaudoto NPD 

Supaprastinta mėnesinių deklaracijų apie A klasės išmokas pildymo tvarka

A klasės apmokestinamosios išmokos bus deklaruojamos tik bendromis sumomis, nenurodant duomenų pagal kiekvieną gyventoją 

parama

Patvirtintos paramos gavėjo statuso suteikimo fiziniams asmenims taisyklės

Prašymai dėl paramos gavėjo statuso suteikimo bus priimami tik vieną kartą metuose. 

Pakeista „prabangaus“ nekilnojamojo turto mokesčio deklaravimo tvarka

Nekilnojamojo turto mokestis apskaičiuojamas taikant individualią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę kiekvienam gyventoju 

10 dažniausiai pasitaikančių klaidų deklaruojant pajamas

Gyventojai, pildydami deklaracijas, daro mažiau klaidų, tačiau jų pobūdis nesikeičia keletą metų 

Mokesčių deklaracijos: atvejai, kada deklaracijų pateikimo terminas gali būti pratęstas

Jeigu pradėtas mokesčių mokėtojo patikrinimas, prašymai pratęsti tikrinamo laikotarpio tikrinamų mokesčių deklaracijų pateikimo terminus netenkinami 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:


1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 ... 35

Laisvės al. 11 - 3, Kaunas
Telefonas: +370-37-323231, Mobilus: +370-685-60959

Konstitucijos pr. 9, Vilnius
Mobilus: +370-683-38805, El. paštas: info@loranna.lt

Panerių g. 78-51, Kaunas
Mobilus: +370-687-58777

Pamėnkalnio g. 40, Vilnius
Telefonas: +370-5-2644800, El. paštas: info@medbank.lt

Gedimino pr. 54B-1, Vilnius
Mobilus: +370 640 24017, 864036003, El. paštas: andrius.kavoliunas@merits.lt

Verkių g. 34B, Vilnius
Telefonas: +370-5-2734499 , Mobilus: +370-687-27826, El. paštas: info@minlita.lt

Laižuvos g. 24-26, Mažeikiai
Telefonas: +370 623 23776, +370 698 73001, Mobilus: +370-611-26359

Kalvarijų g. 129-203, Vilnius
Telefonas: +370-5-2101259, +370-5-2700636, El. paštas: info@paciolis.lt

Prof. S. Ušinsko g. 28, Pakruojis
Mobilus: +370-612-77065, El. paštas: kriste227@gmail.com
Prekyba norminiais dokumentais, darbų sauga, priešgaisrinė sauga
Švitrigailos g. 11A (2 aukštas), Vilnius
Telefonas: +370-5-2652630, +370-5-2652838, El. paštas: biuras@rekona.lt
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 ... 35
1 2 3 4 5 ... 12
Kompanijų produkcija
Vidaus auditas
Vidaus auditas

Vidaus auditas

Apskaitos programa įmonėms
Apskaitos programa įmonėms

Įmonės apskaita, apskaita pagal dimensijas

Sandėlio inventorizacija
Sandėlio inventorizacija

Sandėlio inventorizacija

Ilgalaikio turto apskaita
Ilgalaikio turto apskaita

Ilgalaikio turto apskaitos paslaugos

Buhalterinės apskaitos paslaugos smulkioms ir vidutinėms įmonėms
Buhalterinės apskaitos paslaugos smulkioms ir vidutinėms įmonėms

Buhalterinė apskaita įmonėms, įmonės buhalterinės apskait...

Kvalifikuotos buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugos

Buhalterinė apskaita, apskaitos tvarkymas, buhalterio pas...

Buhalterinės apskaitos paslaugos
Buhalterinės apskaitos paslaugos

Buhalterinės apskaitos paslaugas uždarosioms akcinėms ben...

Vyriausiojo buhalterio funkcija
Vyriausiojo buhalterio funkcija

Skirta įmonėms, turinčioms tik buhalterį – apskaitininką

Buhalterinės apskaitos tvarkymas
Buhalterinės apskaitos tvarkymas

UAB, VšĮ, IĮ buhalterinės apskaitos tvarkymas

Vyriausiojo buhalterio paslauga
Vyriausiojo buhalterio paslauga

Apskaitos politikos parinkimas, finansinių ataskaitų paru...

1 2 3 4 5 ... 12