Reziumė ir svarbesni pastebėjimai

Birželio mėn., priešingai, nei ankstesniais mėn., pinigų kiekį šalies ekonomikoje apibūdinantis indikatorius - nominalus pinigų junginys P3 (platieji pinigai), nebemažėjo. Jo ne žymų didėjimą sąlygojo einamųjų sąskaitų ir vienadienių indėliu likučių padidėjimas 1,6 % . Bet per praėjusį š. m. I - ąjį pusmetį pinigų kiekio ekonomikoje indikatoriaus P3 mažėjimas buvo įspūdingas ir reikšmingas: beveik - 2,5 mlrd. Lt, arba - 5,6 %, reikšmingai (net - 16,7 %) mažėjant grynųjų nacionalinių pinigų apyvartoje kiekiui bei vienadienių bei einamųjų sąskaitų indėlių likučiams (- 4,4 %).

Kaip ir ankstesniais mėnesiais, sparčiau didėjo pinigai užsienio valiutomis. Per praėjusį pusmetį užsienio valiutų dalis P3 junginyje padidėjo vidutiniškai nuo 35 % metų pradžioje iki 43 % I - ojo pusmečio pabaigoje, t. y. + 8 % p.. Jeigu euro įvedimo procesas ir toliau vyks panašiu greičiu ir pagreičiu (+ 16 % p. per metus), euras mūsų valiutų rinkoje ,,de fakto" dominuos jau sekančių metų pirmajame pusmetyje.

Birželio mėn., palyginti su ankstesniais mėnesiais, skolinimas (vidaus kredito nominalus likutis) mažėjo truputi lėčiau. Skolinimas įmonėms mažėjo trigubai sparčiau nei skolinimas namų ūkiams. Per praėjusį š. m. I pusmetį bankų vidaus kreditas sumažėjo vos ne trims mlrd. Lt, arba - 4,0 %, iš jo kreditas įmonėms mažėjo dvigubai sparčiau, nei kreditas namų ūkiams. Ir tai vyko, iš dalies, todėl, kad daugiau nei 70 % kredito namų ūkiams sudaro paskolos būstui įsigyti, kuriose beveik 99 % sudaro paskolos, ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui ir kurios bus grąžinamos dar ilgai.

Per praėjusį pusmetį reikšmingai, t. y daugiau nei penktadaliu, didėjo bankų skolinimas centrinei ir kitoms (vietos ir Sodra) valdžioms, jau dabar pasiekęs 4,7 mlrd. Lt - beveik 9 % viso bankų vidaus kredito bei reikšmingą šalies biudžeto dalį. Todėl atsiranda pagrįstos ekonominės prielaidos bankams didinti spaudimą šalies valdžios sprendimams, bent kiek susietiems su bankų veikla. Kartu tai ir savotiškas bankų lėšų atitraukimas iš verslo ir šalies ekonomikos skatinimo programų.

Buvęs spartus bankų skolinimas vartojimui (vartojamosios paskolos ir paskolos būstui) didino paskolų (vidaus kredito) dalį, nepriskiriamą ekonominei veiklai iki 39,7 % II ketv. (2009 m.) pabaigoje. Skolinimo didėjimas (iki beveiki 54 % paskolų portfelio) ne ekonominei veiklai - namų ūkių vartojimui ir būstų įsigijimui bei veiklos rūšims, kuriose pridėtinės vertės (BVP) sukuriama mažiausiai, menkai didino BVP, neįtakojo adekvataus ekonomikos augimo. Tai mažai efektyvus bankų skolinamų pinigų panaudojimas, didinantis infliaciją bei pinigų nuvertėjimą.

Bankų skolinimo šaltinis - kredito ištekliai, birželio mėn., skirtingai nuo ankstesnių mėn., ne mažėjo, bet net 0,5 % padidėjo. Tai lėmė rezidentų indėliu didėjimas ir, kaip ir ankstesniais mėn., kapitalo ir atsargų didėjimas 1,3 %. Be to, birželio mėn. ne mažėjo bankų išorės (motininių bankų) lėšos. Dėl reikšmingo (- 2,4 mlrd. Lt, ir -5,7 %) išorės lėšų sumažėjimo per praėjusį pusmetį bankų kredito ištekliai sumažėjo 1,8 mlrd. Lt, arba - 2,1 %.

Per praėjusį pusmetį kredito ištekliuose reikšmingiausiai (net 2 kartus) didėjo valdžios indėlių likučiai. Bet džiaugtis tuo reiškiniu nederėtu, nes tai vyko skolinimosi (ir iš tų pačių bankų) sąskaita.

Nepagyvinant šalies ūkio kreditavimo artimiausioje ateityje ir bankų laukia gan rimtos ir sudėtingos problemos. Bent jau viena tikrai akivaizdi: mažės (ar bent jau ne didės) gaunamų pelnų sumos, kas tikrai nebus maloni žinia bankų savininkams. O tai jau ir įvyko šių metų pirmąjį pusmetį, kuomet bankų sistemos nuostoliai jau pasiekė 628,2 mln. Lt.

Siekdami bet kokia kaina išlaikyti nesenkantį bankų pelnų upelį, bankai brangina paslaugas, skolinimo kainas.

Birželio mėn. paskolos LT įmonėms ir namų ūkiams pabrango net 19,3 %, iki 10,00 %. Skolinimo LT brangimas pastarąjį pusmetį vyko be įtikinamų sąsajų su 6 - rių mėn. trukmės VILIBOR'o kaita, kuriai buvo skiriamas nepagrįstai didelis dėmesys. LB pastangos įtakoti (švelninti) skolinimo LT brangimą viešinant VILIBOR'o skaičiavimo procedūras kelia rimtas abejones.

Skolinimo eurais pagrindui - EURIBOR'ui per praėjusius devynis mėn. mažėjant 72,2 %, bankų skolinimo marža per tą laikotarpį padidinta 55 %. Dėl to skolinimo eurais kaina per minimą laikotarpį sumažėjo tik 39,6 %.

Be abejonės, kad skolinimo eurais pagrindo - EURIBOR'o mažėjimas pastaraisiais mėnesiais yra ECB veiksmų, nukreiptų euro zonos ir ES ekonomikų skatinimui išdava bei pasekmės. Bet tuomet kyla klausimas: kodėl šalyje veikiantys bankai iš dalies ignoravo ECB pinigų ir skolinimo skatinimo bei ekonomikos gaivinimo politikai? Kokie galėjo (o gal ir turėjo) būti LB veiksmai tam, kad sutelkti ir nukreipti šalies bankų veikimą ES (tame tarpe ir Lietuvos) ekonomikos atsigavimo skatinimui?

Skolinimo nacionaline valiuta ir EUR palūkanų skirtumas nuo 1,68 % p. praėjusių metų spalio mėn. padidėjo iki 5,78 % p. š. m. birželio mėn., t. y. + 3,4 karto; tik birželio mėn. šis skirtumas padidėjo 48,5 %. O tai reikšmingai skatino nacionalinių pinigų ,,išstūmimą" iš paskolų (vidaus kredito) portfelio ir valiutų rinkos, mažino LT pasiūlą bei skatino jų indėlių brangimą, o po to - ir skolinimo LT branginimą. Taip sukuriant branginimų užburtą ratą.

 

XXXX

Birželio mėn., priešingai, nei ankstesniais mėn., pinigų kiekį šalies ekonomikoje apibūdinantis indikatorius - nominalus pinigų junginys P3 (platieji pinigai), nebemažėjo. Jo ne žymų didėjimą sąlygojo einamųjų sąskaitų ir vienadienių indėliu likučiu padidėjimas 1,6 % (lentelė Nr. 1).

Lentelė Nr. 1.

----	Viso P3	Iš jų
		grynieji pinigai apyvartoje	einamųjų sąskaitų, vienadieniai indėliai	iki 2 m. trukmės indėliai	įspėjamieji iki 3 mėn. indėliai	skolos vert. p. iki 2 m.
2009 m. birželio pabaigoje mln. Lt struktūra, %	41612 100	7099 17,5	14147 34,0	19610 47,1	230 0,6	458 1,1
Pokytis per:	-	-	-	-	-	-
I pusmetį mln. Lt %	-2451 -5,6	-1421 -16,7	-655 -4,4	-140 0,7	-11 -4,6	-141 -23,5
gegužės mėn. mln. Lt %	-527 -1,3	-45 -0,6	69 0,5	-446 -2,2	-9 -3,7	-49 -10,9
birželio mėn. mln. Lt %	81 0,2	-113 -1,6	221 1,6	-73 -0,4	-2 -0,9	34 8,0

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelė 2.4.2.

Per praėjusį mėnesį reikšmingai (-1,6 %) sumažėjo grynųjų nacionalinių pinigų apyvartoje likutis. Toliau mažėjo iki 2 m trukmės indėlių likučiai (-0,4 %). Tai sąlygojo blogėjanti bankų klientų ekonominė padėtis.

Per praėjusį š. m. I - ąjį pusmetį pinigų kiekio ekonomikoje indikatoriaus P3 mažėjimas buvo įspūdingas ir reikšmingas: beveik - 2,5 mlrd. Lt, arba - 5,6 %, reikšmingai (net - 16,7 % ir - 1,4 mlrd. Lt) mažėjant grynųjų nacionalinių pinigų apyvartoje kiekiui bei vienadienių bei einamųjų sąskaitų indėlių likučiams (- 4,4 %).

P3 sudėtyje indėlių likučiai nacionaline ir užsienio valiutomis kito skirtingai. Einamųjų sąskaitų ir vienadieniai indėliai nacionaline valiuta per praėjusį pusmetį sumažėjo 14,5 %, kai indėliai užsienio valiutomis padidėjo net 41,8 %. Terminuotųjų iki 2 m. trukmės indėlių likučiai nacionaline valiuta, analogiškai, sumažėjo 10,0 %, kai indėliai užsienio valiutomis padidėjo 19,0 %.

Prie to dar pridėkime ir grynųjų nacionalinių mažėjimą dėl jų išstūmimo iš pinigų rinkos grynaisiais užsienio valiutomis, kurie LB pinigų statistikoje ne apskaitomi ir nevertinami. Autoriaus skaičiavimais, grynųjų pinigų užsienio valiutomis šalies ekonomikoje (įskaitant ir likučius bankuose) š. m. birželio pabaigoje turėtų būti ne mažiau 4,6 mlrd. Lt; jų suma per pusmetį padidėjo ne mažiau trečdaliu (+ 30,2 %). Grynieji pinigai užsienio valiutomis sudaro daugiau nei 48 % grynųjų nacionalinių ir 36,7 % visų grynųjų pinigų šalies ekonomikoje. Jeigu grynieji pinigai užsienio valiutomis (autoriaus skaičiavimu ir vertinimu 4,6 mlrd. Lt) būtų įskaičiuoti į pinigų junginį P3, tuomet:

grynųjų pinigų apyvartoje suma birželio pabaigoje padidėtų iki 12,6 mlrd. Lt, arba 77,5 %;

grynųjų pinigų apyvartoje sumos kaita per praėjusį pusmetį būtų - 4,6 %, vietoje - 16,7 %;

pinigų junginys P3 padidėtų iki 47,1 mlrd. Lt, arba 13,2 %;

pinigų junginio P3 sumos kaita per praėjusį pusmetį būtų - 3,5 %, vietoje - 5,6 %.

Nuolat didėjanti užsienio valiutų dalis pinigų kiekyje leidžia teigti, kad euro įvedimas šalies ekonomikoje ir toliau sparčiai vyksta ,,de fakto" ir jau turime bivaliutinę pinigų sistemą. O tai ir matome šioje lentelėje (užsienio valiutų dalis, laikotarpio pabaigoje, %).

Lentelė Nr. 2

--	2007 12	2008 12	2009 06
Grynieji pinigai apyvartoje (įskaitant ir pinigus užsienio valiutomis)*	27,1	27,0	36,7
Einamųjų sąskaitų ir vienadieniai indėliai	12,8	17,9	26,5
Iki 2 m trukmės indėliai	30,9	31,4	37,9
Paskolos įmonėms ir namų ūkiams	54,7	64,7	69,3
Iš jų eurais	51,8	61,7	66,7

*)Autoriaus skaičiavimai, paremti grynųjų pinigų likučių nacionaline ir užsienio valiutomis bankų kasose, santykių kaita.

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, lentelės 2.4.2. ir 2.5.6.

Birželio mėn., palyginti su ankstesniais mėnesiais, skolinimas (vidaus kredito nominalus likutis) mažėjo truputi lėčiau: - 180 mln. Lt, arba - 0,3 %. Toliau mažėjo skolinimas įmonėms: - 413 mln. Lt, arba - 1,2 %. Skolinimas įmonėms mažėjo trigubai sparčiau (-1,2 %), nei skolinimas namų ūkiams (-0,4 %). Paskolų, suteiktų būstui įsigyti, likutis birželio mėn. sumažėjo ne žymiai (lentelė Nr. 3).

Lentelė Nr. 3

---	Vidaus kreditas	iš jo paskolos
		įmonėms	namų ūkiams	valdžiai*	būstui	vartojimui
2009 m. birželio pabaigoje mln. Lt %	70868 100	33768 47,6	29512 41,6	4680 8,8	20856 29,4	3930 5,5
Pokytis per:
I pusmetį mln. Lt %	-2919 -4,0	-2039 -5,7	-685 -2,3	817 21,1	-52 -0,5	-438 -10,0
gegužės mėn. mln. Lt %	-851 -1,2	-685 -2,0	-104 -0,3	64 1,4	1 0,0	-15 -2,8
birželio mėn. mln. Lt %	-180 -0,3	-413 -1,2	-130 -0,4	177 3,8	-23 -0,1	-76 -1,9

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.4.5. ir 2.5.5.

)* centrinė + vietos + Sodra.

Įspūdingi ir reikšmingi skolinimo kaitos rodikliai per praėjusį š. m. I pusmetį: bankų vidaus kreditas sumažėjo vos ne trimis (- 2,9 ) mlrd. Lt, arba - 4,0 %, iš jo kreditas įmonėms mažėjo dvigubai sparčiau (- 5,7 %) nei kreditas namų ūkiams (- 2,3 %). Ir tai vyko todėl, kad daugiau nei 70 % kredito namų ūkiams sudaro paskolos būstui įsigyti, kuriose beveik 99 % sudaro paskolos, ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui ir kurios bus grąžinamos dar ilgai.

Per praėjusį pusmetį reikšmingai (+ 21,1 %, t. y daugiau nei penktadaliu ir + 817 mln. Lt) didėjo bankų skolinimas centrinei ir kitoms valdžioms (įskaitant ir 2,9 mlrd. Lt bankų nupirktus valdžios vertybinius popierius), jau dabar pasiekęs 4,7 mlrd. Lt ir beveik 9 % viso bankų vidaus kredito. Todėl atsiranda pagrįstos ekonominės prielaidos bankams didinti spaudimą šalies valdžios sprendimams, bent kiek susietiems su bankų veikla, kad ir teigiant, kad ,,... kreditavimo aplinką galinčios bloginti teisinės iniciatyvos leidžia teigti, kad artimiausioje ateityje kreditavimo procesas Lietuvoje nepagyvės" (S.Kropas: „Kreditavimui pagyvėti artimiausioje ateityje nėra prielaidų", ELTA ir lrytas.lt inf. 2009-06-30 17:46). Tai akivaizdus bankų šantažas ir grasinimas šalies ekonomikai bei bankams prasiskolinusiai Vyriausybei.

Kalbant apie skolinimą būsto įsigijimui, kaip ir ankstesnių mėnesių apžvalgose, svarbiu papildomos informacijos šaltiniu yra Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenų apie ,,...pasirašytas naujas būsto paskolas..." ir Lietuvos banko (LB) duomenų apie suteiktas naujas paskolas, naudojamų vidutinių svertinių palūkanų normų skaičiavimams, palyginimas (lentelė Nr.4)

Lentelė Nr. 4

---	Suteikta naujų būsto paskolų , mln. Lt		LB - LBA (refinansavimo paskolos)
	LB	LBA	mln. Lt	% su LB
Lapkričio mėn.	364,3	181,9	182,4	50,1
Gruodžio mėn.	384,8	189,7	195,1	50,7
Sausio mėn.	225,7	99,4	126,3	56,0
Vasario mėn.	310,2	78,1	232,1	74,8
Kovo mėn.	315,8	74,5	241,3	76,4
Balandžio mėn.	394,0	69,7	324,3	82,3
Gegužės mėn.	372,1	73,6	298,5	80,3
Birželio mėn.	353.9	85,3	268,6	75,9

Šaltinis: LBA ir LB interneto svetainė, Statistika, Paskolų ir indėlių palūkanų normos, lentelė 3.1.2.

Būsto paskolų refinansavimo mąstai birželio mėn. toliau mažėjo (- 4.4 % p.). Ar tai vyko ir kitose skolinimo srityse - duomenų neturima. Paskolų refinansavimas - tai anksčiau suteiktų paskolų naujas įforminimas dėl skolinimo sąlygų keitimo tiek banko tiek skolininko iniciatyva (dėl paskolos valiutos, skolinimo užstato vertės, palūkanų normos keitimo bei kitų priežasčių).

Kalbant apie vidaus kredito kaitą, būtina dar kartą priminti, kad buvęs spartus bankų skolinimas vartojimui (vartojamosios paskolos ir paskolos būstui) didino paskolų (vidaus kredito) dalį, nepriskiriamą ekonominei veiklai nuo 37,7 % II ketv.(2008 m.) pabaigoje iki 39,7 % II ketv. (2009 m.) pabaigoje. Prie tokių paskolų dalies dar pridėkime beveik 14 % portfelio paskolų, suteiktų apdirbamosios pramonės, statybos bei žuvininkystės įmonėms, kuriose pridėtinės vertės sukuriama mažiausiai iš visų (penkiolikos) šalies ūkio veiklos rūšių (32 - 48 % pagamintos produkcijos vertės). Skolinimo didėjimas (iki beveiki 54 % paskolų portfelio) ne ekonominei veiklai - namų ūkių vartojimui ir būstų įsigijimui bei veiklos rūšims, kuriose pridėtinės vertės (BVP) sukuriama mažiausiai, menkai didino BVP, neįtakojo adekvataus ekonomikos augimo. Tai mažai efektyvus bankų skolinamų pinigų panaudojimas, didinantis infliaciją bei pinigų nuvertėjimą.

Kartu tai reiškia, kad bankai daugiau nei pusę paskolų portfelio ,,įmerkė" į šalies ekonomikos sektorius, kuriose uždirbama mažiausiai pinigų jam grąžinti. PINIGUS tokių paskolų grąžinimui šimtai tūkstančiai skolininkų privalės uždirbti kitose ekonomikos sektoriuose, kuriems bankai ir Vyriausybė buvo mažiau ,,dosnūs" skolintojai bei skolinimo lengvatų teikėjai. O tai ypač aktualu yra dabar, kuomet didėja nedarbas ir daug bankų ilgalaikių paskolų klientų praranda pajamas bei galimybes laiku grąžinti skolas.

 

Bankų skolinimo šaltinis - kredito ištekliai, birželio mėn., skirtingai nuo ankstesnių mėn., ne mažėjo, bet net 0,5 % (+ 426 mln. Lt) padidėjo. Tai lėmė rezidentų indėliu didėjimas 0,8 % ir, kaip ir ankstesniais mėn., kapitalo ir atsargų didėjimas 1,3 %. Be to, birželio mėn. ne mažėjo bankų išorės lėšos (lentelė Nr. 5).

Lentelė Nr. 5

----	Kredito ištekliai	iš jų
		kapitalas ir atsargos	rezidentų indėliai	išorės įsipareigojimai	iš jų bankams
2009 m. birželio pabaigoje mln. Lt %	85011 100	8535 10,0	36810 43.3	39666 46,6	37218 43,8
Pokytis per:	-	-	-	-	-
I pusmetį mln. Lt %	-1817 -2,1	711 9,0	-124 -0,3	-2404 -5,7	-2409 -6,1
gegužės mėn. mln. Lt %	-633 -0,7	113 1,4	-476 -1,3	-270 -0,7	-351 -0,9
birželio mėn. mln. Lt %	426 0,5	109 1,3	297 0,8	20 0,1	-58 -0,2

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelė 2.2.2.

Dėl reikšmingo (- 2,4 mlrd. Lt, ir -5,7 %) išorės lėšų sumažėjimo per praėjusį pusmetį bankų kredito ištekliai sumažėjo 1,8 mlrd. Lt, arba - 2,1 %. Bankų kapitalas ir atsargos per pusmetį padidėjo 9,0 %. Bankų kredito ištekliams mažėjant, jų panaudojimo laipsnis (vidaus kredito ir kredito išteklių santykis) taip pat sumažėjo nuo 85 % metų pradžioje iki 83,3 % birželio pabaigoje.

Kaip jau minėta, bankų kredito išteklius birželio mėn. nuo mažėjimo gelbėjo rezidentų indėlių likučių didėjimas (+ 0,8 %). O rezidentų indėlių likučius (be tarpbankinių indėlių) birželio mėn. didino namų ūkių indėliai (+ 0,9 %), valdžios, Sodros bei finansinių tarpininkų indėliai. (lentelė Nr. 6).

Lentelė Nr.6

---	Rezidentų indėliai	iš jų
		namų ūkių	įmonių	valdžios**	Sodros	finans. tarpink.
2009 m. birželio pabaigoje mln. Lt struktūra, %	36491* 100	24368 66,7	8423 23,1	2416 6,6	272 0,7	1011 2,8
Pokytis per:
I pusmetį mln. Lt %	153 0,4	-324 -1,3	-225 -2,6	1233 2,0 k.	-378 -58,2	-154 -13,2
gegužės mėn. mln. Lt %	-529 -1,4	-297 -1,2	-213 -2,5	112 5,0	-110 -29,0	-22 -2,4
birželio mėn. mln. Lt %	394 1,1	212 0,9	-40 -0,5	59 2,5	3 1,1	129 14,6

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelė 2.7.1.

)* be PFI indėlių

)* centrinės + kitos valdžios

Per praėjusį pusmetį reikšmingiausiai (net 2 kartus) didėjo valdžios indėlių likučiai. Bet džiaugtis tuo reiškiniu nederėtu, nes tai vyko skolinimosi (ir iš tų pačių bankų) sąskaita: centrinės valdžios vidaus kreditas per pusmetį padidėjo 17,5 % (+ 454 mln. Lt) ir jau viršijo 3,0 mlrd. Lt; kitos (vietos ir Sodra) valdžios vidaus kreditas padidėjo net 28,6 % (+ 364 mln. Lt) ir viršijo 1,6 mlrd. Lt.

Taigi, ir toliau galima teigti, kad šalies ekonomikos kreditavimas mažėjo dėl bankų kredito išteklių, t. y. pinigų pasiūlos, mažėjimo. Ir jei ekonomikos nuosmukis, kaip prognozuojama, ir toliau tęsis, tikėtis kreditavimo pagyvėjimo bei, tokiu būdu - ekonomikos gaivinimo, tikrai nėra pagrindo.

Nepagyvinant šalies ūkio kreditavimo artimiausioje ateityje ir bankų laukia gan rimtos ir sudėtingos problemos. Bent jau viena tikrai akivaizdi: mažės gaunamų pelnų sumos, kas tikrai nebus maloni žinia bankų savininkams. Bankų pateiktų finansinių ataskaitų duomenimis, jau 2009 metų pirmąjį pusmetį šalies bankinė sistema dirbo nuostolingai - bendras šalies bankų nuostolis pasiekė 628,2 mln. Lt (antrojo ketvirčio rezultatas - 608,1 mln. Lt). Praėjusiais metais per atitinkamą laikotarpį šalies bankai buvo uždirbę 649 mln. Lt pelno. Pažymėtina, kad didžiąją dalį nuostolio bankai fiksavo birželio mėnesį, per kurį nuostolis siekė net 552,2 mln. Lt. (LB, http://www.lb.lt/lt/istaigos/veikla20092.htm ).

O ką darys (o gal jau ir daro) bankai šiuo metu, kad jų pelnų ,,upeliai", net ir smunkant ekonomikai, mažiau sektų?

Kad pabandyti atsakyti į šį klausimą, pasižvalgykime po palūkanų normų kaitos įvairovę.

Gegužės mėn. paskolų, suteiktų įmonėms ir namų ūkiams (o tai 89 % viso bankų vidaus kredito) nacionaline valiuta (LT) vidutinė mėnesio palūkanų norma buvo jau 8,38 %, t. y. 7,7 % didesnė, nei prieš mėnesį. Birželio mėn. ji šoktelėjo dar net 19,3 %, iki 10,00 %. Skolinimo nacionaline valiuta brangimas reikšmingiau suaktyvėjo nuo praėjusių metų spalio - lapkričio mėnesių, ką ir matome šiame grafike:

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Paskolų ir indėlių palūkanų normų statistika, lentelės 3.1. duomenų pagrindu.

Iki to laiko (o ir visus 2007 - sius metus) skolinimo LT pagrindu laikomas 6-rių mėn. trukmės VILIBOR'as pakankamai įtikinami gulėjo per viduriuką tarp indėlių (kredito išteklių) ir paskolų palūkanų normų. Tai gali reikšti, kad paskolų palūkanos buvo nustatinėjamos ,,dvigubos maržos" būdu: bankų atstovai, vykdydami Lietuvos banko reikalavimą - nustatyti ir pranešti savo banko ,,pageidavimų-pasiūlymų" kainą skolinant bet kuriam kitam bankui 6-rių mėn. trukmei bei žinodami, kad tokios trukmės skolinimo nebuvo ir nebus, VILĮBOR'ą kurė taip:

Banko X vidutinės indėlių palūkanos + to banko skolinimo marža = Banko X VILIBOR'as

O taip ,,atsiradus" VILI'ui ir jau teikiant klientui paskolą, visiškai ,,teisėtai" ir ,,pagrįstai" toliau panaudojamas visų (PENKIŲ ar daugiau !!!) bankų duomenų pagrindu Lietuvos banke sukurtas ir paviešintas ir VILIs:

VILIBOR'as  + jau žinoma banko marža = Banko X paskolos palūkanos

Štai po tokių ,,veiksmų" paskolų palūkanos ir tampa = indėlių palūkanos + dviguba banko marža. O po to jau minėtame grafike ir ,,gulasi" mūsų VILI's gražiai per viduriuką, tarp skolinimo išteklių ir paskolų kainų. O ar galima kitaip, bet įtikinamiau, tą ,,reiškinį" paaiškinti?

Tiesa, per gruodžio-balandžio mėn., palyginti su praėjusių metų lapkričio mėn., vyko gan įdomus VILI'o ,,suartėjimas" su paskolų litais palūkanomis, o pastarųjų - mažėjimas ir priartėjimas prie indėlių palūkanų. Tai matome ir aukščiau pateiktame grafike (Nr. 1) ir šioje lentelėje, %:

Lentelė Nr. 7

---	Paskolų LT palūkanos - VILIBOR'as (bankų marža)	VILIBOR'as - indėlių LT palūkanos
2008 10	1,43	1,57
2008 11	1,58	1,54
2008 12	0,37	2,06
2009 01	-0,01	1,37
2009 02	-0,30	1,31
2009 03	-0,06	2,12
2009 04	-0,61	2,29
2009 05	0,12	2,28
2009 06	0,89	2,00

Birželio mėn. skolinimo LT pagrindas - 6 - rių mėn. trukmės (vidutinis mėnesio) VIBOR'as jau pasiekė 9,11 % ir, palyginti su gegužės mėn., padidėjo 10,3 % (+ 0,86 % p.). Ir tai vyko nežiūrint į LB vadovo dar vasario mėn. patikinimus, kad VILIBOR'as kris, kol nukris (Šarkinas: VILIBOR'as kris, kol nukris, vz.lt, 2009 02 09). Skolinimo LT marža (paskolų palūkanos - indėlių palūkanos) nuo 3,64 % sausio mėn. sumažėjo iki 2,89 % birželio mėn., t. y. net - 20,6 % (- 0,75 % p.) sparčiau didėjant indėlių LT palūkanoms.

Skolinimo LT brangimas dažnai aiškinamas gan mistinėmis kategorijomis, kaip ,,valiutos rizika", ,,šalies rizika", ,,tarpbankinio pasitikėjimo rizika" ir didžiausiu brangimo kaltininku paliekant jau minėtą 6 - rių mėn. trukmės VILIBOR'ą. Nesigilinant į tokių ,,aiškinimų" pagrįstumo argumentus (kurie kažkodėl taip ir nutylimi), galima teigti, kad jie yra neįtikinami ir niekiniai bent dėl dviejų priežasčių: 1) VILIBOR'as neatspindi jokios, bent kiek realios, tarpbankinio skolinimo rinkos, nes jos paprasčiausiai nėra ir 2) savo abstrakčiu dydžiu (bent sausio - balandžio mėn.) viršijo, atsieit - jo pagrindu, nustatomas paskolų LT palūkanų normas. T. y. VILIBOR'as nebuvo ir negalėjo būti skolinimo palūkanų LT nustatymo pagrindu.

Čia verta pastebėti gan keistas LB pastangas (ir net pasižadėjimus Prezidentei) kažkaip įtakoti mistinio ir voliuntaristinio (priklausančio nuo kelių bankų tam tikrų žmonių nuomonių) VILI'io ir skolinimo LT palūkanų kaitą net viešinat atskirų bankų teikiamus duomenis VILI'o skaičiavimams. Keistas vien todėl, kad LB-ke skaičiuojamas (nustatomas) TIK dieninis VILI's, niekaip nepalyginamas su LB-ko gaminamomis ir skelbiamomis vidutinėmis mėnesio paskolų (o ir indėlių) palūkanų normomis. Gi LB-ke niekas vidutinio mėnesio VILIBOR'o neskaičiuoja ir jokių palyginimų su jo pagrindu ,,nustatomomis" palūkanomis neatlieka bei jų tarpusavio kaitos paradoksų net nebando bent kiek įtikinamiau aiškinti. O ir šiandien jau žinoma, kad ir liepos mėn. (vidutinis mėnesio) VILI"s padidėjo, palyginti su birželiu, 1,6 % (+ 0,15 % p.). Kaip tai įtakojo paskolų LT palūkanų kaitą - bus žinoma tik rugpjūčio pabaigoje, kuomet bus paviešintos vidutinės mėnesio skolinimo palūkanų normos.

Bet žinant, kad nacionaline valiuta teikiamų paskolų dalis jau sumažėjo beveik iki 30 % visų paskolų portfelio (lentelė Nr. 2), svarbu stebėti ir vertinti skolinimo eurais palūkanų kaitą bei jos, kaitos, ypatumus.

Reikšmingi paskolų įmonėms ir namų ūkiams palūkanų EUR pokyčiai prasidėjo praėjusių metų lapkričio-gruodžio mėn., kada jų nustatymo pagrindas, 6-rių mėn. trukmės EURUBOR'as, pradėjo mažėjimo (palyginti su spalio mėn.) ciklą ir per devynis mėnesius sumažėjo nuo 5,18 % spalio mėn. iki 1,44 % š. m. birželio mėn., t. y. - 72,2 %. Skolinimo eurais palūkanas bankai per tą laiką sumažino nuo 6,97 % spalio mėn. iki 4,22 % birželio mėn., t. y. tik - 39,6 %. Nes skolinimo EUR ais maržą šalies bankai padidino nuo 1,79 % spalio mėn. iki 3,29 % kovo mėn., t. y. + 1,8 karto; balandžio-birželio mėn. ji sumažėjo iki 2,78 %. Taigi, skolinimo pagrindui - EURIBOR'ui mažėjant 72,2 %, bankų skolinimo marža per tą laikotarpį padidinta 55 %. Dėl to skolinimo eurais kaina per minimą laikotarpį sumažėjo tik 39,6 %. Paskolų, indėlių ir EURIBOR'o sąntykių kaitą matome lentelėje Nr. 7 ir grafike Nr 2:

Lentelė Nr. 7

----	Paskolų EUR palūkanos - EURIBOR'as (bankų marža)	EURIBOR'as - indėlių EUR palūkanos
2008 10	1,79	1,35
2008 11	2,30	0,55
2008 12	2,54	-0,29
2009 01	3,24	-0,67
2009 02	3,17	-0,89
2009 03	3,29	-1,51
2009 04	3,03	-1,61
2009 05	3,01	-1,07
2009 06	2,78	-0,85

Birželio mėn. EURUBOR'as sumažėjo 0,04 % p. (- 2,7 %), gi bankų paskolų įmonėms ir namų ūkiams eurais palūkanos sumažėjo - 0,27 % p. (- 6,0 %). Skolinimo marža eurais (paskolų ir indėlių palūkanų skirtumas) per šiuos metus sumažėjo nuo 2,57 % p. sausio mėn. iki 1,93 % p. birželio mėn., t. y. - 24,9 % (-0,64 % p.), t. y. sparčiau, nei mažėjo analogiška skolinimo marža LT.

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Paskolų ir indėlių palūkanų normų statistika, lentelės 3.1. duomenų pagrindu, http://sdw.ecb.europa.eu/quickview.do?SERIES_KEY=143.FM.M.U2.EUR.RT.MM.EURIBOR6MD_.HSTA

Skolinimo nacionaline valiuta LT ir EUR palūkanų skirtumas nuo 1,68 % p. praėjusių metų spalio mėn. padidėjo iki 5,78 % p. š. m. birželio mėn., t. y. + 3,4 karto; vien birželio mėn. jis padidėjo 1,5 karto.

O tai reikšmingai skatino nacionalinių pinigų ,,išstūmimą" iš paskolų (vidaus kredito) portfelio ir kartu - ir iš grynųjų pinigų rinkos.

Be abejonės, kad skolinimo eurais pagrindo - EURIBOR'o mažėjimas pastaraisiais mėnesiais yra ECB veiksmų, nukreiptų euro zonos ir ES ekonomikų skatinimui išdava bei pasekmės. Bet tuomet kyla klausimas: kodėl šalyje veikiantys bankai iš dalies (didindami skolinimo maržą) ignoravo ir nevykdė ECB skolinimo skatinimo bei ekonomikos gaivinimo politikos? Kokie galėjo (o gal ir turėjo) būti LB veiksmai tam, kad sutelkti ir nukreipti šalies bankų veikimą ES (tame tarpe ir Lietuvos) ekonomikos atsigavimo skatinimui?

Vykstant intensyviam nacionalinės valiutos ,,išstūmimui' iš šalies pinigų rinkos ir užsienio valiutos (ir euro) dalies didėjimui šalies piniguose, atskiro dėmesio nusipelno pinigų kiekį bei jų pasiūlą apibūdinantys pinigų junginiai P3 (platieji pinigai) ir vidaus kreditas (VK). Per šių metų 6 mėn. pinigų P3 kiekis sumažėjo 5,6 %, kai VK likutis sumažėjo tik 4,0 %, t. y. pinigai P3 mažėjo sparčiau, nei mažėjo VK. Galima teigti, kad tai vyksta dėl spartaus ir spartėjančio grynųjų nacionalinių pinigų ,,išstūmimo" iš plačiųjų pinigų P3, kur grynieji pinigai užsienio valiutomis neapskaitomi.

Todėl kyla tam tikros abejonės pinigų junginio P3 (o ir P1 bei P2) pakankamu reprezantatyvumu pinigų kiekio ir jų pasiūlos apibūdinimui dėl grynųjų nacionalinių pinigų spartaus išstūmimo eurais ir kitomis užsienio valiutomis.

 

Vl. Trukšinas,

Statistikas,

Nepriklausomas analitikas.

vtruksinas@cablenet.lt