SEB banko analitikai prognozuoja, kad šalies ekonomikos atsigavimas gali būti ryškesnis ir spartesnis, o pirmųjų teigiamų ženklų galima sulaukti jau kitąmet.

„Iki „Lehman Borthers" bankroto visi buvome linkę manyti, jog Lietuvos ekonomikos nusileidimas bus minkštas, todėl ir dabar, pranašaudami būsimą kilimą, mes, galbūt, vėl esame pernelyg inertiški - žinome daug konkrečių atvejų, kai įmonės išlindo pro „rakto skylutę" ir pasinaudojo menkiausia proga pardavimui padidinti, todėl verslo lankstumo ir gyvybingumo į jokį ekonometrinį modelį neįdėsi ir jo įtakos BVP neįvertinsi", - pranešime spaudai cituojamas SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Anot jo, ekonomikos plėtros požiūriu gali maloniai nustebinti jau 2010 metai, kurie beveik visuotinai pripažįstami kaip dar vieni recesijos metai.

Pasak SEB banko analitikų, šaliai svarbiausia išgyventi artimiausius 2-3 ketvirčius, po to galima tikėtis lengvesnio laikotarpio.

„Augantis nedarbas, mažėjančios socialinės išmokos ir netrukus kilsiančios elektros energijos kainos yra pavojingas „mišinys", didinantis socialinio sprogimo grėsmę. Svarbiausia, kad žmonės pamatytų šviesą tunelio gale ir įsitikintų, kad aukos sudėtos neveltui", - teigė G. Nausėda.

Banko analitikai prognozuoja, kad Lietuvos fiskalinis deficitas didės labiau, nei manyta iki šiol. Prognozuojama, kad šiais metais jis sieks 10 proc., 2010 m. - 8 proc., 2011 m. - 4 proc. BVP.

Lietuvos ekonomikos plėtros projekcija liko tokia pati - šiemet prognozuojamas 15,5 proc., kitąmet - 3,5 proc. realaus BVP sumažėjimas, o 2011 m. planuojamas 3 proc. padidėjimas.

Tikėtina, anot analitikų, kad BVP antrąjį šių metų pusmetį smuks lėčiau, tačiau šis reiškinys aiškintinas labiau techninėmis priežastimis, t. y. 2008 metų antrąjį pusmetį BVP jau buvo stipriai smukęs, tad palyginus su šiuo laikotarpiu, nuosmukis nebeatrodys drastiškas. Nepaisant politinių deklaracijų, akivaizdu, kad krizės sąlygomis ryžtingiau „persirikiuoja" verslas, tuo tarpu nacionalinio biudžeto išlaidos karpomos smarkiai vėluojant.

G. Nausėdos nuomone, pavienės geros makroekonominės naujienos iš JAV ir Vakarų Europos kol kas mūsų ekonomikai turi labiau psichologinės įtakos, - šiek tiek gerėja verslo lūkesčiai, tačiau realaus jų poveikio pramonės ir kitų ūkio sektorių užsakymų portfeliui dar reikės palūkėti.

Ekspertas pripažino, kad nepopuliariomis fiskalinėmis priemonėmis vyriausybė truputį sumažino Lietuvos skolinimosi iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) tikimybę, tačiau lieka neaišku, kodėl bet kokia kaina siekiama to išvengti, nors esminio skirtumo tarp ekonominės politikos su ir be TVF nėra.

Pasak SEB banko analitikų, akivaizdžiai matosi valdžios taupymo deklaracijų atotrūkis nuo realaus gyvenimo.

„Pavyzdžiui, privačiame sektoriuje antrąjį 2009 m. ketvirtį, palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius sumažėjo 18,3 proc., tuo tarpu valstybės sektoriuje - 2,1 proc., mėnesio darbo užmokesčio fondas - atitinkamai 23,3 proc. ir 0,8 proc. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis valstybės sektoriuje per metus net išaugo 1,3 proc. „Valdžios sprendimų priėmimą lėtina politinio derinimo procedūros, tuo tarpu verslo politika yra elementari - arba imiesi veiksmų šiandien, arba rytoj būsi miręs", - sakė G. Nausėda.