(I dalis)

Paskelbti jau antrojo š. m. pusmečio pirmųjų dviejų mėnesių (liepa - rugpjūtis) bankų veiklos rezultatai bei Lietuvos banko labai santūrūs jų komentarai (http://www.lb.lt/news/pg.dll?lng=LT&did=2295, http://www.lb.lt/lt/naujienos/statistika/pa200908.pdf ).

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas p. S. Kropas liepos mėn. bankų veikimo rezultatus vertina, kaip ir dera bankų prezidentui, su gera optimizmo doze: ,, ... liepa niekuo neišsiskyrė iš pakankamai stabilios bankų veiklos, nepaisant to, kad mėnesio pabaigoje buvo paskelbta, jog per šešis šių metų mėnesius bendras bankininkystės nuostolis siekė 628 mln. litų. Pilnėjančios indėlių sąskaitos leidžia daryti prielaidą, kad bankų klientai tiki, jog sistema pajėgi atlaikyti nuostolius ir vėl pradėti kilti iš duobės." (http://www.kelias.net/savaites-tema.html, 2009 08 31).

Deja, http://www.lrytas.lt 2009-09-01 jau praneša ką kitą: ,,Mažiausiai trys tūkstančiai. Tiek šeimų artimiausiu metu gali netekti stogo virš galvos, nes jau kuris laikas nebeišgali mokėti bankui paskolos. Kol kas skolininkai gali guostis nebent tuo, kad antstoliams sunkiai sekasi parduoti butus varžytynėse" (Martynas Čerkauskas, ,,Skolos traiško jau tūkstančius").

,,Du daugiausia būsto paskolų išdavę Lietuvos komerciniai bankai - SEB ir „Swedbank" - turi jau apie 1900 klientų, kurie būsto paskolų nebemoka daugiau nei 60 dienų. Iš jų SEB - 1300, „Swedbank" - 600 probleminių klientų. „Nordea" pinigų nebeišsireikalauja iš kiek daugiau nei 100 skolininkų." (ten pat).

,,Hipotekos įstaigos per pirmąjį pusmetį bankų prašymu areštavo 276 jiems įkeistus butus - tris kartus daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu. Namų areštuota beveik 600 - keturis kartus daugiau. Kur kas įspūdingesnė žemės sklypų arešto statistika: pernai per pirmąjį pusmetį buvo areštuoti tik 109 žemės sklypai, o šiais metais per tą patį laikotarpį - jau 890." (ten pat).

,,Staigiai išaugęs beviltiškų skolininkų skaičius skaudžiai smogė valstybės valdomai bendrovei „Būsto paskolų draudimas" (BPD). Ji jau praėjusiais metais atlygino daugiau žalos nei gavo pajamų ir dirbo nuostolingai. Pernai BPD bankams padengė 70-ties būsto paskolą apdraudusių klientų įsiskolinimus, o šiemet per septynis mėnesius - jau 88-ių." (ten pat).

,,Bankai neslepia, kad jiems skolingi klientai šiuo metu gana dažnai kreipiasi, ieškodami galimybių palengvinti savo finansinę naštą. Tačiau menkiausias bandymas pajudinti nors raidelę turimoje paskolos sutartyje, atriša bankui rankas atšaukti kliento paskolai taikytą jos maržą ir nustatyti naują - "šiuolaikinę" ir daug didesnę." (,,Atsargiai, banko marža!", Jolita Žvirblytė, Lietuvos žinios).

,,Anksčiau bankuose buvo žarstomi patarimai, kaip susitvarkyti asmeninius finansus papildomai pasiskolinus, investavus ar paprašius banko palengvinti finansinę naštą pakeičiant tam tikras kredito sutarties sąlygas. Šiandien už tokius patarimus jau ne tik prašoma susimokėti administracinius mokesčius. Pasinaudojant menkiausia proga, keičiama sutartis su klientu ir didinama banko marža: turima paskola pradedama traktuoti kaip nauja ir jai taikomos šiandieninės finansavimo sąlygos. Mokius klientus daro nemokius" (ten pat).

,,Verslininkai vis garsiau skundžiasi, kad bankai remia juos prie sienos - pagalbos iš banko galima gauti tik garantavus už verslą asmeniniu turtu. Bankininkai atšauna negalintys rizikuoti indėlininkų pinigais, nes dažno verslininko skolos jau viršija turto vertę. Patys bankininkai atmeta įtarinėjimus, kad siūlydami laidavimo sutartis jie siekia pakenkti klientams. Verslininkus konsultuojantis advokatas Andrius Pranckevičius mano, kad bankai savo klientams puolė piršti naują saugiklį dėl gerokai kritusios už kreditus įkeisto nekilnojamojo turto vertės. „Dabar jie kaip įmanydami stengiasi papildomai apsidrausti. Toks skubotas elgesys rodo, kad prieš kelerius metus dalydami kreditus bankai gerokai pervertino verslininkų turtą", - mano advokatas." (V. Balkūnas, Martynas Čerkauskas, ,,Verslo paskola virsta našta visam gyvenimui", lrytas.lt, 2009 20 03, http://www.lrytas.lt/?data=20091003&id=eko03_a3091003&sk_id=99&view=2)

,,Kreditų biuro „Creditinfo Lietuva" duomenimis, per šių metų rugpjūčio mėnesį bendras įmonių pradelstų įsiskolinimų portfelis išaugo daugiau nei 200 mln. litų, o nuo metų pradžios padidėjo beveik 3 kartus ir sudaro 2,2 mlrd. litų. Iš 49 tūkst. realią veiklą vykdančių įmonių Lietuvoje, kas antra turi pradelstų įsiskolinimų ir beveik kas trečia - įregistruotus ar išregistruotus turto areštus." (http://www.lrytas.lt/-12525713021250971787-%C4%AFmoni%C5%B3-%C4%AFsiskolinimai-jau-siekia-2-2-mlrd-lit%C5%B3.htm , 2009-09-10).

,,Švedijos finansų ministras Andersas Borgas teigė, kad šalis iš krizės gali išsikrapštyti greičiau nei tikėtasi, tačiau pavojų kelia Baltijos šalys, kuriose Švedijos bankai išdalino milijardus eurų paskolų. Dėl sunkios ekonominės padėties Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje daugėja nemokių skolininkų, kurie paskui save tempia ir Švedijos bankus. "Baltijos šalys yra rimčiausia rizika", - spaudos konferencijoje sakė A.Borgas." (lrytas.lt 2009-09-21, http://www.lrytas.lt/-12535356801253092066-%C5%A1vedijos-finans%C5%B3-ministras-baltijos-%C5%A1alys-kelia-did%C5%BEiausi%C4%85-gr%C4%97sm%C4%99-%C5%A1vedijos-ekonomikai.htm).

Tai - tik ištraukos iš nerimą keliančių ne bankų atstovų bankų veiklos vertinimų. Todėl ir liepos - rugpjūčio mėn. bankų veikimo rodiklių apžvalgą daryta ne bankų atstovo požiūriu.

XXXXX

Reziumė ir svarbesni pastebėjimai

Liepos - rugpjūčio mėn., kaip ir birželio mėn., pinigų kiekį šalies ekonomikoje apibūdinantis indikatorius - nominalus pinigų junginys P3 (platieji pinigai), beveik nebemažėjo. Rugpjūčio mėn. paspartėjo apyvartinių pinigų (P1) - grynųjų nacionalinių apyvartoje ir einamųjų sąskaitų bei vienadienių indėlių likučių mažėjimas bei indėlių iki 2 m. trukmės likučių didėjimas.

 Bet neramina kita kas (į ką valdžios ir bankų analitikai lyg šiol nekreipia dėmesio): reikšmingai mažėjant ekonomikai (BVP), pinigų kiekis šalies ūkyje mažėja tikrai ne adekvačiai. O tai sudaro įtikinamas prielaidas infliacijai, kaip pinigų nuvertėjimui dėl jų pertekliaus, plisti.

Pinigų pasiūlą realiausiai (palyginti su pinigų junginiu P3) atspindintis bankų vidaus kredito (VK) rodiklis, palyginti su gretimu, praėjusiu metų II - ju pusmečiu, nepakito, t. y. kaitos indeksas = 1,0. O tai reiškia, kad, BVP mažėjant 23,6 % (kaitos indeksas = 0,764,), bendroji pinigų infliacija gali būti matuojama 31 % (1,0 /0,764). Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, gretimų pusmečių (vidutinė pusmečio) VKI infliacija buvo 3,3 %, gamintojų kainoms krentant -14,6 %, statybos sąnaudoms - 8,5 %.

Liepos mėn., palyginti su ankstesniais mėnesiais, skolinimas (vidaus kredito nominalus likutis) mažėjo dvigubai sparčiau, toliau reikšmingai mažinant skolinimą įmonėms bei namų ūkiams. Rugpjūčio mėn. skolinimo įmonėms mažėjimas sustojo. Toliau mažėjo skolinimas namų ūkiams (- 2,9 %), ir jų tarpe - paskolų būstui įsigyti likutis.

Ir tik skolinimas valdžiai liepos - rugpjūčio mėn. spartėjančiai didėjo: liepos mėn. + 3,0 % ir rugpjūčio mėn. jau + 5,1 %. Per aštuonis šių metų mėnesius centrinės valdžios skola vietiniams bankams padidėjo 872 mln. Lt, arba 33,7 %. Kitos valdžios (vietos, SODR'a) skola bankams padidėjo 328 mln. Lt, arba 25,8 %. Visų valdžių skola vietiniams bankams jau viršijo 5 mlrd. Lt ir nuo metų pradžios padidėjo 31,1 %. Todėl, kaip pažymėta ir birželio mėn. bankų veikimo apžvalgoje, atsiranda pagrįstos ekonominės prielaidos bankams didinti spaudimą šalies valdžios sprendimams, bent kiek susietiems su bankų veikla.

Prie to dar pridėkime valdžios skolą užsienyje (įskaitant ir paskolas su valstybės garantijomis), kuri jau pasiekė 12,8 mlrd. Lt ir šiais metais padidėjo 33,3%, arba + 3,2 mlrd. Lt. Tuomet bendras valdžios prasiskolinimas jau gali būti matuojamas beveik 18 (5,0+12,8) mlrd. Lt, o tai jau sudaro ne mažiau 20 % nominalaus ir 28 % realaus numatomo (numanomo) 2009 m. BVP.

Bankų skolinimo šaltinis - kredito ištekliai, liepos mėn. vėl sumažėjo, - 245 mln. Lt. Tai lėmė užsienio bankų indėlių mažėjimas net 518 mln. Lt, arba - 1,6 %. Nuo šių metų pradžios užsienio bankų indėliai, sudarantys 44,4 % kredito išteklių, sumažėjo daugiau nei 3,0 mlrd. Lt. Rugpjūčio mėn. bankų kredito ištekliai padidėjo jau 452 mln. Lt (+ 0,5 %) dėl reikšmingo (+ 2,3 %) bankų kapitalo ir atsargų padidėjimo ir išorės įsipareigojimų didėjimo 1,1 %. Išorės įsipareigojimai didėjo toliau mažėjant (nors ir lėčiau) motininių bankų lėšoms, bet reikšmingai didėjant (+ 480 mln. Lt, arba + 18,7 %) kitų nerezidentų indėlių likučiams šalies bankuose. Iš jų ne euro zonos nerezidentų indėliai šalies bankų kredito išteklius rugpjūčio mėn. padidino net 583 mln. Lt, juos (indėlius) šalies bankuose padidinant net 3,4 karto.

XXX

Liepos - rugpjūčio mėn., kaip ir birželio mėn., pinigų kiekį šalies ekonomikoje apibūdinantis indikatorius - nominalus pinigų junginys P3 (platieji pinigai), beveik nebemažėjo (lentelė Nr. 1).

Lentelė Nr. 1.

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelė 2.4.2.

Rugpjūčio mėn. paspartėjo apyvartinių pinigų (P1) - grynųjų nacionalinių apyvartoje ir einamųjų sąskaitų bei vienadienių indėlių likučių mažėjimas bei indėlių iki 2 m. trukmės likučių didėjimas. Nuo šių metų pradžios, t. y. per 8 šių metų mėnesius, pinigų kiekį šalies ekonomikoje apibūdinantis indikatorius - nominalus pinigų junginys P3 (platieji pinigai), dėl apyvartinių pinigų (P1) likučių mažėjimo, sumažėjo 2,5 mlrd. Lt, arba beveik - 5,6 %. Dėl to, kad pinigų junginyje P3 neapskaitomi grynieji pinigai užsienio valiutomis, kurių dalis (lyginamasis svoris), kaip jau minėta birželio mėn. bankų veikimo apžvalgoje (http://www.visasverslas.lt/portal/categories/10/1/0/1/article/6336 ), yra didelė ir reikšmingai didėja, pinigų junginio P3 kaita - mažėjimas yra dirbtinai ,,paspartinamas" daugiau nei 2,0 % punkto.

Bet neramina kita kas (į ką bankų ir valdžios analitikai lyg šiol nekreipia dėmesio): reikšmingai mažėjant ekonomikai (BVP), pinigų kiekis šalies ūkyje mažėja tikrai ne adekvačiai. Pinigų kiekį šalies ekonomikoje apibūdinančiam pinigų junginiu P3 (platieji pinigai, vidutiniai pusmečio, kad būtų palyginami su BVP už pusmetį), mažėjant, palyginti su gretimu, praėjusiu metų II - ju pusmečiu, 6,0 %, (kaitos indeksas 0,94), o BVP mažėjant 23,6 % (kaitos indeksas = 0,764), bendroji pinigų infliacija gali būti matuojama 23,0 % (0,94 /0,764).

Bankų pinigų pasiūlą bei jos kaitą šalies ekonomikoje išsamiau apibūdina pinigų junginys - vidaus kreditas (VK).

Rugpjūčio mėn. skolinimo įmonėms mažėjimas sustojo. Toliau mažėjo skolinimas namų ūkiams (- 2,9 %), ir jų tarpe - paskolų būstui įsigyti likutis (lentelė Nr. 2).

 Lentelė Nr. 2

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.4.5. ir 2.5.5.

)* centrinė + vietos + Sodra.

Ir tik skolinimas valdžiai liepos - rugpjūčio mėn. spartėjančiai didėjo: liepos mėn. + 3,0 % ir rugpjūčio mėn. jau + 5,1 %. Paskolų, šalies bankų suteiktų centrinei valdžiai likutis per liepos mėn. padidėjo 179 mln. Lt, arba 5,9 %. Per aštuonis šių metų mėnesius centrinės valdžios skola vietiniams bankams padidėjo 872 mln. Lt, arba 33,7 %. Kitos valdžios (vietos, SODR'a) skola bankams padidėjo 328 mln. Lt, arba 25,8 %. Visų valdžių skola vietiniams bankams jau viršijo 5 mlrd. Lt ir nuo metų pradžios padidėjo 31,1 %. Todėl, kaip pažymėta ir birželio mėn. bankų veikimo apžvalgoje, atsiranda pagrįstos ekonominės prielaidos bankams didinti spaudimą šalies valdžios sprendimams, bent kiek susietiems su bankų veikla.

Pinigų pasiūlą realiausiai (palyginti su pinigų junginiu P3) atspindintis bankų vidaus kredito (VK) rodiklis, (vidutinis pusmečio, kad būtų palyginamas su BVP už pusmetį), palyginti su gretimu, praėjusiu metų II - ju pusmečiu, nepakito, t. y. kaitos indeksas = 1,0. O tai reiškia, kad, BVP mažėjant 23,6 % (kaitos indeksas = 0,764,), bendroji pinigų infliacija gali būti matuojama jau 31 % (1,0 /0,764). Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, gretimų pusmečių (vidutinė pusmečio) VKI infliacija buvo 3,3 %, gamintojų kainoms krentant -14,6 %, statybos sąnaudoms - 8,5 %.

Bankų skolinimo šaltinis - kredito ištekliai, liepos mėn. vėl sumažėjo, - 245 mln. Lt.. Tai lėmė išorės įsipareigojimų mažėjimas 442 mln. Lt, arba -1,1 % dėl užsienio bankų indėlių mažėjimo net 518 mln. Lt, arba - 1,6 %. (lentelė Nr. 3).

Lentelė Nr. 3

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.2.2. ir 2.2.4.

Rugpjūčio mėn. bankų kredito ištekliai padidėjo jau 452 mln. Lt (+ 0,5 %) dėl reikšmingo (+ 2,3 %) bankų kapitalo ir atsargų padidėjimo ir išorės įsipareigojimų didėjimo 1,1 %. Išorės įsipareigojimai didėjo toliau mažėjant (nors ir lėčiau) motininių bankų lėšoms, bet reikšmingai didėjant (+ 480 mln. Lt, arba + 18,7 %) kitų nerezidentų indėlių likučiams šalies bankuose. Iš jų ne euro zonos nerezidentų indėliai šalies bankų kredito išteklius rugpjūčio mėn. padidino net 583 mln. Lt, juos (indėlius) šalies bankuose padidinant net 3,4 karto.

Rezidentų indėliai, sudarantys 43,1 % bankų kredito išteklių, rugpjūčio mėn. sumažėjo 166 mln. Lt, arba 0,5 %.

Nuo šių metų pradžios bankų kredito ištekliai sumažėjo 1,6 mlrd. Lt, arba 1,9 %, reikšmingai (- 3,1 mlrd. Lt, arba - 7,7 %) mažėjant motininių bankų indėliams šalies bankuose.

Rezidentų indėlių (be bankų indėlių) mažėjimą liepos mėn. švelnino ne žymus (tik + 0,1 %) namų ūkių indėlių, sudarančių 65,7 % visų rezidentų indėlių likučio, padidėjimas, kuris, savo ruožtu, buvo reikšmingai mažesnis, nei birželio mėn. (+ 0,9 %). Rezidentų indėlių - svarbios bankų kredito išteklių dalies mažėjimą liepos mėn. lėmė valdžios indėlių mažėjimas 7,3 % (lentelė Nr. 4).

Lentelė Nr.4

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelė 2.7.1.

)* be PFI (bankų) indėlių

)* centrinės + kitos valdžios

Gal ir galima džiaugtis liepos mėn. 0,5 % padidėjusiu iki 2 m. trukmės indėlių likučiu pinigų junginio P3 sudėtyje ir net teigti, kad ,,Pilnėjančios indėlių sąskaitos leidžia daryti prielaidą, kad bankų klientai tiki, jog sistema pajėgi atlaikyti nuostolius ir vėl pradėti kilti iš duobės." (LBA prezidentas Stasys Kropas, Komentarai Lietuvos bankų liepos mėn. rodiklių, http://www.kelias.net/savaites-tema.html, 2009 08 31). Bet, visgi, atkreipkime dėmesį į tai, kad ir namų ūkių indėlių likučių didėjimas per paskutinius du mėnesius pastebimai lėtėja. Rugpjūčio mėn. namų ūkių indėlių likutis (o tai yra 28,2 % kredito išteklių) jau sumažėjo 404 mln. Lt, - 1,7 %. Nuo šių metų pradžios namų ūkių indėlių likutis šalies bankuose sumažėjo 697 mln. Lt, arba - 2,8 %.

Valdžios indėlių likučių didėjimas vyko skolinimosi sąskaita.

Bankų klientams - jų skolininkams svarbiausiu bankų veiklą apibūdinančiu rodikliu šiuo metu yra bankų teikiamų paskolų kainų - palūkanų kaita. Bet tai - jau atskira bankų veikimo apžvalgos tema.

Vl. Trukšinas,
Statistikas,
Nepriklausomas analitikas.
vtruksinas@cablenet.lt
2009 10 09