Jolita ŽVIRBLYTĖ

Palūkanų litais (VILIBOR) norma krinta, ir nors dabartinis jų lygis dar neleidžia eiti skolintis, esamų skolininkų padėtis gerėja.

Tiems, kurie paėmė paskolas eurais, jau kitąmet žadamas tarpbankinės palūkanų normos (EURIBOR) didėjimas. Jis bus nulemtas atsigaunančios ekonomikos. Pasak ekspertų, pirmieji Europos centrinio banko (ECB) palūkanų normų didinimo žingsniai nukeliami į 2010 metus. EURIBOR persirito per 1 proc. ir šiuo metu siekia 0,99 procento.

VILIBOR sparčiai pradėjo kristi tik lapkričio mėnesį, pasak ekspertų, įsijungus rinkos savireguliavimo mechanizmui. VILIBOR, kuria bankai skolina lėšas vieni kitiems, peržengė 7 proc. ribą ir toliau sparčiai smunka. Prieš tai, nors ir pasiduodama kritimo tendencijoms, VILIBOR 8 proc. ribose išsilaikė tris mėnesius. Dabar šalies bankai kiekvieną dieną skelbia vis mažesnes palūkanų normas. Šešių mėnesių VILIBOR norma vakar buvo 6,77 procento. Lietuvos banko duomenimis, pastarąjį kartą mažesnės šio termino palūkanos buvo prieš metus - pernai spalio 7-ąją jos siekė 6,59 procento.

Bankai sustiprėjo?

"Swedbank" Iždo departamento direktorius Viktoras Baltuškonis LŽ teigė, jog mažėjant palūkanoms litais Lietuvoje pasireiškia rinkos savireguliavimo mechanizmas. "Bankinėje sistemoje paskolų litais skaičius kurį laiką mažėjo, o indėlių kiekis išliko gana stabilus. Tai reiškia, kad bankai, turėdami tiek pat indėlių, išduoda mažiau paskolų, o esant menkesnei paklausai reikia ir mažiau pinigų. Kol ta tendencija išlieka, matome, jog palūkanos mažėja. Kol litų paklausa laikėsi, bankai buvo pasirengę mokėti didesnes indėlių palūkanas", - aiškino bankininkas.

Paklaustas, ar krintanti skolinamų litų kaina paskatins žmones vėl imti paskolas, jis atsakė, kad bendras palūkanų lygis tebėra aukštas, o ir ekonominė padėtis dar nėra tokia, kuri keltų norą bėgti į bankus skolintis. "Dauguma indėlių laikomi litais, už juos mokamos gana didelės palūkanos. Bet paskolos, priešingai, dažniausiai imamos eurais dėl gerokai mažesnių palūkanų. Ir tai sukuria bankams tam tikras žirkles, t. y. reikia brangiai mokėti už indėlius, o iš paskolų uždirbama nedaug. Kad bankams naudinga didelė VILIBOR, tėra mitas. Dabar palanki situacija atsirasti galimybei laisvai reguliuoti palūkanų pajamas ir išlaidas, tačiau tai ilgai užtrunka. Jeigu rinkoje neįvyks esminių pokyčių, palūkanos turėtų dar mažėti", - kalbėjo V.Baltuškonis.

Indėlininkams, pasak jo, tai bloga žinia. Bet gera dėl to, kad bankai tapo stipresni ir rinkoje yra užtektinai pinigų. "Gera žinia ir turintiesiems paskolas litais, kurių didžioji dalis išduota su kintamosiomis trijų ir šešių mėnesių trukmės palūkanų normomis. Žmonėms, kuriems paskolų perkainojimas pataiko į dabartinį laikotarpį, jau skaičiuojamos mažesnės palūkanos. Vieniems jos mažesnės jau šiandien, kitiems sumažės rytoj", - sakė pašnekovas.

O štai paėmusieji paskolas eurais jau ilgą laiką mėgaujasi menkomis palūkanų normomis ir įdėmiai seka ECB veiksmus. "Palūkanos eurais jau gana ilgą laiką yra stabilios ir laikosi prie žemutinės ribos, todėl, žiūrint į perspektyvą, matoma jų didėjimo tendencija. Kol kas nėra tikimybės, kad EURIBOR pradės kilti greitai ir staiga, tačiau atsigaunant euro zonos ekonomikai ECB imsis palūkanų didinimo veiksmų. Tikrai nemanau, jog tai bus padaryta šiemet. Didinimo veiksmų realiausia būtų galima tikėtis antrąją kitų metų pusę", - svarstė ekspertas.

Padeda ekonomikos gaivinimas

Lietuvos banko Rinkos operacijų departamento Pinigų politikos operacijų skyriaus viršininkas Sigitas Šiaudinis LŽ sakė, kad dar anksti džiaugtis dabartinėmis VILIBOR mažėjimo tendencijomis. "Šiemet toks staigus VILIBOR kritimas prasidėjo, kai Vyriausybė spalio pradžioje sėkmingai išplatino euroobligacijas. Spalio pabaigoje pasiskolintos lėšos pradėtos leisti biudžeto reikmėms, padidėjo pinigų kiekis bankuose. Ši sėkminga euroobligacijų emisija pagerino rinkų požiūrį į Lietuvos valstybės finansinę padėtį. Kita vertus, daug pinigų ateina iš Europos Sąjungos fondų. Šios lėšos nukreipiamos į šalies ekonomiką. Tai teikia ir optimizmo rinkoje, ir likvidumo perteklių bankinėje sistemoje, taigi daro teigiamą įtaką VILIBOR palūkanų normoms mažėti", - dėstė ekspertas.

S.Šiaudinis užsiminė, kad didėjant terminuotiems indėliams bankuose, bet šiems turint ir anksčiau minėtus litų šaltinius, nebelieka poreikio kelti indėlių litais palūkanas, norint pritraukti daugiau pinigų. "Natūralu, jog esant didesniam pasitikėjimui valstybės fiskaline padėtimi, labiau pasitikima ir nacionaline valiuta", - konstatavo pašnekovas.