Rugsėjo mėn. ir 2009 m. 9 mėn. bankų veikimo apžvalga, II dalis)

Bankų klientams - jų skolininkams svarbiausiu bankų veiklą apibūdinančiu rodikliu šiuo metu yra bankų teikiamų paskolų kainų - palūkanų kaita.
Deja, žiniasklaidoje gausėja pranešimų, kuriose pagrįstai rūpinamasi didėjančiu bankų skolininkų nemokumu bankams didinant teikiamų ar jau net suteiktų paskolų palūkanų normas, siekiant bet kokia kaina išlaikyti nesenkantį pelnų srautą.

Taip, http://www.lrytas.lt 2009-09-01 jau praneša, kad "Mažiausiai trys tūkstančiai. Tiek šeimų artimiausiu metu gali netekti stogo virš galvos, nes jau kuris laikas nebeišgali mokėti bankui paskolos. Kol kas skolininkai gali guostis nebent tuo, kad antstoliams sunkiai sekasi parduoti butus varžytynėse" (Martynas Čerkauskas, "Skolos traiško jau tūkstančius").

"Du daugiausia būsto paskolų išdavę Lietuvos komerciniai bankai - SEB ir „Swedbank" - turi jau apie 1900 klientų, kurie būsto paskolų nebemoka daugiau nei 60 dienų. Iš jų SEB - 1300, „Swedbank" - 600 probleminių klientų. „Nordea" pinigų nebeišsireikalauja iš kiek daugiau nei 100 skolininkų." (ten pat).

"Hipotekos įstaigos per pirmąjį pusmetį bankų prašymu areštavo 276 jiems įkeistus butus - tris kartus daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu. Namų areštuota beveik 600 - keturis kartus daugiau. Kur kas įspūdingesnė žemės sklypų arešto statistika: pernai per pirmąjį pusmetį buvo areštuoti tik 109 žemės sklypai, o šiais metais per tą patį laikotarpį - jau 890." (ten pat).
"Staigiai išaugęs beviltiškų skolininkų skaičius skaudžiai smogė valstybės valdomai bendrovei „Būsto paskolų draudimas" (BPD). Ji jau praėjusiais metais atlygino daugiau žalos nei gavo pajamų ir dirbo nuostolingai. Pernai BPD bankams padengė 70-ties būsto paskolą apdraudusių klientų įsiskolinimus, o šiemet per septynis mėnesius - jau 88-ių." (ten pat).

"Bankai neslepia, kad jiems skolingi klientai šiuo metu gana dažnai kreipiasi ieškodami galimybių palengvinti savo finansinę naštą. Tačiau menkiausias bandymas pajudinti nors raidelę turimoje paskolos sutartyje atriša bankui rankas atšaukti kliento paskolai taikytą jos maržą ir nustatyti naują - "šiuolaikinę" ir daug didesnę." ("Atsargiai, banko marža!", Jolita Žvirblytė, Lietuvos žinios).

"Anksčiau bankuose buvo žarstomi patarimai, kaip susitvarkyti asmeninius finansus papildomai pasiskolinus, investavus ar paprašius banko palengvinti finansinę naštą pakeičiant tam tikras kredito sutarties sąlygas. Šiandien už tokius patarimus jau ne tik prašoma susimokėti administracinius mokesčius. Pasinaudojant menkiausia proga, keičiama sutartis su klientu ir didinama banko marža: turima paskola pradedama traktuoti kaip nauja ir jai taikomos šiandieninės finansavimo sąlygos. Mokius klientus daro nemokius" (ten pat).

"Verslininkai vis garsiau skundžiasi, kad bankai remia juos prie sienos - pagalbos iš banko galima gauti tik garantavus už verslą asmeniniu turtu. Bankininkai atšauna negalintys rizikuoti indėlininkų pinigais, nes dažno verslininko skolos jau viršija turto vertę. Patys bankininkai atmeta įtarinėjimus, kad siūlydami laidavimo sutartis jie siekia pakenkti klientams. Verslininkus konsultuojantis advokatas Andrius Pranckevičius mano, kad bankai savo klientams puolė piršti naują saugiklį dėl gerokai kritusios už kreditus įkeisto nekilnojamojo turto vertės. „Dabar jie kaip įmanydami stengiasi papildomai apsidrausti. Toks skubotas elgesys rodo, kad prieš kelerius metus dalydami kreditus bankai gerokai pervertino verslininkų turtą", - mano advokatas." (V. Balkūnas, Martynas Čerkauskas, "Verslo paskola virsta našta visam gyvenimui", lrytas.lt, 2009 10 03, http://www.lrytas.lt/?data=20091003&id=eko03_a3091003&sk_id=99&view=2).

"Gyventojų pradelsti įsiskolinimai kas mėnesį išauga dešimtimis milijonų litų ir pastaruoju metu Lietuvoje priartėjo prie milijardo litų ribos. Todėl kreditų vadybos ir skolų išieškojimo įstaigoms nedarbas negresia, nes per krizę vis populiaresnis tampa posakis, kad skolas grąžina tik bailiai." (Virgaudas GUDAS, "Respublika" ,,Skolininkas: jaunas ir nemokus", 2009 spalio mėn. 09 d., http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/
verslas/skolininkas_jaunas_ir_nemokus/).
 
O kas mūsų laukia po to, kai taip pavadinti skolininkai - "bailiai", savo drąsumo (o gal ir beviltiškumo) įrodymui ryšis akcijoms prie valdžios ir bankų būstinių?

O štai kaimyninės šalies valdžia, o šiuo atveju - jos teisėsauga, savaip rūpinasi savo piliečiais ir verslu, saugodama juos nuo bankų reketo: "Rusijos Federacijos Generalinė prokuratūra pripažino anksčiau suteiktų paskolų palūkanų vienašališką (bankų) didinimą neteisėtu" ((http://lenta.ru/articles/2009/10/09/rates/)
Tai - tik ištraukos iš nerimą keliančių ne bankų atstovų bankų veiklos vertinimų. O kaip yra ištiktųjų? Ką galima įžvelgti LB - ko gausiai gaminamoje palūkanų normų statistikoje?
Apžvalgoje pateikiamos VILIBOR‘o ir EURIBOR‘o kaitos sąsajos su indėlių ir paskolų palūkanų normų kaitos tendencijomis paskutiniais, 2008 - 2009 metais, paskolų įmonėms bei būstų įsigijimui palūkanų kaitos tendencijos, skolinimo nacionaline valiuta (LT) ir eurais palūkanų kaitos skirtumai ir ypatumai bei jų galimos pasekmės šalies ekonomikai.

Apžvalgos autorius nepretenduoja į vienareikšmišką palūkanų normų kaitos įvairovės veiksnių įvardinimą. Bet, koncentruotai patekiant jų kaitą apibūdinančią statistiką, sudaromos prielaidos skaitytojui formuoti savo vertinimus bei išvadas.

XXXXX
Reziumė ir svarbesni pastebėjimai

Bankų atstovai ir analitikai nuolat teigia, kad skolinimo nacionaline valiuta (LT) palūkanos paprastai nustatomos 6 - rių mėn. trukmės VILIBOR‘as (trumpiau - VILI‘s) pagrindu. Bet jo ir juo pagrindu nustatomų paskolų LT palūkanų normų kaitos sąsajos leidžia teigti, kad:
1) 6 - rių mėn. trukmės VILIBOR‘as neatspindi jokios, bent kiek realios, tarpbankinio skolinimo rinkos, nes jos, tokios trukmės, paprasčiausiai nėra ir
2) savo dydžiu (bent sausio - balandžio ir liepos mėn.) viršijo, atsieit - jo pagrindu, nustatomas paskolų LT palūkanų normas. T. y. VILIBOR‘as nebuvo ir negalėjo būti skolinimo LT palūkanų nustatymo pagrindu.
Bet VILIBOR‘as bankų plačiai naudojamas skolinimo LT palūkanų nepagrįstam didinimui bent 50 % ir tokiu būdu iš šalies ūkio subjektų kasmet nusavinat ne mažiau 1,4 mlrd. Lt paskolų palūkanų.
Naujai teikiamų būsto paskolų LT palūkanos šiais metais gan reikšmingai didėjo, nors tokių paskolų likučių palūkanos didėjo dar saikingai.
Naujai teikiamų ir jau suteiktų LT įmonėms paskolų palūkanos paskutinius tris mėnesius, nors ir saikingai, bet mažėja. Ir vėl - be jokių sąsajų su VILI‘u.
Skolinimo eurais pagrindui - EURIBOR‘ui per praėjusius metus sumažėjus 80 %, paskolų EUR palūkanas bankai sumažino tik 40,9 %. Nustatant skolinimo EUR palūkanas, bankai negali naudotis EURIBOR‘u todėl, kad jis tapo mažesniu už skolinimo EUR šaltinio - indėlių EUR kainą - palūkanas.

palūkanoms bei EURIBOR‘ui, skolinimo EUR palūkanos mažėjo gan saikingai. Tai ir lėmė bankų kredito išteklių skolinimo maržos (paskolų ir indėlių palūkanų skirtumas) didėjimą, užtikrinantį bankų pelnų srautus.
Mažėjant EURIBOR‘ui ir indėlių EUR palūkanoms, indėlių LT palūkanos dažniau didėjo ir jų skirtumas su palūkanomis EUR išaugo 3,1 karto!
Analogiškai, reikšmingai mažėjant EURIBOR‘ui ir skolinimo EUR palūkanoms, skolinimo LT ir EUR skirtumą bankai padidino net 3,4 karto!
Būtent paskolų, teikiamų įmonėms ir namų ūkiams, palūkanų normų LT ir EUR skirtumų "žirklės" ir buvo tas reikšmingas ekonominis veiksnys, kuris intensyviai skatino ir sukėlė nepasitikėjimo nacionaline valiuta krizę, sąlygojo bėgimą nuo nacionalinės valiutos bei sąvistovų (ar savavališką?) euro įvedimą. Jeigu savavališkas euro įvedimas prilyginamas chuliganizmui ekonomikoje, tai, žinant tokio ,,reiškinio" instrumentą, ne sunku nuspėti ir jo dalyvius, vykdytojus bei vadovus.

XXX

Bankų atstovai ir analitikai nuolat teigia, kad skolinimo nacionaline valiuta (LT) palūkanos paprastai nustatomos 6 - rių mėn. trukmės VILIBOR‘as (trumpiau - VILI‘s) pagrindu.
VILIBOR (Vilnius Interbank Offerd Rate) - vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, už kurias bankai pageidauja (yra pasirengę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams. Iš šio apibrėžimo matome, kad VILI‘s - tai tik pageidavimas - pasiūlymas paskolinti kažkiek kažkokiam kitam bankui. O jo ypatumas dar tame, kad tokių trukmių "pageidavimų - pasiūlymų" niekada ir nebuvo panaudota, t. y. tokios tarpbankinio skolinimo rinkos praktiškai ir NĖRA.
Štai čia ir pakyla šiam mistiniam (čia ir toliau - tik 6 - rių mėn. trukmės) rodikliui (VILI‘ui) atrodo ne mistiniai ir konkretūs klausimai:
- kodėl bankas A savo klijentui bando skolinti tik prieš tai pasiskolindamas iš banko B, kuriam tai pat gal trūksta PINIGŲ? Ar dėl to, kad nesuvaldė savo pinigų srautų? Ar dėl to, kad į skolinimo procesą įjungti dar ir kitą banką - tarpininką ir tokiu būdu padidinti skolinimo kaštus bei kainą?
- kodėl bankui A būtinas kitų, konkuruojančių bankų, "prielankumas" skolinant verslui (VILIBOR‘o didėjimą aiškinant tarpbankinio pasitikėjimo stoka)?
- kodėl tai, t. y. tarpbankinis ,,nepasitikėjimas", didina net 6-rių mėn. VILIBOR‘ą, kuriam atsirasti beveik NĖRA realios rinkos, t. y. realaus tokio termino skolinimo?
- ar bankų tarpusavio "nepasitikėjimas" nėra dirbtinis ir net sąmoningas veikimas, siekiant pasipinigauti ir dar daugiau nustekenti jau į skolas įklampintus skolininkus?
- kodėl mes, atrodo - pagrįstai, piktindamiesi tarpininkų įtaka didinat, kad ir importuojamų energetinių resursų, kainas, toleruojam Lietuvos banko įteisintą tarpbankinio tarpininkavimo (skolinimo) egzistenciją?
- ar pakanka banko (o banke - kažkokio vieno tarnautojo) tik deklaruojamo ketinimo (pageidavimo) skolinti tarpbankinėje rinkoje tam, kad pagal tokius neapibrėžtus ketinimus kurti rodiklį, pagal kurį didelė dalis iš šimtų tūkstančių bankų skolininkų tiems patiems bankams privalės mokėti didesnes palūkanas?
- kodėl bankų skolinimo kaina nenustatoma lygiai taip pat, kaip ir visame versle: resursų kaina (kredito išteklių - indėlių palūkanos) plius banko marža? Be jokio "tarpbankinio" tarpininkavimo.
VILIBOR‘o nustatymo tvarką reglamentuoja LB - kas, kuri, bendrais bruožais, tokia: pagal tam tikrus kriterijus atrinkti bankai LB - kui kasdien teikia savo dienines VILI‘o reikšmes, kurių pagrindu LB - ke skaičiuojamas vidutinis dienos VILI's. Šiuo metu VILI'o nustatymo procedūrose dalyvauja 8 bankai. Siekiant bent kaip įtakoti VILI‘o reikšmę, LB - kas viešina bankų - VILI‘o nustatymo procedūros dalyvių jų teikiamas VILI‘o reikšmes, tikriausiai viliantis, kad bankai, teikiantys labai jau mistines tarpbankinio skolinimo ketinimo kainas, kažkada susigėdys ir savo mistinio "ketinimo" kainą sumažins.
Deje, nei LB - ke nei bankuose - VILI‘o nustatymo procedūrų dalyviuose, nerengiama jokia informacija, rodanti VILI‘o ir jo pagrindu nustatytų paskolų palūkanų dydžių tarpusavio sąsajų ar kitokių palyginimų. Ir priežastis labai paprasta: VILI‘s visose jo "kūrimo" stadijose nustatomas tik dieninis (dienos) kuris jokiu būdu nepalyginamas su vidutinėmis (svertinėmis) mėnesio paskolų palūkanomis. Vidutinis mėnesio VILI‘s LB - ke ne skaičiuojamas ir ne skelbiamas, nors Europos centrinis bankas (ECB) tokį rodiklį nuolat skelbia.
Iš LB - ko skelbiamų dieninių VILI‘o reikšmių apskaičiavus jo mėnesinius vidurkius, galime matyti štai tokį jo kaitos ir dydžių palyginimą su indėlių (LT) ir, jo pagrindų nustatomų - paskolų palūkanomis vaizdelį (įmonių ir namų ūkių, suteiktos naujos paskolos bei priimti indėliai) 2007 - 2008 11:

Grafikas Nr.1

Šio grafino vaizdelio ypatumas tame, kad jau labai sinchroniškai ir per "viduriuką" tarp indėlių ir paskolų palūkanų "guli" mistinis VILI‘s. Kas ir kaip čia galėjo įvykti ar atsitikti? Viena aiškų: VILI‘s - ne savaime atsirandantis rodiklis. Jį sukuria, nustato labai konkretūs žmonės. Tai žmonių veiklos produktas ir kūrinys.
Todėl ir kviečiu pabandyti įsivaizduoti ir pasiaiškinti: o kaip tai (VILI‘o nustatymas) galėjo praktiškai, be jokiu mistifikacijų, įvykti banke - proceso dalyvyje?
Procese (žaidime?) dalyvauja tik aštuonių bankų konkretūs žmonės, labai kvalifikuoti darbuotojai. Jie puikiai žino kredito išteklių kainą: indėlių (įskaitant ir motininių bankų) palūkanas bei jų kaitos tendencijas; jie gerai žino savo banko skolinimo kaštus - maržą; jie vienas kitą gerai žino ir net bendrauja (šiuolaikinėmis komunikacijomis). Štai čia, vadovaudamiesi ir vykdydami Lietuvos banko reikalavimą - nustatyti ir pranešti savo banko "pageidavimus - pasiūlymus" kažkam kažkiek paskolinti, žinant, kad tokios trukmės skolinimo nebuvo ir nebus, tokie banko atstovai VILĮ kuria taip:

Banko X VILIBOR‘as = banko vidutinės indėlių palūkanos + to banko kredito išteklių skolinimo marža.

O tokių duomenų pagrindu "atsiradus" VILI‘ui ir jau teikiant klientui paskolą, visiškai ,,teisėtai" ir "pagrįstai" toliau panaudojamas, visų (aštuonių!!! ) bankų duomenų pagrindu Lietuvos banke sukurtas ir paviešintas ir VILIs:

Banko X paskolos LT palūkanos = VILIBOR‘as + jau žinoma banko marža.

Štai po tokių "veiksmų" paskolų palūkanos ir tampa = indėlių palūkanos + dviguba banko marža. O po to jau minėtame grafike ir "gulasi" mūsų VILI‘s gražiai per viduriuką, tarp skolinimo išteklių ir paskolų kainų.
Galios išvados:
- skolinimo LT palūkanos bent 50 % padidintos nepagrįstai. O tai - 4,5 - 5,0 % punktai!
- nepagrįstų palūkanų metų suma gali būti matuojama 1,2 - 1,3 mlrd. Lt (rezidentų paskolų likutis nacionaline valiuta 2008 m. pabaigoje 25,6 mlrd. Lt x 0,045 - 0,05). Tik bankams - tai gautina suma, o bankų skolininkams - papildomos ir ne pagrįstos išlaidos.

O ar galima kitaip, bet įtikinamiau, tą VILIó kaitos "reiškinį" paaiškinti?

Bet pateiktame palūkanų kaitos vaizdelyje jau praėjusių metų spalio mėn. matome gan keistus paskolų, indėlių ir VILI‘o kaitos reiškinius: visi sutartinai lipa viršun - indėlių, paskolų ir VILI‘o reikšmės. Ir tik paskolų ir indėlių skirtumas, o tai reiškia - ir kredito išteklių - indėlių skolinimo marža nekinta. Tai ir matome grafiko Nr. 1 beveik stabiliai horizontalioje juostoje "Pask. - ind." . O tai galėtų reikšti, kad skolinimas brango tik dėl kredito išteklių - indėlių palūkanų brangimo.

Ką visa tai gali reikšti? Kodėl tokie pokyčiai vyko šalies ekonomikoje? Kas vyko už jos?

Rugsėjo mėn. prasidėjo "Lehman Brothers" ir kitų JAV bankų griūtys. Po dviejų savaičių Islandija pasiskelbė iš esmės bankrutuojanti. O lapkričio mėnesį prisidėjo "Parex" banko problemos. Šalyje veikiančių bankų savininkai pajuto finansų ir ekonominės krizės alsavimą ir suprato, kad ir jų bankinė veikla Baltijos šalyse prie to reikšmingai prisidėjo. Keičiami kai kurių motininių bankų vadovai (berods SEB). Naujieji vadovai prakalbo apie klaidas skolinimo politikoje Baltijos šalyse. Motininiai bankai pradėjo reikalauti savo dukterinių bankų Lietuvoje dengti valiutos pozicijas: jeigu bankas skolina litais, jis privalo turėti ir indėlius ta pačia valiuta - litais. Iš karto išaugo litų poreikis o jis ir pakėlė indėlių LT palūkanas ir kredito išteklių kainą. Bet apie tai tapo žinoma tik dabar, iš pokalbio su Lietuvos banko valdybos nariu Vaidievučiu Geralavičium Baltijos televizijos laidoje "Svarbus pokalbis" spalio 25d.

Gi tuo metu, t. y. praėjusių metų dar rugsėjo mėn., visi visų bankų (įskaitant ir LB - ką) orakulai, kaip pagal burtininko lazdelės mostą, prakalbo apie skolinimo sugriežtinimą. Kartu aiškinant, kad tai nesusiję su pasaulį purtančia finansų krize, bet nurodant, kad vartotojai, anot p. R. Šarkino, sugriežtėjusią bankų priežiūrą gali pajusti tuo, kad bus sunkiau gauti kreditą. (DELFI, 2008 m. rugsėjo 25 d.). Ir niekas nepasivargino atsakyti bent į tokius klausimėlius:
- kodėl LB sugriežtino priežiūrą? Ir dar nesusijusią su pasauline finansų krize?
- kas iki priežiūros sugriežtinimo buvo daroma blogai bei netinkamai, kad dabar prireikė jos sugriežtinimo?
- kiek ,,pridaryta" galimų negerovių, pareikalavusių priežiūros sugriežtinimo taip, kad net vartotojams bus sunkiau gauti kreditą?
- kiek lyg to galiojęs agresyvus ir nevaržomas kreditavimas, kredito ekspansija šlies ūkyje padidino perteklinį pinigų kiekį, sukėlusį infliaciją, būstų kainų burbulą?
- kokią atsakomybę prisiimą bankai ir LB už padarytas skolinimo ir jo priežiūros nepakankamumo klaidas?
Gruodžio ir sausio - kovo mėn. pagausėjo bankų atstovų (bankų asociacijos, Lietuvos banko) pranešimų, kuriuose buvo bandoma paaiškinti ir pagrįsti palūkanų normų nacionaline valiuta kilmę ir jų kaitos tendencijas bei priežastis, gausiai naudojant tikrai mistinių žodžių "rizika" ir kitų bei jų modifikacijų rinkinius: "kredito rizika", ,,šalies rizika", "valiutų rizika", "bankų marža" ir pan., nesivarginant paaiškinti jų prasmę ar esmę. Paviešintas net Lietuvos bankų asociacijos pareiškimas, nukreiptas prieš mitų skleidimą apie Lietuvos bankininkystę ("Lietuvos bankininkystė: mitai ir tikrovė", VZ.LT, 2009 02 26).
Susikūrusi asociacija "Netylėk" lapkričio - gruodžio mėn. internetu renka parašus prieš Lietuvos banko neveiklumą ir komercinių bankų plėšikavimą nepagrįstai didinat paskolų nacionaline valiuta palūkanas. "Komerciniai bankai spekuliuoja žodžiu "rizika", skolindami litais arba reikalaudami grąžinti paskolą litais vis didesnėmis palūkanomis" - teigia asociacijos prezidentas Tomas Sarnačinskas. Asociacijos peticija su daugiau nei tūkstančiu parašų ruošiamasi įteikti Lietuvos banko ir Vyriausybės vadovams. "Vakaro žinių" (2009 03 25) pranešimu asociacija "Netylėk" balandžio 4-ąją rengia protesto akciją prie Lietuvos banko.

Kad VILIBOR‘as yra ne tik mistinis, bet ir voliuntaristinis, t. y. priklausomas tik nuo riboto skaičiaus žmonių valios, norų, tikslų bei net jų kompetencijos, rodo ir ne sena paskolų "piginimo" istorija, kada paskolas ,,pigino" tik Lietuvos banko pakoreguotas bankų sąrašas, kurių duomenų pagrindu jis ir "sukuriamas" (VZ.LT, 2009 01 29). Ir papigino ne šiaip kažkokia dešimtąją procentinio punkto dalimi, o nuo 10,03 iki 8,7, t. y. net 1,33 procentinio punkto.

Minėtas "papiginimas" reiškia, kad lyg to laiko teikiamos paskolos nacionaline valiuta buvo nepagrįstai pabrangintos. O tas "pabranginimas - papiginimas" gali būti vertinamas net 340 mln. Lt (rezidentų paskolų likutis nacionaline valiuta 2008 m. pabaigoje 25,6 mlrd. Lt x 0,0133) metine palūkanų suma. Tik bankams - tai gautina suma, o bankų skolininkams - papildomos ir ne pagrįstos išlaidos.
Ir "pabranginimo - papiginimo" akcija atlikta be atsiprašymo ar bent kokio pasiaiškinimo...O iki "papiginimo" suteiktų paskolų palūkanos (nekintamos) taip ir galioja be jokių koregavimų, palūkanų skaitliukas padidintais VILI‘ais ir toliau skaičiuoja bankų palūkanų pajamas.
Visa tai, be abejo, sukėlė ne menką sumaištį jau "atiderintame" VILI‘o "kūrimo" mechanizme. Bankų skolinimo šaltinio ir išteklių - įmonių ir namų ūkių indėlių vidutinės mėnesio palūkanos nuo 5,65 % spalio mėn. sparčiai šoktelėjo iki 6,81 % lapkričio ir 7,65 % gruodžio mėn., t. y. per du mėnesius padidėjo net 2,00 % p., arba net 35,4 %. Įmonėms ir namų ūkiams suteiktų naujų paskolų palūkanos per minimus du mėnesius šoktelėjo nuo 8,65 % spalio mėn. iki 10,08 % gruodžio mėn., t. y. padidėjo 1,43 % p., arba + 16,5 %.
Paskolų LT palūkanų nustatymo pagrindu laikomas VILIs‘s, lyg kažko išsigandęs, taip pat šoktelėjo 2,49 % p., arba 34,5 %, savo dydžiu pasiekdamas ir susiliedamas su, atsieit - jo pagrindu nustatomomis, paskolų palūkanomis. Tai ir matome šioje lentelėje ir grafike Nr. 2, %:

Lentelė Nr. 1

 

	Indėliai	Paskolos	Paskolos-indėliai	VILIBOR'as	Paskolos - VILIBOR'as
2008 10	5,65	8,65	3,00	7,22	1,43
2008 11	6,81	9,93	3,12	8,35	1,58
2008 12	7,65	10,08	2,43	9,71	0,37
2009 01	7,58	8,94	1,36	8,95	-0.01
2009 02	6,84	7,85	1,01	8,15	-0,30
2009 03	6,14	8,20	2,06	8,67	0,06
2009 04	6,10	7,78	1,68	8,39	0,61
2009 05	5,98	8,38	2,40	8,26	0,12
2009 06	7,11	10,00	2,89	9,11	0,89
2009 07	6,84	9,05	2,21	9,26	-0,21
2009 08	7,00	8,94	1,94	8,65	0,29
2009 09	6,46	8,39	1,93	8,34	0,05

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Paskolų ir indėlių palūkanų normų statistika, lentelės 3.2. ir 3.1. duomenų pagrindu.

Paminėtų permainų metu pastebimai mažėjo bankų išteklių skolinimo marža, t. y. paskolų ir indėlių palūkanų skirtumas, ką ir matome šiame grafike (Nr.2, ,,Pask.-ind." ):

Grafikas Nr. 2

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Paskolų ir indėlių palūkanų normų statistika, lentelės 3.2. ir 3.1. duomenų pagrindu.

Sausio, vasario ir liepos mėn. vidutinis mėnesio VILI‘s "peraugo" juo pagrindu nustatomas paskolų palūkanas, t. y. paskolų palūkanos buvo nustatomos ignoruojant VILI‘o reikšmes bei jo buvimą!

Rugpjūčio mėn. VILI‘s sumažėjo iki 8,65 %, t. y. - 0,61 % p., arba - 6,6 % ir buvo mažesnis už paskolų LT palūkanas 0,29 % p. Kartu sumažėjo ir jo atotrūkis nuo indėlių LT palūkanų iki 1,65 % p. Rugsėjo mėn. vėl stebime VILI‘o susiliejimą su jo pagrindu nustatomomis paskolų palūkanomis!
Todėl turima pagrindo teigti, kad:
1) 6 - rių mėn. trukmės VILIBOR‘as neatspindi jokios, bent kiek realios, tarpbankinio skolinimo rinkos, nes jos, tokios trukmės, paprasčiausiai nėra ir
2) savo dydžiu (bent sausio - balandžio ir liepos mėn.) viršijo, atsieit - jo pagrindu, nustatomas paskolų LT palūkanų normas. T. y. VILIBOR‘as nebuvo ir negalėjo būti skolinimo LT palūkanų nustatymo pagrindu. Jis naudojamas, nebent, skolinimo LT branginimui "paaiškinti", t. y. pridengti.

Skolinimo LT palūkanų kaitą realiausiai atspindi jų palyginimas su pagrindinio kredito šaltinio - rezidentų indėlių LT palūkanų kaita (išteklių skolinimo marža):

Grafikas Nr. 3

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Paskolų ir indėlių palūkanų normų statistika, lentelės 3.2. ir 3.1. duomenų pagrindu.                

Iki praėjusių metų spalio - lapkričio mėn. kredito išteklių (rezidentų indėliai) skolinimo LT marža (paskolų ir indėlių palūkanų normų skirtumas) buvo pakankamai pastovi: apie 3,00 % punkto. Gruodžio - vasario mėn. ji krito iki 1,01 % p., o nuo š. m. pradžios iki birželio mėn. padidėjo iki 2,89 % p., t. y. 2,9 karto; liepos mėn. ji sumažėjo iki 2,21 % p., t. y. - 0,68 % p., arba - 23,5 %. Rugpjūčio mėn. indėlių LT vidutinei mėnesio palūkanų normai padidėjus iki 7,00 %, t. y. + 0,16 % p. arba + 2,3 %, o paskolų LT palūkanoms, kaip jau minėta, sumažėjus 0,11 % p. (- 1,2 %), paskolų ir indėlių palūkanų normų skirtumas (kredito išteklių skolinimo marža) toliau mažėjo ir rugpjūčio - rugsėjo mėn. jau buvo 1,94 % p.              

Kaip matome žiniasklaidos bankų veiklos komentaruose (ištraukos pateiktos pirmajame apžvalgos puslapyje), bene labiausiai rūpimas šimtams tūkstančių bankų klientų - skolininkų yra būsto paskolų palūkanų kaita ir jos ypatumai. Būsto paskolų LT palūkanų normos (vidutinė mėnesio, %) kaita per praėjusius metus pateikiama lentelėje Nr. 6 ir grafike Nr. 4:

Lentelė Nr. 6                     

	Suteiktoms naujoms paskoloms	Iki to mėn. suteiktų paskolų likučiams	VILIBOR"as
2008-08	7,12	6,48	6,09
2008-09	6,91	6,56	6,17
2008-10	7,63	6,72	7,22
2008-11	8,09	7,34	8,35
2008-12	7,41	7,72	9,71
2009-01	8,63	7,99	8,95
2009-02	9,23	8,05	8,15
2009-03	9,58	8,18	8,67
2009-04	9,53	8,23	8,39
2009-05	9,74	8,16	8,26
2009-06	10,00	8,14	9,11
2009-07	9,82	8,14	9,26
2009-08	10,33	8,23	8,65
2009-09	9,79	8,18	8,34

Grafikas Nr. 4

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Paskolų ir indėlių palūkanų normų statistika, lentelės 3.1.2. ir 3.3.2. duomenų pagrindu.

Naujai teikiamų būsto paskolų LT palūkanos padidėjo nuo 7,41 % praėjusių metų gruodžio mėn. iki 10.33 % š. m. rugpjūtį, t. y. + 2,92 % p. arba net beveik 1,4 karto! Kodėl? Niekas iš LB - ko ar kitų bankų analitikų tai nekomentuoja ir neaiškina. O gal būtent tokiu būdu, t. y. branginant ir stabdant skolinimą LT ir "vykdomas" motininių bankų reikalavimas "dengti valiutos pozicijas: jeigu bankas skolina litais, jis privalo turėti ir indėlius ta pačia valiuta - litais". Nėra paskolų LT didėjimo - nereikia ir indėlių LT!

Vienintelė skolininkus guodžianti žinia yra ta, kad, kaip matome grafike Nr. 4 ir lentelėje Nr.6, anksčiau suteiktų būstų paskolų palūkanas bankai šiais metais didino dar saikingai: nuo metų pradžios - tik + 6,0 %; o nuo gegužės mėn. jos net mažėja.

Paskolos būstų įsigijimui sudaro beveik trečdalį bankų vidaus kredito ir 71 % paskolų, suteiktų namų ūkiams.

Kita reikšminga bankų skolininkų grupė - tai įmonės (nefinasinės korporacijos), kurių skolos bankams sudaro 47 % bankų vidaus kredito. Tiesa, tokių skolininkų skaičius (tik 29 tūkst.) yra reikšmingai mažesnis, nei skolininkų - fizinių asmenų (766 tūkst.).

Įmonėms teikiamų ir suteiktų paskolų LT palūkanų kaitą matome šiame grafike:

Grafikas Nr. 5

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Paskolų ir indėlių palūkanų normų statistika, lentelės 3.1.1. ir 3.3.1. duomenų pagrindu.

Iki praėjusių metų spalio mėn. įmonėms teikiamų ir jau suteiktų paskolų palūkanų kaita buvo pakankamai ,,rami". Ir tik nuo spalio, t. y. nuo pasaulinės krizės pradžios, palūkanų normų kaitoje matosi reikšmingas pakrikimas. Ir čia tampa ypač keistas VILI'o ,,elgesys", dar kartą patvirtinantis jo nerealumą. Tai ir matome šioje lentelėje:

Lentelė Nr. 7 

	Suteiktoms naujoms paskoloms	Iki to mėn. suteiktų paskolų likučiams	VILIBOR"as
2008-10	8,30	8,29	7,22
2008-11	9.69	8,45	8,35
2008-12	9,93	8,64	9,71
2009-01	9,45	8,43	8,95
2009-02	7,37	8,41	8,15
2009-03	7,86	8,45	8,67
2009-04	7,25	8,59	8,39
2009-05	8,03	8,76	8,26
2009-06	9,76	8,86	9,11
2009-07	8,59	8,85	9,26
2009-08	8,32	8,69	8,65
2009-09	7,69	8,53	8,34

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Paskolų ir indėlių palūkanų normų statistika, lentelės 3.1.1. ir 3.3.1.                 

Džiugu matyti, kad ir naujai teikiamų ir jau suteiktų įmonėms paskolų palūkanos paskutinius tris mėnesius, nors ir saikingai, bet mažėja. Ir vėl - be jokių sąsajų su VILI'u.

Bet žinant, kad nacionaline valiuta teikiamų paskolų dalis jau sumažėjo beveik iki 30 % viso paskolų rezidentams portfelio, svarbu stebėti ir vertinti skolinimo eurais palūkanų kaitą bei tos kaitos ypatumus.

Reikšmingi teikiamų paskolų įmonėms ir namų ūkiams palūkanų EUR pokyčiai prasidėjo (kaip ir pokyčiai paskoloms LT) praėjusių metų lapkričio-gruodžio mėn., kada jų nustatymo pagrindas, 6-rių mėn. trukmės EURUBOR'as, pradėjo mažėjimo (palyginti su spalio mėn.) ciklą ir sumažėjo nuo 5,18 % spalio mėn. iki 1,02 % š. m. rugsėjo mėn., t. y. - 80,3 %. Skolinimo eurais palūkanas bankai sumažino nuo 6,97 % spalio mėn. iki 4,12 % liepos mėn., t. y. tik - 40,9 %. Rugpjūčio - rugsėjo mėn. skolinimo EUR palūkanos didėjo, nežiūrint tolesnio EURIBOR'o mažėjimo (lentelė Nr. 8 ir grafikas Nr. 6):

Lentelė Nr. 8

	Indėliai	Paskolos	Paskolos-indėliai	EURIBOR'as	Paskolos- EURIBOR'as
2008 10	3,83	6,97	3,14	5,18	1,79
2008 11	3,74	6,59	2,85	4,29	2,30
2008 12	3,66	5,91	2,25	3,37	2,54
2009 01	3,21	5,78	2,57	2,54	3,24
2009 02	2,92	5,20	2,28	2,03	3,17
2009 03	3,28	5,06	1,78	1,77	3,29
2009 04	3,22	4,64	1,42	1,61	3,03
2009 05	2,55	4,49	1,94	1,48	3,01
2009 06	2,29	4,22	1,93	1,44	2,78
2009 07	2,53	4,12	1,59	1,21	2,94
2009 08	1,33	4,34	3,01	1,12	3,22
2009 09	1,56	4,21	2,65	1,02	3,17

Grafikas Nr. 6

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Paskolų ir indėlių palūkanų normų statistika, lentelės 3.1. ir 3.2. duomenų pagrindu, http://sdw.ecb.europa.eu/quickview.do?SERIES_KEY=143.FM.M.U2.EUR.RT.MM.EURIBOR6MD_.HSTA

Kaip matėme grafike Nr.1 (pusl. 3), paskolų LT palūkanos visiškai ignoruoja jų nustatymo "pagrindą" - VILIBOR"ą. Panašiai EURIBOR"ą "ignoruoja" šalyje nustatomi indėlių EUR palūkanų normų dydžiai (grafikas Nr. 6). Bet priežastis šiuo atveju kita: EURI‘s mažėjo taip reikšmingai, kad nuo šių metų pradžios tapo mažesnis net už indėlių EUR palūkanas. Susidarė keista situacija, kuomet bankai, nustatant skolinimo EUR palūkanas, net teoriškai negali naudotis EURIBOR‘u todėl, kad jis tapo mažesniu už skolinimo EUR šaltinio - indėlių EUR kainą (palūkanas).
Todėl skolinimo EUR palūkanų kaitą (kaip ir skolinimo LT) realiausiai atspindi jų palyginimas su pagrindinio kredito šaltinio - rezidentų indėlių EUR palūkanų kaita (išteklių skolinimo marža):

Grafikas Nr. 7

Grafikas Nr. 8

Lentalė Nr. 9               

	Indėlių palūkanos		Ind. LT - EUR	EURIBOR'as
	LT	EUR
2008-09	4,95	4,13	0,82	5,22
2008-10	5,65	3,83	1,82	5,18
2008-11	6,81	3,74	3,07	4,29
2008-12	7,65	3,66	3,99	3,37
2009-01	7,58	3,21	4,37	2,54
2009-02	6,84	2,92	3,92	2,03
2009-03	6,14	3,28	2,86	1,77
2009-04	6,10	3,22	2,88	1,61
2009-05	5,98	2,55	3,43	1,48
2009-06	7,11	2,29	4,82	1,44
2009-07	6,84	2,53	4,31	1,21
2009-08	7,00	1,33	5,67	1,12
2009-09	6,46	1,56	4,90	1,04

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Paskolų ir indėlių palūkanų normų statistika, lentelės 3.2. duomenų pagrindu.

Kaip matome grafike Nr. 8 ir jį papildančioje lentelėje Nr. 9, iki praėjusių metų rugsėjo - spalio mėn., t. y. iki ekonominės krizės pradžios, indėlių LT ir EUR palūkanų skirtumas buvo ir minimalus (iki 1 % p.) ir pakankamai stabilus. O toliau, mažėjant EURIBOR'ui ir indėlių EUR palūkanoms, indėlių LT palūkanos dažniau didėjo ir jų skirtumas su palūkanomis EUR išaugo nuo 1,82 % p. spalio mėn. iki 5,67 % p. rugpjūčio mėn., t. y. + 3,1 karto! Kodėl?

Paskolų, teikiamų įmonėms ir namų ūkiams, palūkanų normų LT ir EUR skirtumų kaitą (,,žirklės") matome grafike Nr. 9 ir jį papildančioje lentelėje Nr. 10:

Grafikas Nr. 9

Lentelė Nr. 10

	Paskolų palūkanos		Pask. LT - EUR	EIRIBOR'as
	LT	EUR
2008-09	8,31	6,58	1,73	5,22
2008-10	8,65	6,97	1,68	5,18
2008-11	9,93	6,59	3,34	4,29
2008-12	10,08	5,91	4,17	3,37
2009-01	8,94	5,78	3,16	2,54
2009-02	7,85	5,20	2,65	2,03
2009-03	8,20	5,06	3,14	1,77
2009-04	7,78	4,64	3,14	1,61
2009-05	8,38	4,49	3,89	1,48
2009-06	10,00	4,22	578	1,44
2009-07	9,05	4,12	4,93	1,21
2009-08	8,94	4,34	4,60	1,12
2009-09	8,39	4,21	4,18	1,04

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Paskolų ir indėlių palūkanų normų statistika, lentelės 3.2. duomenų pagrindu.                                         

Ir vėl, panašiai kaip ir indėlių LT ir EUR palūkanų skirtumų kaitoje, analogiškas paskolų palūkanų skirtumas iki praėjusių metų spalio mėn. mažėjo. O nuo spalio mėn., reikšmingai mažėjant EURIBOR'ui (lentelė Nr. 9) ir skolinimo EUR palūkanoms, skolinimo LT ir EUR skirtumą bankai padidino nuo 1,68 % p. spalio mėn. iki 5,78 % p. birželio mėn., t. y. + 3,4 karto! Kodėl?

Į paminėtus klausimus (kodėl?), kurie iškilo net prieš metus, nei LB - ko nei juo labiau - kitų bankų analitikai ar orakulai, neatsakinėjo. Vietoje aiškių ir įtikinamų atsakymų ar komentarų ,,apyvarton" paleisti, kaip jau minėta apžvalgos 5 - me puslapyje, mistinių žodžių ,,rizika" ir kitų jų modifikacijų rinkinys: ,,kredito rizika", ,,šalies rizika", ,,valiutų rizika" visiškai nesivarginant paaiškinti jų esmę ar kilmę. Ir tik š. m. spalio 25 d. (t. y. po metų !) Baltijos televizijos laidoje ,,Svarbus pokalbis" LB - ko valdybos narys V. Geralavičius ,,paaiškina": motininiai bankai pradėjo reikalauti savo dukterinių bankų Lietuvoje dengti valiutos pozicijas: jeigu bankas skolina litais, jis privalo turėti ir indėlius ta pačia valiuta - litais. Iš karto išaugo litų poreikis, o jis ir pakėlė indėlių LT palūkanas ir kredito išteklių kainą. Bet ar ir tai - pakankamai įtikinama? O kokios tokių veiksmų - skolinimo LT palūkanų ir paskolų palūkanų LT ir EUR ,,žirklių" reikšmingas didinimas - pasekmės šalie ekonomikai, valiutų ir skolinimo rinkai?

Paminėtina bent viena išvada: prasidėjo masinis bėgimas nuo nacionalinės valiutos - LT, prasidėjo ir tęsiasi intensyvus faktinis ir vienašališkas euro įvedimas šalies valiutų rinkoje. Apie tai vienareikšmiškai byloja bent ši, apžvalgos I dalies, lentelė (užsienio valiutų dalis, laikotarpio pabaigoje, %):

 Lentelė Nr. 11

	2007 12	2008 12	2009 06	2009 09
Grynieji pinigai apyvartoje (įskaitant ir pinigus užsienio valiutomis)*	27,1	27,0	36,7	37,0
Einamųjų sąskaitų ir vienadieniai indėliai	12,8	17,9	26,5	26,5
Iki 2 m trukmės indėliai	30,9	31,4	37,9	37,7

Gal ir teisus p. Gitanas Nausėda pareiškęs, kad ,,...vienašališkas euro įvedimas būtų chuliganiškas" (VZ.LT, 2009.03.24). Išvertus į žmonių šnekamąją kalbą, tai būtų paprasčiausias chuliganizmas ekonomikoje. O chuliganizmo įrankis, kaip matome, būtent ir yra skolinimo LT ir EUR drastiškai pražiodintos palūkanų ,,žirklės" (grafikas Nr.9). Kas chuliganai ir jų vadovas - nuspėti ne sunku.

Kartu su chuliganišku euro įsivedimu sukelta ir nepasitikėjimo nacionaline valiuta krizė. Tęsiasi intensyvus jau suteiktų LT paskolų refinansavimo procesas, kurį įtikinamiausiai parodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenų apie ,,...pasirašytas naujas būsto paskolas..." ir Lietuvos banko (LB) duomenų apie suteiktas naujas paskolas, naudojamų vidutinių svertinių palūkanų normų skaičiavimams, palyginimas (lentelė Nr. 12):

Lentelė Nr. 12

	Suteikta naujų būsto paskolų, mln. Lt		LB - LBA (refinansavimo paskolos)
	LB	LBA	mln. Lt	% su LB
2008 11	364,3	181,9	182,4	50,1
2008 12	384,8	189,7	195,1	50,7
2009 01	225,7	99,4	126,3	56,0
2009 02	310,2	78,1	232,1	74,8
2009 03	315,8	74,5	241,3	76,4
2009 04	394,0	69,7	324,3	82,3
2009 05	372,1	73,6	298,5	80,3
2009 06	348,9	85,3	263,6	75,6
2009 07	358,0	77,3	280,7	78,4
2009 08	296,4	72,5	223,9	75,5
2009 09	307,8	75,6	232,2	75,4

Šaltinis: LBA ir LB interneto svetainės, LB Statistika, Paskolų ir indėlių palūkanų normos, lentelė 3.1.2.

O ,,refinansavimo" proceso išdavoje turime būsto paskolų valiutinės struktūros kaitos įspūdingas ,,žirkles" (grafikas Nr.10):

Grafikas Nr. 10

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Paskolų ir indėlių palūkanų normų statistika, lentelės 3.2. duomenų pagrindu.

Būsto paskolų likučio valiutinės struktūros kaitos "žirklės" rodo nepasitikėjimo nacionaline valiuta krizės ištakas - net nuo 2007 m. spalio mėn.! Šiuo metu (rugsėjo mėn.) suteiktų būsto paskolų likutis nacionaline valiuta tesudaro tik 23 % viso tokių paskolų likučio; 77 % būsto paskolų jau užima euras. Tai tokios "chuliganizmo" su palūkanų žirklėmis pasekmės!

Būsto paskolų palūkanų kaitą matome grafike Nr. 11 ir jį papildančioje lentelėje Nr. 13:

Grafikas Nr. 11

Lentelė Nr. 13

	Suteiktoms naujoms paskoloms	Iki to mėn. suteiktų paskolų likučiams	EURIBOR"as
2008-10	6,23	6,00	5,18
2008-11	6,08	5,85	4,29
2008-12	5,45	5,69	3,37
2009-01	5,01	5,43	2,54
2009-02	4,53	5,11	2,03
2009-03	4,50	4,77	1,77
2009-04	4,11	4,53	1,61
2009-05	3,87	4,20	1,48
2009-06	4,16	4,04	1,44
2009-07	3,77	3,90	1,21
2009-08	3,99	3,80	1,12
2009-09	4,07	3,70	1,04

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Paskolų ir indėlių palūkanų normų statistika, lentelės 3.1.2. ir 3.3.2.

Suteiktos naujos paskolos - tai, didžia dalimi, paskolos LT, performintos (refinansuotos) į paskolas EUR. Jų daug, bet tik naujose paskolose. Paskolų likučiuose EUR jos sudaro dar ne reikšmingą svorį. Todėl, nuo š. m. birželio mėn. pastebimai didėjant tokių paskolų palūkanoms, paskolų likučių palūkanos nedidėja.

Džiugu matyti, kad būsto paskolų likučių palūkanos turi aiškią ir stabilią (net kažkiek greitėjančią) mažėjimo tendenciją.

Vl. Trukšinas,
Statistikas,
Nepriklausomas analitikas

vtruksinas@cablenet.lt