Per ateinančius kelerius metus mūsų ekonomiką pasieks milijardinės ES lėšos. Lietuvos įmonėms, planuojančios aktyviai plėtoti savo veiklą, ši parama taps reikšmingu investicijų finansavimo šaltiniu. Kadangi netrukus įsibėgės ir pats projektų rengimo procesas, derėtų iš naujo pažvelgti į pagrindinius ES struktūrinės paramos įsisavinimo aspektus.

Įmonių laukiančios galimybės

Teigiama, kad 2007 - 2013 metų laikotarpiu Lietuvą turėtų pasiekti didesnė nei 23 mlrd. litų ES struktūrinių fondų parama. Tai yra reikšmingiausias ES finansinės paramos instrumentas mūsų šaliai.

Šios lėšos bus perskirstytos per taip vadinamas tris veiksmų programas:

• Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą - skiriama 13,8 procentų ES paramos lėšų;
• Ekonomikos augimo veiksmų programą - skiriama didžiausia 45,72 procentų dalis ES paramos lėšų;
• Sanglaudos skatinimo veiksmų programą - skiriama 39,08 procentai ES paramos lėšų.

Projektai (paraiškos) teikiami ir finansuojami pagal veiksmų programose numatytas atskiras priemones. Pastarosios apima platų spektrą verslui aktualių sričių.

Pavyzdžiui, pagal pirmosios veiksmų programos vieną iš priemonių „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėse" įmonės galės naudotis finansine parama darbuotojų mokymams, kvalifikacijos kėlimui, naujų darbo formų organizavimui ir kitoms sritims. Šios priemonės įgyvendinimui bus skiriama 328 mln. litų Bendrijos lėšų.

Antroji Ekonomikos augimo veiksmų programa yra turbūt reikšmingiausia verslui. Pagal programoje numatytas priemones įmonės galės finansuoti darbo našumą didinančius projektus, inovacines veiklas, diegti technologijas, šiuolaikiškus vadybos metodus ir stiprinti kitas sritis.

Svarbu tai, kad didelė paramos lėšų dalis bus nukreipta ir į mažas bei vidutinės įmonės. Pavyzdžiui, antros veiksmų programos priemonė „Idėja LT" skatins mažų ir vidutinių įmonių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos aktyvumą, o priemonės „Lyderis LT" ne mažiau kaip 70 procentų lėšų planuojama skirti mažų ir vidutinių įmonių darbo našumą didinančių projektų finansavimui. Taip pat yra numatyta priemonė kompensuojanti kredito palūkanas projektams atitinkantiems darnos plėtros principus.

Čia minima tik maža dalis skatinamų sričių, į kurias gali orientuotis privatūs subjektai. Išsamios informacijos apie galimai finansuojamus projektus reiktų ieškoti ES struktūrinę paramą reglamentuojamuose dokumentuose.

Pagrindiniai paramos teikimo principai

ES paramos prioritetai ir priemonių aprašymai yra pateikiami kiekvienos veiksmų programos priede. Tuo tarpu pačių projektų atitikties kriterijus detalizuoja už paramos sritį atsakingos institucijos (ministerijos ir kitos žinybos). Taigi, verslo subjektai siekiantis pasinaudoti ES lėšomis turėtų pasidomėti ar jų planuojamas projektas atitinka priemonės aprašymą ir nustatytus kriterijus.

Taip pat būtina įvertinti, kokia projekto dalis turi būti finansuojama nuosavomis lėšomis, kokie reikalavimai keliami pareiškėjui, ar egzistuoja specialieji atrankos kriterijai ir panašiai.

Svarbu paminėti, kad kai kurios priemonės skirtos tik viešojo sektoriaus projektams, tad vertėtų įsitikinti ar privatūs juridiniai asmenys apskritai gali teikti paraišką pagal konkrečios veiksmų programos priemonę. Šiuo atveju privatiems juridiniams asmenims projekte gali būti leidžiama dalyvauti partnerio statusu.

Derėtų priminti, kad šiuo metu daugelio struktūrinės paramos priemonių aprašymai ir projektų atitikties kriterijai dar tik tvirtinami, o kvietimai teikti paraiškas pradėti skelbti nuo šių metų antro ketvirčio.

Tolesni žingsniai

Apibendrinus reiktų paminėti, kad tai yra tik bendros ES finansinės paramos įsisavinimo nuostatos. Detalesnė informacija apie veiksmų programas, finansavimo priemones ir skiriamas lėšas, taip pat reikalavimus pareiškėjams yra pateikiama centralizuotame portale www.esparama.lt bei per jį pasiekiamuose atsakingų už lėšų administravimą institucijų tinklalapiuose.

Marius Savickas