Keli patarimai norintiems išlįsti iš krizės sausiems

2009-01-07 08:02   Peržiūros : 521   Spausdinti


Šioje krizinėje situacijoje radau paralelių su vienu man svarbiu įvykiu gyvenime, kurį galiu vertinti kaip dar vieną gimtadienį. Mūsų buvo trys, pasiklydę, kiaurai permirkę, sušalę, su likusioms keliomis saujomis manų kruopų prisėdome ant akmens ir tyliai svarstėme situaciją. Ji atrodė beviltiška, mažiausiai apie 20 kilometrų plika vulkanine plynaukštė iki artimiausio kelio ir upės, kur galima pasigauti žuvies, horizontali šlapdriba, jokių galimybių susikurti laužą ir mirtinai naktį nesušalti. Bet pakilome ir nuėjome. Į pavakarį įvyko stebuklas - susitikome kelis kartus per metus (pavasarį ir rudenį) pro šias vietas pravažiuojantį geologų brigadą su gręžimo įranga. Dar po valandos nušalusias galūnes mirkėme karštame tarptautinio terminio kurorto baseine. Šis atvejis pamokė, kad jei veiksi visu pajėgumu bet kokioje situacijoje - bus ir rezultatas. Pasikliauti savimi ir siekti tikslo, neatsižvelgiant į mažiau žinančių nuomonę. Kaip toje pasakoje apie dvi varles, įkritusias į grietinės puodynę, viena nutarusi, kad išsigelbėti nepavyks, nustojo gelbėtis ir nuskendo, kita plakė kojytėmis grietinę tol, kol susidarė sviestas ir ji išlipo.

Nepasiduoti bendrai panikai

Panika ir pasidavimas beviltiškoms nuotaikoms sunaikindavo kariuomenes ir valstybes. Todėl pirmiausia reikia atsiriboti nuo nepagrįstos panikos skleidėjų: nuo to, ką dabar sako valdžia ir žiniasklaida. Valdžia, kuri kaip pavyzdį rodo baloj sėdinčius latvius nelabai žino ką daryti, o pasirodyti mesijais jiems norisi. Žiniasklaida tiesiog mėgaujasi krize, nes tai augina reitingus. Reikia žiūrėti į gerus pavyzdžius ir sekti tais, kas sėkmingai išlipo iš krizės. Krizių buvo daug ir tiktai dalis jų metu dingsta iš rinkos. Ir ta dalis silpniausių - į verslą atėję greitai ir daug uždirbti. Jei žinote ir tikite tuo, ką darote, vis tiek atsiras jei ne viena, tai kita galimybė.

Pirmiausia veskime iš krizės save

Krizėse labai retai valdžia ir valdininkija išvesdavo šalį iš krizės. Krizės Lietuvoje šaknys kitokios nei pasaulinės, pasaulinė krizė tik paspartino procesą, į kurį būtumėme patekę. Mūsų krizė labiausiai panaši į 1993 Suomijos krizę: paskolų bumas, vidinio vartojimo didėjimas, nekilnojamo turto bumas - tai privedė prie aukštų atlyginimų ir nekonkurencingumo tarptautinėse rinkose bei užsienio prekybos neigiamo balanso. Ten valdžia daugiausia padėjo ne tuo, kad nurodinėjo kaip elgtis, bet nemaišydama ir padėdama verslui keistis. Patys verslininkai suprato, kad daugiau uždirbantis žmogus turi daryti didesnę nei iki šiol vertę turintį produktą. Suomiams buvo lengviau, nes korupcijos lygis šioje šalyje mažiausias pasaulyje. Pas mus valdžia pirmiausiai turėtų pradėti kelti pasitikėjimą ateitimi. Būtent kovojant su korupcija aukščiausiuose lygiuose ir savų kišimu į geras pozicijas valdžioje, o ne imituoti veiklą kovojant su mamyčių gimdymo ir vaiko priežiūros pašalpomis ar korupcija gydymo įstaigose.

Dar labiau suaktyvinti veiklą

Taip, krizės metu rankos tiesiog svyra, tačiau turi būti atvirkščiai, jei prieš krizę eidavome į vieną susitikimą, tai krizės metu turime eiti į du susitikimus. Išgyvens aktyviausiai ieškantys klientų, nesitikintys, kad tuoj atsigaus seni klientai ir vėl viskas bus gerai. Kriziniu periodu kompanijos pagrindinės investicijos turėtų būti į naujų klientų paiešką - aktyvūs pardavimai, nestandartiniai konkurentus pranokstantys rinkodaros sprendimai ir reklama.

Prekinio ženklo svarba

Šiuolaikinėje rinkoje laimi tas, kieno prekinis ženklas stipriausias. Dažniausiai tai tiesiogiai priklauso nuo lėšų į reklamą ir firmos gyvavimo laiko. Tik nereikia tikėtis, kad šie keli dešimtmečiai jau padarė prekinį ženklą tokį žinomą kaip Vakaruose dirbančių šimtmečiais. Jei klientas rinksis žinomą ir nežinomą, didžiąja dalimi atvejų bus renkamasis žinomas, net už didesnę kainą. Suomiai tai suprato ir daug investicijų įdeda į prekinių ženklų stiprinimą. Mes puikiai žinome „Nokia" (apie 7 proc. pasaulinės mobiliųjų rinkos), „Paulig" (kava Suomijoje neauginama), „Santa Marija" (prieskoniai Suomijoje neauginami), „Neste" (naftos suomiai neišgauna). Prekinis ženklas leidžia pigiai pirkti (nes perkama daug) ir brangiai parduoti. Atitinkamai su dideliais darbuotojų atlyginimais būti konkurencingu pasaulinėje rinkoje, dėl ko teigiamas užsienio prekybos balansas labai sustiprina valstybės pozicijas ir daro ją nepriklausomą nuo užsienio finansinių injekcijų ar paskolų. Šią dieną Suomiai mažiausiai nukentėję nuo krizės tarp išsivysčiusių šalių.

Kooperavimasis eksporto rinkoms

Suomiai suprato, kad šalis atsigaus ir išlaikys nepriklausomybę, kai į šalį įplauks uždirbti, o ne skolinti pinigai. Tam reikia plėstis į užsienio rinkas ir, kad drauge lengviau tai įgyvendinti. Suomių kompanija, eidama į svečią šalį tempiasi ir kitas, dažniausiai naudojasi savo kompanijų paslaugomis. Parodose suomių stendai neatsilieka nuo didžiųjų Europos šalių, tokių kaip Vokietija stendų. Tokio pobūdžio dalyvavimas ir efektyvesnis ir pigesnis. Kitose šalyse su suomiais ateina ir jų reklamos agentūra, kurios paslaugiomis suomiai dažniausiai ir naudojasi. Yra puikus ir mūsų verslininkų tokios kooperacijos pavyzdys Rygoje, kur Lietuvos verslininkai susibūrę į draugiją. Statybininkams Allconstructions.com siūlo išeitį, siekiant kitų šalių rinkų.

Krizė ne laikas visur taupyti

Krizė ne laikas visur taupyti ir pasiduoti masinei panikai. Antano Bunikio pieš.

Dalis verslininkų, tik pajutę pirmus krizės požymius, ėmė taupyti. Taupyti ne atostogų šiltuose kraštuose, o reklamos sąskaita. Tai tas pats, kaip aktyviai dirbant, taupyti maisto sąskaita. Tiek reklama, tiek aktyvaus pardavimo vadybininkai yra pagrindiniai įmonės išgyvenimo užtikrintojai. Tik reikia šias sritis tobulinti: turi būti paliekama tik pati efektyviausia reklama ir didinama pardavimo vadybininkų darbo kokybė. Jei produkcija tinkama, ieškoti būdų atsirasti tose rinkose, kurios mažai paliestos krizės arba į šalis, kurios jau kyla iš krizės. „Procter&Gamble" į rinkos lyderius iškilo būtent Didžiosios Depresijos laikais, panaudojusi naują reklamos būdą - vaidinimus su produkcija per radiją, vėliau pavadintais „muilo operomis". Šiais laikais tokiu atradimu daugumai įmonių gali tapti internetas, tačiau taip pat suvokus, kokios "muilo operos" efektyviausios.

Vardo praradimas

„Rangos IV" krachas nieko nestebino, finansinė šios firmos padėtis ir požiūris į kitus rinkos dalyvius buvo vieša paslaptis, daugiau nustebino mažos kompanijos drastiškas žingsnis, paduodant šią kompaniją į teismą. Net ir baisiausių krizių metu sąskaitose sukasi pinigai, negalima ignoruoti kreditorių interesų, dauguma kreditorių, suprasdami situaciją, yra linkę pakeisti pinigų grąžinimo grafikus, svarbu tartis ir kalbėti. Priešingu atveju tokio pobūdžio įvykis kaip su „Ranga IV" gali nusmukdyti firmos reputaciją bei būti tiek įmonės, tiek atsakingų asmenų žlugimo priežastimi.

visasverslas.lt


Kategorijos: Viešųjų ryšių agentūros, Kūrybinės agentūros, Įdarbinimo konsultacijos, Kompanijų užsienyje steigimas, konsultacijos, Darbo santykiai, Interneto reklama, Žiniasklaidos planavimo ir pirkimo agentūros, Reklamos festivaliai, Reklamos konsultantai, Reklamos gamintojai, spaustuvės, leidyba, Finansai, Kūrybinės, reklamos gamybos ir media agentūros, Darbas, karjera, ugdymas, Žiniasklaida, Mokesčiai, buhalterija, auditas, apskaita, Bankai, kredito unijos, paskolos, ES parama, dokumentų fondų paramai ruošimas, konsultacijos, Skolų išieškojimas, antstoliai, bankroto administratoriai, Reklama ir žiniasklaida, Sergejaus Jeriomenko profilis apie reklamą

Eksporto skatinimo programa kelia abejonių

Ar eksportuotojams skiriami 150 mln. pateks ten, kur reikia, ar ir vėl problemas teks išsispręsti pačiam verslui? 

Renovacija - šilumos kainų šantažu

Renovacija - šilumos kainų šantažu (1)

Korumpuotą statybų verslą gelbės paprasti piliečiai: ims paskolas ir užsakinės statybininkams savo namų "renovaciją". 

Stock.xchng nuotr.

Politikai drasko apkarpytą biudžetą

Kai tauta veržiasi diržus, valdančiųjų frakcijų atstovai teikia šimtus milijonų siekiančius siūlymus biudžeto projektui. 

Lietuvos įvaizdžiui skirtos lėšos leidžiamos nenaudingai

Nors Lietuvos įvaizdžio formavimo strategija nepatvirtinta, tam tikros institucijos sėkmingai naudoja dešimtis tūkstančių litų. 

Stock.xchng nuotr.

Piniginė injekcija Lietuvos smulkiajam verslui

Ekonomikos skatinimo plano pinigai jau realiai pasiekiami. 

Siekiant atgaivinti pasaulio ekonomiką - istorinis susitarimas

Londone pasiektą G20 šalių susitarimą, kaip gaivins pasaulinę ekonomiką, JAV prezidentas B.Obama vadina istoriniu lūžio tašku. 

Corbis nuotr.

Ekonomikos pavasario teks palaukti

Jeigu Lietuvą šiandien pesiektų iki 1 mlrd. litų iš Lietuvos ekonomikos skatinimo plano, LPK susimestų dėžei gero konjako ir nuneštų ūkio ministrui Dainiui Kreiviui.  

Corbis nuotr.

Patvirtinta 175 mln. eurų parama Baltijos šalių ir Švedijos elektros jungčiai

Šis projektas Lietuvai itin svarbus, nes padėtų išsilaisvinti iš energetinės izoliacijos ir visiškos priklausomybės nuo Rusijos. 

Corbis nuotr.

Valdžiai - verslo universitetas

Verslinkai ragina valdžią taisyti padėtį, tačiau jos atstovams atrodo, kad jų sprendimai "nelabai tesiskiria" nuo tų, kurių pageidauja verslas.  

Stock.xchng nuotr.

ES paramos gavėjai reikalauja tempo

Dėžėmis dokumentų kopijas į ES struktūrinės paramos lėšas administruojančias agentūras gabenusiems paramos gavėjams trūko kantrybė.  

Stock.xchng nuotr.

Pastatų renovavimas: ūkio gelbėjimas ar nauja kreditų kilpa?

Statybininkai laukia konkrečių modelio ribojimų, o vartotojai tikisi, kad modernizavimo finansinės paramos tvarka bus socialiai teisingesnė.  

Stock.xchng nuotr.

Pramonė "mitinguos" pasiūlymais

Nebeužtenka verslo gaivinti surašytomis abstrakčiomis nuostatomis - reikalingi konkretūs terminai ir sąlygos. Pramonės atstovai vieni kitus ragina imtis iniciatyvos. 

Andrius Kubilius

A. Kubilius: pergalių metai bus 2011

Pasak Premjero, 2011 metais ne tik „turime laimėti Lietuvoje vyksiantį Europos krepšinio čempionatą", bet, manoma, atsigaus ir šalies ekonomika.  

Antano Bunikio pies.

Keli patarimai norintiems išlįsti iš krizės sausiems

Išsigelbėjimo šiaudas: aktyvūs pardavimai, nestandartiniai, konkurentus pranokstantys rinkodaros sprendimai ir reklama.  

Corbis nuotr.

DEŠIMT (10!) klausimų Lietuvos bankininkams bei bankų atstovams

KLAUSIMAI IR KLAUSIMĖLIAI Lietuvos bankininkams bei bankų atstovams (Lietuvos bankui, Lietuvos bankų asociacijai, kitų bankų atstovams).  

Atominis rebusas. Atgal į balanos gadynę?

Nenumaldomai artėja 2009-ieji. Iš kur gausime elektros energiją ir kiek ji mums kainuos? 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:


1 2 3 4 5
ES projektų rengimas, verslo konsultacijos, tyrimai
Jogailos g. 7, Vilnius
Telefonas: +370-5-2107310, El. paštas: info@bavi.lt
Europos sąjungos paramos dokumentų rengimas, projektų priežiūra, konsultacijos
Vytenio g. 10, Vilnius
Mobilus: +370-673-16763, El. paštas: solideja@gmail.com
1 2 3 4 5
Kompanijų produkcija
Finansinės konsultacijos
Finansinės konsultacijos

Konsultacijos finansiniais klausimais, finansinė konsulta...