Biurokratijos pūliniai

Rūta VAINIENĖ

Lietuvoje veikia 78 ūkio subjektus kontroliuojančios institucijos, jose dirba net 5 tūkst. inspektorių. Likusios iš 152 verslą prižiūrinčių institucijų turi mažiau tiesioginių įgaliojimų vykdyti ūkio subjektų kontrolę, tačiau ir jos gali kontroliuoti. Visos institucijos taiko daugybę reikalavimų ir ant įmonių pečių uždeda nepakeliamą biurokratinę naštą.

Mėginta suskaičiuoti tik licencijuojamas veiklas - tokių yra 330, ir verslo informacinius pranešimus - jų yra apie 1500. Šie Ūkio ministerijos duomenys pasenę, daug kartų minėti, deja, naujesnių nėra.

Reali padėtis gali būti tik blogesnė, nes iki šiol nebuvo naikinamos jokios institucijos ar ribojamos jų funkcijos, be to, neįvykdyta ir kokių nors didesnių poslinkių biurokratijos mažinimo kryptimi. Neretai įtvirtinus naujų reikalavimų paketą įkuriama ir nauja institucija jiems kontroliuoti.

Tačiau esmė - ne vien skaičiai, bet ir reguliavimo bei kontrolės principai. Turime įsisenėjusią bėdą, kad verslą prižiūrinčių institucijų įgaliojimai yra pertekliniai ir menkai suvaržyti, reikalavimai smulkmeniški ar neįmanomi vykdyti, bausmės neproporcingos, veikla nevieša ir t.t.

Vieši ištekliai - asmeniniams interesams
Biurokratijos pūlinys judinamas jau metus - Saulėtekio ir Saulėlydžio komisijos turi reikalų su šiuo dariniu, deja, rezultatai nedžiugina. Vien biurokratijos ir nežabotos kontroliuojančiųjų institucijų savivalės pažabojimo planai sukelia biurokratų pasipriešinimą. Pakanka į Saulėlydžio komisijos planą įrašyti kurios nors srities reformą ir sukrunta šios srities interesantai, pažyra panegirikos straipsniai, padaugėja vizitų pas politikus. Tokiems smulkiems biurokratiniams interesams ginti švaistomos mokesčių mokėtojų lėšos.

Kovodamos su permainomis institucijos neretai sabotuoja ir stabdo vykdomas permainas. Blogiausia, kad šią į tarnybines pareigas neįeinančią misiją jos vykdo iš mokesčių mokėtojų kišenės mokamo darbo metu.

Tokių veikėjų yra daug, tačiau kaip chrestomatinį pavyzdį reikia pateikti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos įgūdžius.

Kai per Vyriausybės pasitarimą buvo patvirtinta šios institucijos pertvarka, VTAKT biurokratai nesiėmė jos vykdyti, o ėmė kurpti alternatyvas. Tikrai yra kur pasitempti ir kontroliuojant drausmę bei tarnautojų veiklą valstybės tarnyboje. Kasdienis valdymo ir finansų planavimo uždavinys - užtikrinti, kad biurokratai dirbtų jiems pagal pareigas priklausantį darbą, o ne savo labui, ir bausti, jeigu jie elgiasi priešingai.

Laukta pertvarka
Didesnėms permainoms nuteikia parengtos Viešojo administravimo įstatymo pataisos, jomis siekiama reglamentuoti planinius kontroliuojančiųjų institucijų patikrinimus ir skatinti šias institucijas iš baudėjų tapti pagalbininkėmis bei konsultantėmis. Į kovą už biurokratijos išsaugojimą jau pasitelkti advokatai, išgirdome ir klaidingų siūlomos kontroliuojančiųjų institucijų veiklos pertvarkos interpretacijų, be to, nerimą kelia pranašaujamos didelės nelaimės.

Būsimas atoveiksmis parodys, kiek pastangų įdėta siekiant sumažinti biurokratiją, o kol kas įvardykime, ką numatyta keisti Viešojo administravimo įstatymo projekte. Visų pirma ketinama sureguliuoti planinius kontroliuojančiųjų institucijų patikrinimus. Jie iš tikrųjų taps planiniai, organizuoti ir koordinuojami skirtingų kontrolės institucijų.

Iš karto galima atmesti reformos priešininkų gąsdinimus, kad bus neįmanoma netikėtai patikrinti ūkio subjektų - šiam tikslui skirti neplaniniai patikrinimai. Beje, šie sudaro net 70-90 proc. visų atliekamų patikrinimų. Neplaninių patikrinimų pagrindus siūloma susiaurinti, kad atitiktų savo prasmę, o ne pakeistų per planinius patikrinimus vykdytinas užduotis.

Antra, numatoma, kad kontroliuojančioji institucija visų pirma būtų konsultuojanti institucija. Daug kam gali atrodyti keista, kad iki šiol taip nėra - juk nieko nestebina ir nepiktina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija ar "Sodra" konsultuoja, kaip sumokėti mokesčius. Tačiau šios dvi institucijos iš daugybės visų kitų kontroliuojančiųjų institucijų greičiau yra išimtis nei taisyklė.

Absoliuti dauguma kontroliuojančiųjų institucijų tarsi velnias kryžiaus bijo konsultuoti, kaip vykdyti dažnai jų pačių sukurtų teisės aktų reikalavimus. Tokio reiškinio priežastys yra dvi. Dalies reikalavimų neįmanoma įvykdyti, todėl ir sudėtinga paaiškinti. Antra, jeigu viską paaiškinsi, nebeliks už ką bausti.

O juk institucijos darbas vis dar tebėra vertinamas būtent pagal išaiškintų pažeidimų ir skirtų baudų kiekį. Gerai, kad ir ši nuostata keičiasi, siekiama kad kontroliuojančioji institucija taptų pagalbininke, o ne prievaizdu su bizūnu.

Sprendimai subalansuoti biurokratijos galias yra būtini. Grėsmių numatytuose pakeitimuose įžvelgia tik prie didelio komforto pripratę biurokratai. Jei Viešojo administravimo įstatymas būtų priimtas ir valstybės politikai imtųsi vadovauti biurokratijai, o ne jai pataikautų, tai būtų pirmas didelis žingsnis šalinant biurokratijos pūlinius.