Darbuotojų kūrybiškumo ugdymas
2023-03-22 12:16 Peržiūros : 1587 SpausdintiKūrybiški darbuotojai ne tik sumaniai sprendžia kilusias problemas, bet ir gali pasiūlyti kūrybiškų idėjų įmonės plėtrai. Specialistai pataria, kad visai nebūtina samdyti verslo patarėjų ar idėjų generatorių iš šalies, kai pašonėje - Jūsų verslą puikiai pažįstantys ir tikrai idėjų turintys žmonės - Jūsų darbuotojai. Jums tereikia padėti atsiskleisti jų kūrybiškumui!
Kūrybiškumo ugdymas
Tam, kad suprasti, kodėl darbuotojų kūrybiškumo ugdymas yra svarbus įmonei, pirmiausia yra svarbu suprasti, kas apskritai yra kūrybiškumas, iš ko jis susideda. Daugelis psichologų, tiriančių kūrybiškumą sutinka su apibūdinimu, kad kūrybiškumas, tai asmenybės ypatybė, padedanti atrasti ką nors nauja. Yra pateikiami tokie kūrybiškumo komponentai: motyvacija, neapibrėžtumo toleravimas, sugebėjimas atlikti užduotį nuo pradžios iki galo, bendrieji ir specialūs gebėjimai ir įgūdžiai, divergentinis mąstymas. Tyrinėtojas S. Allshalash tyrė, nuo ko priklauso produktyvumas medicinos įstaigoje. Jis išsiaiškino, kad sėkmė priklauso nuo darbuotojų pasitenkinimo darbu, įsipareigojimų, įgūdžių ir motyvacijos (apie darbuotojų kūrybiškumo įmonėje didinimą skaitykite tolesnėse straipsnio dalyse).
Prancūzų mokslininkas Ž. Adamar, tyrinėjęs įvairių kūrėjų kūrybą, pastebėjo tam tikrus tendencingumus. Jis kūrybos procesą suskirstė į keturias dalis:
Pirmoji stadija. Suformuluojama užduotis ir mąstoma apie galimus sprendimus. Sprendimo ieškoma savo atmintyje, patirtyje, skaitoma speciali literatūra.
Inkubacinis laikotarpis. Nei vienas spendimas kūrėjo netenkina ir jis meta užduotį, užsiima pašaline, kita veikla.
Nušvitimas. Kūrėjas netikėtai randa sprendimą - genialią idėją.
Plėtojimo stadija. Kūrėjas tikrina sprendimą, apibendrina gautus rezultatus, išplėtoja savo idėją ir ją pritaiko naujiems sprendimams.
Kaip sustiprinti kūrybinius gebėjimus
Mūsų visuomenėje yra įprasta manyti, kad kūrybiškumas, tai įgimta savybė. Mokslininkai ištyrė, kad šis stereotipas yra teisingas tik dalinai. Intelektas ir asmenybės savybės turi įtakos pradžioje besivystančiam kūrybiškumui, tačiau norint ir dedant pastangas šias savybes galima išvystyti.
Dauguma vaikų turi kūrybinių gebėjimų. Jungtinėse Amerikos Valstijose tyrėjas G. Land atliko įdomų kūrybinio potencialo longitudinį tyrimą. Jis ištyrė 1600 penkiamečių vaikų ir nustatė, kad net 98 procentai jų turėjo ryškių kūrybinių gebėjimų. Liūdna, tačiau neugdomas kūrybiškumas nuslopsta, nyksta. Pakartojus tą patį tyrimą su tais pačiais tiriamaisiais po 5 ir po 10 metų, pastebimi kūrybiniai gebėjimai buvo būdingi tik atitinkamai 30 ir 12 procentų tiriamųjų. Dar liūdnesni rezultatai gauti ištyrus 280 000 suaugusiųjų. Kūrybiniai gebėjimai buvo nustatyti vos 2 procentams tiriamųjų. Šis tyrimas patvirtina, kad neugdomas kūrybiškumas silpnėja ir nyksta. Taigi, darbuotojas, kuris nuo vaikystės iki dabar tobulino kūrybinius gebėjimus, gebės greičiau pasiekti rezultatus nei tas, kuris galbūt visai jų netobulino. Tai nebūtinai turi būti meno studijos ar laisvalaikio pomėgis fotografuoti. Kai kurie žmonės kiekvienoje veikloje atranda kūrybiškumą, kuris, kaip minėjome, yra siejamas ne tik su meniniais gebėjimais, bet ir kūrybiniu gebėjimu spręsti problemas.
1962 metais I.W.Getzels ir P.O. Jackson atliko tyrimą, kurio metu buvo siekiama nustatyti santykį tarp intelekto ir kūrybiškumo. Šiame tyrime dalyvavo paaugliai, kurie buvo suskirstyti į dvi grupes pagal intelekto koeficientą (IQ -150 ir IQ -127). Rezultatai parodė, kad aukšto intelekto paaugliai nebūtinai pasižymėjo kūrybiškumu, o kūrybiški paaugliai nebūtinai buvo aukšto intelekto. Atliktas tyrimas parodė, kad intelekto ir kūrybiškumo ryšys yra mažas. Kūrybiškumo išmokstama, jis ateina su įvairia patirtimi, naujais įspūdžiais, mokymais, veikla.
Kūrybiškas problemų sprendimas
Jau nuo vaikystės daugelis mano, kad kūrybiškumas yra susijęs su gebėjimu piešti, vaidinti, lipdyti ir panašiai. Vis dėlto, kūrybiškumo sąvoka yra gerokai platesnė. Daugelis mokslininkų kūrybiškumą apibrėžia kaip gebėjimą spręsti problemas: rasti naujų, netradicinių sprendimo būdų, pažvelgti į problemą nauju kampu.
Kūrybiška asmenybė pasižymi ne tik intelektiniais, kognityviniais sugebėjimais, bet ir asmenybės bruožų visuma. Kūrybos procesas apima kūrybos fazes, įvairius informacijos gavimo ir panaudojimo lygius, įvairius mąstymo būdus, pavyzdžiui, gebėjimą ieškoti sąsajų, rasti ryšį, gebėjimą mąstyti lanksčiai, laisvai, atmesti tai, kas akivaizdu ir įprasta, sutelkti dėmesį į originalių, nestandartinių sprendimų paiešką.
Kūrybiškumas, kaip savybė, yra būtinas mokslininkui ar išradėjui, kuriančiam naują išradimą, tobulinančiam technologiją. Jis yra nemažiau svarbus ir verslininkui. Išsilaikymas konkurencinėje kovoje reikalauja nuolatinio atsinaujinimo, naujų sprendimų siūlymo, kūrybiškos atsakomosios reakcijos į konkurentų veiksmus. Kūrybiška organizacijos kultūra skatina darbuotojus į problemas žvelgti ne šabloniškai. Kūrybiški sprendimai, kuriuos gali pasiūlyti ir Jūsų darbuotojai, garantuoja verslo sėkmę. Juk ne veltui didžiausią rinkos dalį užima inovatorius, pirmasis pasiūlęs originalų, naują produktą. Kiti, kurie ima produktą kopijuoti ir tobulinti, paprastai atsilieka. Kūrybiškumas praturtina verslą. Akivaizdu, kad kūrybiškumas yra naudingas ir įvairių verslo įmonių veikloje.
Kūrybiškos atmosferos kūrimas
Joks žmogus negalės kurti, jei jis nesijaučia saugus. Vadovams patariame kurti saugią ir kūrybiškumą skatinančią aplinką savo įmonėje. Niekada nerėkite, o stenkitės kalbėtis su darbuotojais, juos suprasti. Jei darbuotojo temperamentas yra intravertiškas, neverskite jo aktyviai dalintis mintimis, tegul jis pagalvoja. Nustebsite, kiek puikių minčių turi šis iš pažiūros uždaras, ramus žmogus. Nesvarbu, kokio temperamento ir natūros yra Jūsų darbuotojai - nuoširdus pasiteiravimas, kaip sekasi, tikrai nepablogins situacijos. Malonus bendravimas padės sukurti gerus, šiltus santykius, kūrybišką darbo atmosferą.
Kaip atskleidžia atlikti tyrimai, tapimas kūrybišku žmogumi priklauso nuo žmogaus noro ir gebėjimo mokytis ir tobulėti. Įmonių vadovai, personalo vadovai turėtų atkreipti dėmesį į darbuotojus, kuriems sunku atskleisti savo kūrybinius gebėjimus. Kūrybiškumą atrasti jie gali padėti kurdami kūrybišką atmosferą įmonėje, formuodami kūrybines grupes užduotims spręsti, organizuodami „minčių lietaus" sesijas. Šiose sesijose taip pat svarbu palaikyti draugišką nuostatą visų reiškiančių nuomonę darbuotojų atžvilgiu. Laikykitės principo: „blogų idėjų nėra". Kiekvieną idėją užrašykite ir kartu apsvarstykite, siūlykite patobulinimus, idėjas vystykite, transformuokite. Pastebėsite, prie kiek kūrybiškų sprendimų galima prieiti darnaus, nekritiško, konstruktyvaus darbo dėka.
Kūrybinės užduoties skyrimas
Bendraukite su darbuotojais ne tik darbiniais klausimais, bet ir neformaliai. Pirmuosius pokalbius užmegzti padės tokie klausimai, kaip: ką veiksite savaitgalį, kur mėgstate atostogauti, pasiteiravimas apie pomėgius. Klausti reikėtų draugiškai, nepabrėžiant savo statuso, bendrauti kaip lygus su lygiu.
Asmeniškas, nuoširdus bendravimas - puikus būdas geriau pažinti darbuotoją ir jo kūrybinius gebėjimus. Duokite darbuotojui konkrečią užduotį ir leiskite jam ją plėtoti. Informuokite, kad už pagalbą atsilyginsite ir pasakykite, kada norėtumėte matyti galutinį rezultatą.
Skatinkite priimti sprendimus
Sprendimų priėmimas reikalauja kūrybinio mąstymo. Kartais gerai darbuotojui suteikti atsakomybę nuspręsti, palikus jį vieną su problema. Tačiau būtina jį tam paruošti, t. y., informuoti, kad jis bus atsakingas už sprendimą. Vis dėlto, labai svarbu įvertinti, ar darbuotojas tikrai sugebės įgyvendinti užduotį iki galo. Atsižvelkite į jo patirtį. Taip pat kūrybiškumą rodo anksčiau minėtas problemų sprendimo būdas. Kūrybiški žmonės nebijo klysti, ieškoti įvairių problemos sprendimo būdų. Tačiau, kaip minėjome, kūrybiškumas yra išugdoma savybė, todėl net jei kol kas darbuotojo vaizduotė yra skurdi ir jis nepasiūlo sprendimų, duokite jam laiko ir jį palaikykite.
Paskatinti kurti darbuotojus galite įvairiais užsiėmimais įmonės veikloje. Kodėl nesuorganizavus bendrai atmosferai gerinti žaidimo ar kitos pramogos? Čia gali pagelbėti įmonės personalo specialistai, mokymų organizatoriai ar tiesiog konkretus, organizacinių gebėjimų turintis įmonės darbuotojas. Dar geriau, kad organizuotų keli, o įgyvendintų - visi darbuotojai.
Kūrybingumas yra susijęs su iniciatyvumu. Leiskite pasireikšti darbuotojų iniciatyvai, jos neblokuokite. Kiekvieną jų kūrybišką sprendimą paskatinkite, parodykite kryptį, kuria būtų galima plėtoti užduotį įmonei palankių sprendimų link. Net jei pasiūlymas jums atrodo nieko vertas, jo nekritikuokite, bent jau iš pradžių. Jei sprendimas nebus žalingas - leiskite jį įgyvendinti. Kritika žlugdo iniciatyvą, ypač, jei darbuotojas anksčiau neteikė savo pasiūlymų, idėjų. Sekančiose iniciatyvose nepamirškite išreikšti konstruktyvios kritikos. Jei kritikuojate, paaiškinkite, kodėl taip manote. Konstruktyvi kritika padės rasti tobulesnių sprendimų.
Matote kokią darbuotojų iniciatyvą, kuriai reikia kolegų pagalbos? Paskatinkite visus darbuotojus įsitraukti į „žaidimą". Žaidimai, tai, kas buvo artima vaikams, didins ir suaugusių žmonių kūrybiškumą. Leiskite darbuotojams „pažaisti" ir pamatysite, kad šie žaidimai įneša į įmonės veiklą vaikams būdingo kūrybiškumo, geros valios, nuoširdumo. Darbo kokybė tikrai pagerės. Jūsų darbuotojai atsipalaiduos, jie nebijos reikšti nuomonės, rodyti iniciatyvos. Ne kas kitas, o jūsų darbuotojai pasiūlys puikių sprendimų, įmonės naudoms didinti. Tiesiog paskatinkite juos atsiskleisti!
Padėka už rezultatus
Darbuotojai jums padėjo sukurti įmonės reklaminį sprendimą, pasiūlė gerą idėją ar įmonės šūkį? Nieko nėra blogiau negu neatsilyginti darbuotojui. Geras sprendimas būtų ne tik žodinė padėka, bet ir piniginė premija ar dovana. Galbūt ne už konkrečią iniciatyvą, tačiau darbuotojai turi jausti, kad juos vertinate ir skatinate. Pavyzdžiui, užsienio kompanijos darbuotojų skatinimui, padėkai taiko metines premijas, ypatingai pasižymėjusius darbuotojus įvertina bendrų renginių metu, viešai padėkoja, skiria priedą prie algos, net paaukština pareigose. Atsidėkojimas vis dažniau taikomas ir Lietuvos įmonių veikloje. Pavyzdžiui, neseniai matytoje vienos reklamos agentūros iniciatyvoje atsidėkojant už indėlį į įmonės veiklą, įmonės darbuotojams padovanoti prabangūs ir kokybiški planšetiniai kompiuteriai. Vieša padėka (matoma visų įmonės darbuotojų, besidominčių įmonės veikla) taip pat gerina išorinį įmonės įvaizdį. Besidomintys įmonės veikla asmenys taip pat nori dirbti taip savo darbuotojus gerbiančioje, vertinančioje įmonėje, todėl tai puikus būdas sudominti potencialius darbuotojus.
Priešingą efektą suteikia pelnytos padėkos nesuteikimas. Pažįstama, būdama moksleive, dirbo vienoje vaikiškomis prekėmis prekiaujančioje parduotuvėje. Kūrybinga mergina sugalvojo įmonei reklaminį šūkį, tačiau už tai iš darbovietės negavo net gero žodžio. Vadovybė tiesiog ėmė naudoti jos sukurtą idėją, kuri jiems atnešė naudą, o darbuotoja negavo nieko. Žinoma, kad ji seniai nebedirba toje įmonėje (šiuo metu ji dirba pakankamai aukštose pareigose), tačiau slogūs prisiminimai ir nepalankus įmonės įvaizdis progai pasitaikius nelieka nepaminėtas draugų rate. Be to, pati įmonė vargu ar gali turėti gerą vidinę atmosferą, kai darbuotojai yra tiesiog išnaudojami. Nemaloni atmosfera įmonės viduje neskatina kurti.
Kūrybinių sprendimų pavyzdžiai
Visame pasaulyje vertinamo prekinio ženklo „Apple" įkūrėjas Stevas Jobsas savo įmonėse taikė kai kuriuos principus, kurie padėjo lavinti darbuotojų kūrybiškumą. Pavyzdžiui, jo valdytoje įmonėje „Pixar", kiekvienas darbuotojas galėjo mokytis visko, ką dirba kiti darbuotojai toje įmonėje. „Pixar" animacinių filmų kūrimo kompanijoje buvo įsteigtas Pixar universitetas, kurio paskaitas lankyti ir šviestis buvo privaloma kiekvienam darbuotojui. Auditorijoje, greta vienas kito, galite pamatyti skyriaus vadovą ir sargą. Tokiu būdu buvo skatinamas visų įmonės darbuotojų kūrybiškumas. Šioje kompanijoje kiekvienas darbuotojas galėjo prisidėti prie kūrybinio proceso. Kaip rašoma autoriaus Leanderio Kahneyaus knygoje „Apple smegenys", „Pixar" filmų scenarijaus autoriui nepavykus parašyti gero scenarijaus, kartu kuria, galvoja, visi, taip pat ir direktorius. Visai nesvarbu, kas bus parašyta filmo subtitruose. Ši kūrybiška įmonės kultūra suvienija jos darbuotojus. Jie savo kūrybinį indėlį suvokia kaip bendrą, visos įmonės, džiaugiasi ir vertina bendrą įmonės veiklą. Taip pat niekam ne paslaptis, kad „Apple" darbuotojai labai didžiuojasi savo darboviete, o žmonės per naktį laukia prie parduotuvių, pasirodant prekyboje naujam „Apple" produktui. Kūrybiškumas ir genealumas yra vertinamos savybės visuomenėje.
Ne tik šioje kompanijoje yra atsižvelgiama į darbuotojų nuomonę, skatinamas vieningumas, kūrybiškumas. Dar vienas pavyzdys - JAV kompanija „Hewlett-Packard". Kompiuterinės įrangos gamintojų „HP" viena iš pagrindinių ideologijos idėjų yra „gerbti savo darbuotojus ir rūpintis jais" (J. Collins, „Taip kuriama amžiams!"). Tokie veiksmai stiprina ir skatina darbuotojų kūrybinius gebėjimus. Jei tokios sėkmingos kompanijos kliaunasi kūrybiškumu kaip varomąja jėga. Atsižvelgus į tokius pavyzdžius (jų yra ir daugiau!), darosi akivaizdu, kad darbuotojų kūrybiškumo ugdymui skirti ypatingą dėmesį tikrai verta.
Kūrybiškumo ugdymas komandoje
Yra ištirta, kad kūrybinis darbas grupėse yra efektyvesnis negu individualus. Šią tendenciją įrodo vis didėjantis skačius žmonių grupių atliktų darbų, tapusių Nobelio premijos laureatais. Tyrimų duomenimis, per pirmuosius 25-erius Nobelio premijų teikimo metus dauguma darbų, net 59 proc., buvo individualūs. Nuo 1901 metų iki 1972 metų šis procentas ženkliai pakito. Tik 21 proc. apdovanotų darbų buvo individualūs, o 79 proc. - kolektyviniai.
Mokymų įmonės ir didesnių įmonių personalo skyriai organizuoja vadinamus komandos formavimo užsiėmimus. Taikomuose žaidimuose reikalingas kūrybiškumas. Užduočių metu išryškėja darbuotojų kūrybiniai gebėjimai, jų gebėjimas spręsti problemas. Šių gebėjimų lavinimas yra labai svarbus darbiniame procese. Paskatinkite savo įmonėje už komandos formavimą atsakingus darbuotojus dažniau suorganizuoti bendrą veiklą, kurioje galės atsiskleisti ir tobulėti Jūsų darbuotojų kūrybiniai sugebėjimai.
Norintieji kurti kūrybišką kultūrą savo organizacijoje, gali skaityti knygas ir žiūrėti filmus apie kūrybiškumą ir kūrybingas asmenybes, paklausti organizacinių psichologų, personalo specialistų patarimų, pritaikyti kitų kompanijų patirtį savo organizacijos veikloje. Tačiau ne mažiau svarbi yra teigiama vadovo nuostata. Tik tikėjimas ir pasitikėjimas savo darbuotojų gebėjimais leis auginti darbuotojų kūrybiškumą. Juk lojalūs, atviri ir kūrybiški darbuotojai - tai įmonės sėkmės variklis konkurencinėje kovoje!
Justina Ūsaitė
Verslo gido Visasverslas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!