Teisininko profesija

Teisininko profesija, kaip ir pačios teisės istorija, turi gilias šaknis ir tradicijas. Šiuolaikinė teisininko profesija istoriškai formavosi kartu su civilizacija, veikiama didžiųjų istorinių įvykių ir šiandien vis dar kinta priklausomai nuo pokyčių visuomeninio teisinio santykio reguliavime.

Teisininko profesija žinoma nuo seno, yra gerbiama, o šiais laikais daugelyje valstybių laikoma prestižine. Besirenkantieji studijų kryptį dažnai teisininko darbą įsivaizduoja kaip pelningą profesinę veiklą, tačiau nesusimąsto nei apie atsakomybę, nei apie funkcijas, kurias būnant teisininku reikės atlikti. Tradicinės teisinės profesijos, su kuriomis dažnai visuomenėje ir siejama teisininko profesija yra teisėjas, antstolis, notaras ir advokatas. Vis dėlto jau renkantis teisės studijas į šią specializaciją reikėtų žvelgti plačiau: teisinis išsilavinimas atveria kelius ir kitoms teisinėms profesijoms bei pareigybėms. Teisininkai yra paklausiais darbuotojais didelėse įmonėse, bankuose, nemažai jų reikia ir valstybės tarnyboje, taip pat padedant įgyvendinti valstybės perduotas funkcijas, pavyzdžiui, administruoti bankroto procedūras.

Teisinis išsilavinimas

Kai kuriose profesijose tos srities išsilavinimas nėra būtinas, tačiau pasirinkus teisininko kelią alternatyvių pasirinkimų teisės studijoms nėra. Teisės studijos prasideda nuo bendrų disciplinų studijavimo. Tam skirtos bakalauro studijos kolegijoje arba universitete. Šių studijų metu studentai analizuoja įvairius teisės ir teisės šakų aspektus. Pirmasis studijų kursas skirtas bendroms disciplinoms, tokioms kaip teisės istorija, teisės filosofija, logika, retorika, specialybės kalba ir pan. Kituose kursuose studentai nuosekliai analizuoja visas teisės šakas pradėdami nuo materialinės teisės ir palaipsniui pereidami prie procesinės bei ES ir tarptautinės teisės disciplinų. Paskaitos ir atsiskaitymai vyksta įvairiomis formomis: studentai klauso paskaitų, dalyvauja seminaruose, ruošia individualius darbus, rengia rašto darbus, laiko egzaminus. Teisės studijose daug dėmesio skiriama diskusijoms, nes sprendžiamos užduotys ar analizuojami teismo sprendimai dažnai negali būti patalpinami į vienus griežtus teisingo atsakymo rėmus - čia svarbu pasirinkti poziciją ir ją logiškai pagrįsti, įtikinti oponentą, kad ne jo pasirinkta pozicija yra teisingiausia.

Teisės studijas organizuoja tiek kolegijos, tiek universitetai. Renkantis, kur studijuoti, reikėtų atkreipti dėmesį į tam tikrus niuansus. Kolegijose teisės studijos trunka trejus metus, o jas baigusieji įgyja profesinio bakalauro laipsnį. Šis išsilavinimas yra pakankamas norintiems dirbti įmonės teisininkais, personalo skyriaus teisininkais, užimti kai kurias pareigybes valstybės tarnyboje ir pan., tačiau nėra pakankamas klasikinėms teisinėms profesijoms (teisėjui, advokatui ir kt.). Norintieji gilinti savo žinias teisės srityje gali rinktis universitetų siūlomas išlyginamąsias teisės studijas ir po jų siekti teisės magistro laipsnio. Vis dėlto reikia pastebėti, kad koleginės teisės studijos ir išlyginamosios studijos nėra prilyginamos universtitetiniam teisės bakalauro laipsniui.

Universitetinės teisės studijos susideda ir teisės bakalauro ir teisės magistro studijų arba gali būti organizuojamos kaip vientisosios teisės studijos, kai studijuojant įgyjamas ir teisės bakalauro, ir teisės magistro laipsnis be atskiros stojimo procedūros.

Rinkdamiesi teisės krypties magistro studijas, studentai kartu renkasi ir specializaciją. Į pasirinktą specializaciją yra orientuotas ir visas magistro studijų kursas: studentai gilinasi tik į pasirinktos specifikacijos problematiką, o kitas teisės šakas analizuoja tik tiek, kiek jos yra susijusios su jų studijuojamu dalyku. Teisininkų specializacija pasiskirsto pagal teisės šakas, tačiau veiklos sritis gali būti detalizuojama, pavyzdžiui, pagal subjektus (ar dirbama su fiziniais, ar su juridiniais asmenimis).

Renkantis specializaciją reikėtų apgalvoti sritį, kurioje planuojama vykdyti profesinę veiklą. Nors griežtų apribojimų ir nėra (pavyzdžiui, darbo teisės magistrą turintis teisininkas gali dirbti ir administracinės teisės srityje valstybės tarnyboje), studijų metu įgytos žinios yra naudingos, nereikia skirti tiek papildomo laiko pradinei veiklos srities analizei, kiek jo reikėtų pradedant profesinę veiklą kitoje teisės šakoje, nei buvo studijuota.

Renkantis, kur studijuoti taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į galutinius atsiskaitymus. Teisės studijos kolegijose baigiamos rašant baigiamąjį darbą, kuris dažniausiai yra orientuotas į tam tikras praktines teisės problemas ar atvejo anlizę. Bakalauro studijos universitete baigiamos valstybiniais teisės egzaminais, magistro - baigiamuoju darbu, kuriame gali būti nagrinėjamos tiek praktinės, tiek teorinės problemos.

Teisės studijų specifika

Stebintieji besirenkančių kur studijuoti absolventų tendencijas, jau nebe pirmus metus pastebi, kad teisės studijos yra vienas populiariausių pasirinkimų. Daugelį vilioja plačios teisininko karjeros perspektyvos ir geri honorarai, tačiau reikia pastebėti, jog daugelis studentų, baigę studijas, nusivilia. Tiek teisės studijos, tiek teisininko karjera yra pasiekiami tik atkakliausiems ir daug dirbantiems, todėl rinktis teisės studijas reikėtų tik tvirtai apsisprendus. Priešingai nei kitose srityje, darbdaviai, ieškantys teisininkų, dažnai nurodo gerų studijų rezultatų pageidavimą, todėl jau studijų metu teks stengtis. Taip pat ir studijų metu atlikta praktika siekiant teisininko karjeros turi didelės įtakos, todėl kai kiti studentai gali sau leisti simuliuoti, studijuojantieji teisę yra priversti dirbti, nes priešingu atveju atlaikyti konkurenciją baigus teisės studijas bus be galo sunku ir sudėtinga.

Nors teisė priskiriama socialinių mokslų kategorijai, šiose studijose labai svarbus loginis mąstymas. Jis ugdomas ir teisės studijų metu, tačiau tai ne visada padeda. Stojantieji į teisės krypties studijas iš anksto turėtų būti pasiruošę tam, kad reikės greitai apdoroti didelius informacijos kiekius, daug informacijos išmokti mintinai. Teisės studijoms taip pat reikalingas taisyklingos lietuvių kalbos mokėjimas ir gebėjimas lengvai reikšti mintis tiek raštu, tiek žodžiu.

Teisės studijos užsienyje

Studijos užsienyje - viliojantis pasirinkimas, tačiau kalbant apie teisės studijas reikėtų įvertinti tam tikrus specifinius aspektus. Teisinis reguliavimas skirtingose valstybėse turi nemažai panašumų, tačiau tuo pačiu turi ir daugybę skirtumų. Be to, studijuodami būsimi teisininkai susipažįsta su pagrindiniais įstatymais ir jų taikymo sfera, todėl jau baigę bakalauro studijas turi bazinių žinių, kurios leidžia lengviau orientuotis įstatyminėje bazėje. Studijuodami užsienyje, studentai nagrinėja tos šalies teisinę aplinką, todėl kyla logiškas poreikis užsiimant teisine praktika kitoje šalyje, nei buvo studijuota, pagrįsti savo kaip teisininko žinias. Dėl šių priežasčių kai kurioms teisinėms profesijoms yra nustatyti tam tikri saugikliai (pavyzdžiui, papildomi egzaminai ir pan.).

Studijuojantiems teisę Lietuvoje, universitetai siūlo jungtines studijas, kurių metu dėsto ir universitetų partnerių dėstytojai, o studentas baigdamas universitetą Lietuvoje kartu gauna ir universiteto parnerio diplomą. Kitas variantas - tarptautiniai studentų mainai. Dalyvavimas studentų mainų programose leidžia dalį studijų laiko studijuoti užsienyje, o grįžus tereikia išsilaikyti neatitinkančius dalykus. Iš kitos pusės - studijos užsienyje nėra kliūtis dirbti įmonės teisininku, o kartais tai net laikoma dideliu privalumu: studijos užsienyje darbdaviui garantuoja, kad būsimas darbuotojas puikiai moka užsienio kalbą, lengvai orientuojasi multikultūrinėje aplinkoje, turi tarptautinės praktikos.

Teisininko karjera

Pirmasis žingsnis teisininko karjeros link, kaip jau minėta yra teisinis išsilavinimas. Turint teisinį išsilavinimą, pagal turimą kvalifikaciją ir įgytą laipsnį galima rinktis profesinę kryptį. Vienas paprasčiausių kelių - darbas privačiame sektoriuje pagal darbo sutartį. Teisininkai gali dirbti įvairia veikla užsiimančiose komercinėse įmonėse, taip pat bankuose, didelių įmonių padaliniuose.

Nemažai teisininkų yra reikalinga ir valstybės tarnyboje. Čia, priklausomai nuo pareigybės, yra reikalingi įvairios specializacijos teisininkai, kuriems patikimos įvairiausios funkcijos. Valstybės tarnautojai rengia teisės aktų pataisų projektus, juos derina ir koreguoja, analizuoja santykį su jau galiojančiomis teisės normomis ir atlieka daugybę kitų funkcijų taip įnešdami savo indėlį į įstatymų leidybos procesą. Norinti įsidarbinti valstybės tarnyboje, vien tik išsilavinimo nepakanka. Viešai skelbiamuose konkursuose yra detaliai nurodomi reikalavimai, kuriuos kandidatas privalo atitikti, kad galėtų dalyvauti konkurse pareigoms užimti. Keliami reikalavimai priklauso nuo pareigybės lygio ir atliekamų funkcijų. Reikalavimai gali būti įvairūs, pavyzdžiui, atitinkamos srities išsilavinimas, tam tikras teisinio darbo stažas, užsienio kalbų mokėjimas ir kt. Atitinkantis reikalavimus kandidatas gali laikyti egzaminus, kuriuos sėkmingai išlaikius jis yra pakviečiamas dirbti valstybės tarnyboje.

Renkantis vieną iš klasikinių teisinių profesijų kelias į karjerą yra kiek kitoks, nei jau aptartais atvejais. Visų tradicinių teisininko profesijų (advokato, notaro ir kt.) karjera prasideda nuo praktikos. Atitinkamą išsilavinimą turintis asmuo turi susirasti praktikos vietą, kurioje dirba praktikuojančio teisininko padėjėju ir yra jo prižiūrimas bei mokinamas. Praktika trunka iki dvejų metų, po kurių, jei praktika sėkminga, kandidatas į teisininkus, įgauna teisę laikyti atitinkamus egzaminus ir juos išlaikęs įgija teisininko (pavyzdžiui, advokato) statusą. Reikia pastebėti, kad egzaminai yra gana sunkūs dėl didelės apimties, todėl ne visiems pavyksta juos išlaikyti iš pirmojo karto. Tokiu atveju teisininko padėjėjo praktika yra tęsiama ir egzaminas bandomas laikyti dar kartą. Detalesni reikalavimai atskiroms teisinėms profesijoms asmenims siekiantiems įgyti atitinkamą statusą yra numatyti įstatymuose (pavyzdžiui, Advokatūros įstatyme, Notariato įstatyme ir kt.).