Visi verslininkai supranta, kad pasirašytų laisva valia sutarčių reikia laikytis. Nesilaikant sutarčių, asmeniui iškyla civilinė atsakomybė, numatyta pačioje sutarties šalių pasirašytoje sutartyje ir/ar LR įstatymuose. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad vienai iš sutarties šalių neįvykdžius sutarties ar jos dalies, ne visada galima reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies atlyginti atsiradusią žalą. Tokios situacijos gali būti vadinamos - civilinės atsakomybės netaikymu ar atleidimu nuo civilinės atsakomybės, nežiūrint to, kad sutarties sąlygos yra pažeistos ar nevykdomos.

LR CK 6.253 str. teigia, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl (LR CK 6.253 str.):

• - nenugalimos jėgos aplinkybių (force majeure),
• - valstybės veiksmų,
• - trečiojo asmens veiksmų,
• - nukentėjusiojo asmens veiksmų,
• - būtinojo reikalingumo,
• - savigynos

Nenugalimos jėgos aplinkybės (force majeure)

Nenugalima jėga - neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. Šios aplinkybės turi atitikti keletą sąlygų, kad asmeniui pažeidusiam ar nevykdančiam sutarties būtų netaikoma civilinė atsakomybė. Tai:

• - Sutarties šalis, nevykdanti ar pažeidusi sutartį turi įrodyti, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių jis negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Sutartį nevykdanti šalis negali remtis force majeure aplinkybės pagrindu, motyvuojant sutarties nevykdymą, pavyzdžiui, jog rinkoje nėra reikalingų sutarčiai įvykdyti prekių, finansinių išteklių ar kad skolininko kontrahentai (klientai) pažeidžia savo prievoles.
• - Jeigu aplinkybė, dėl kurios neįmanoma įvykdyti sutarties yra laikina, tai šalis atleidžiama nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas atsižvelgiant į tos aplinkybės įtaką sutarties įvykdymui.
• - Sutarties nevykdanti šalis privalo pranešti kitai šaliai apie nenugalimos aplinkybės atsiradimą bei jos įtaką sutarties įvykdymui. Jeigu šio pranešimo kita sutarties šalis negauna per protingą laiką po to, kai sutarties neįvykdžiusi šalis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tą aplinkybę, tai pastaroji šalis privalo atlyginti dėl pranešimo negavimo atsiradusius nuostolius.
• - Atkreiptinas dėmesys, kad force majeure aplinkybių atsiradimas neatima iš kitos šalies teisės: nutraukti sutartį, sustabdyti sutarties vykdymą arba reikalauti sumokėti palūkanas. Bet kokiu atveju, asmuo nevykdantis sutarties, teisme gali gintis motyvuodamas nenugalimos jėgos aplinkybės atsiradimu.

Nenugalimos jėgos aplinkybėmis laikomos ne tik stichinės nelaimės (gaisrai, žaibai, potvyniai, uraganai ir pan.), bet ir socialiniai reiškiniai (streikai, karai, teroristiniai išpuoliai ir pan.). Platesnis force majeure aplinkybių apibrėžimas yra reglamentuotas LR Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarime Nr. 840 „Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklės".

Juridiniams asmenims, kurie siekia turėti įrodomajį dokumentą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, kurios sutrukdė įgyvendinti sutartį, gali kreiptis į savo apskrities (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio) Prekybos, pramonės ir amatų rūmus pagal juridinio asmens veiklos teritoriją. Šie rūmai išduoda nenugalimos jėgos aplinkybių atsiradimą liudijančią pažymą (LR vyriausybės nutarimas 1997 m. kovo 13  d. Nr. 222 „Dėl Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarkos patvirtinimo").

Valstybės veiksmai

Valstybės veiksmai, tai privalomi ir nenumatyti valstybės institucijų veiksmai (aktai), dėl kurių įvykdyti prievolę neįmanoma ir kurių šalys neturėjo teisės ginčyti. Sąlygos, kurioms esant, šiuo pagrindu netaikoma civilinė atsakomybė:

• - Šios aplinkybės turi atsirasti ir nebūti žinomomis šalims sudarant ir vykdant sutartį visą jos galiojimo laikotarpį;
• - Jei valstybės institucijų priimtas aktas dėl kurio neįmanoma vykdyti sutarties gali būti skundžiamas, tai jį reikėtų skųsti teismo ar administracine tvarka, kad nebūtų taikoma civilinė atsakomybė už sutarties nevykdymą.

Valstybės veiksmais, kurie pripažįstami aplinkybę šalinančią civilinę atsakomybę, šalims pažeidus sutartį, gali būti: prekių eksporto/importo uždraudimas, neteisėtas prekių sulaikymas, neteisėtų aktų priėmimas ir pan.

Trečiojo asmens veikla

Trečiojo asmens veikla tai - asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių. Trečiasis asmuo negali būti nei teisiškai nei faktiškai susijęs su kreditoriumi ar skolininku. Pavyzdžiui, įmonė (trečias asmuo) vertėsi veikla, neturėdama tam leidimo ar klastodama dokumentus, kas tiesiogiai paveikė sutarties šalių įsipareigojimų vykdymą. Tačiau, jei trečiasis asmuo teisiškai susijęs su kreditoriumi ar skolininku, tuomet sutarties nevykdanti šalis ir trečiasis asmuo atsakys už kilusias prievoles pagal sutartį solidariai.

Nukentėjusiojo asmens veiksmai

Nukentėjusio asmens veiksmai - veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Toks sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuomet, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normims, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. Taigi, svarbūs yra du aspektai: nukentėjusiojo sutikimas - tai veiksnaus asmens veiksmai, kuris aiškiai išreiškia savo valią patirti žalą; ir nukentėjusio rizikos prisiėmimas- realus rizikingų veiksmų įvertinimas ir apsisprendimas atlikti tokius veiksmus, kurie gali sukelti žalą. Pavyzdžiui: piniginė prievolė - konkretaus mokesčio permoka ir pareiga ją grąžinti ar įskaityti - atsirado dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų - siekimo pavaizduoti gerą įmonės padėtį, ataskaitos klastojimo ir nepagrįsto mokesčio mokėjimo, o vėliau nebuvo galima įskaityti mokesčio permokos dėl bankroto, kuris pripažintas tyčiniu, - tai nukentėjusiojo nuostolių atsiradimas ir jų didėjimas daugiausia yra susijęs su jo paties neteisėtais veiksmais siekiant sau naudos.

Būtinasis reikalingumas

Būtinasis reikalingumas - tai veiksmai, kuriais asmuo priverstas padaryti žalos dėl to, kad siekia pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, išvengdamas gresiančios didesnės žalos atsiradimo žalą patyrusiam ar kitam asmeniui, jeigu žalos padarymas tomis aplinkybėmis buvo vienintelis būdas išvengti didesnės žalos. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, gali įpareigoti atlyginti žalą asmenį, kurio interesais veikė žalą padaręs asmuo.

Būtinasis reikalingumas turi atitikti šias sąlygas:

1) pavojus turi būti realus - žala gresia asmens turtui, teisėms, valstybės interesams; 2) pavojus yra neišvengiamas - asmuo neturi kitos galimybės, tik daryti žalą siekiant išvengti didesnės žalos atsiradimui; 3) daroma žala yra mažesnė už gresiančią žalą - žala turi būti nedidesnė už tą, kurios asmuo nori išvengti (pavyzdžiui, gelbsint turtą ar asmenį padaroma žala kitiems daiktams, kurie yra mažiau vertingi).

Savigyna

Savigyna - tai asmens veiksmai, kuriais jis teisėtai priverstinai įgyvendina savo teisę, kai neįmanoma laiku gauti kompetentingų valstybės institucijų pagalbos, o nesiėmus savigynos priemonių teisės įgyvendinimas taptų negalimas arba iš esmės pasunkėtų. Tačiau asmuo, panaudojęs savigyną neteisėtai ar be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padarytą žalą. Savigynos veiksmais, dėl kurių vykdymo netaikoma civilinė atsakomybė, pavyzdžiui gali būti laikomi vežėjo veiksmai, kai jis sulaiko užsakovo krovinį, kol nesumokamas vežimo užmokestis ir kitos sumos.

SVARBU:

1. Įstatymai ar Sutarties šalys savo susitarimu gali numatyti ir kitokius atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar jos netaikymo pagrindus;
2. Sutarties šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja;
3. Draudžiama apriboti ar panaikinti civilinę atsakomybę už sveikatos sužalojimą, gyvybės atėmimą ar neturtinę žalą;
4. Sutarties šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyviųjų teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos formą ar dydį.

Šiandieniniame versle, mažai kas rizikuoja prisiimti visišką atsakomybę už incidentus, ir draudžia savo ūkinę veiklą Civilinės atsakomybės draudimu sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį su draudimo bendrove. Žinoma, šios sutartys svarbios tik tuomet, kai asmenų atliekami veiksmai neapima aplinkybių (minėtų aukščiau) dėl kurių atsiradimo nėra taikoma civilinė atsakomybė.

Teisininkė Renata Burbulienė © IĮ "Opinio iuris" vadovė.

Tel. 8656 77724, info@teisine-nuomone.lt

Išdėstyta informacija, nuomonė ir motyvai negali būti vertinama kaip teisinė išvada ar konsultacija.