Nuo 2008 sausio 01 d., įsigaliojus naujiems Administracinių teisių pažeidimų kodekso (ATPK) straipsniams dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, privertė ne vieną įmonės vadovą sunerimti.

ATPK 1302 straipsnis numato, kad: "pakartotinis transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų,- užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu".

Kadangi įmonės autoūkis yra įmonės nuosavybė, todėl įmonė turi teisę reikalauti iš darbuotojo žalos, patirtos dėl transporto priemonės konfiskavimo, atlyginimo. Žala, šiuo atveju, įmonės nuosavybei atsiranda nuo to momento, kai iš neblaivaus darbuotojo vairavusio įmonei priklausantį automobilį, teismo sprendimu jis konfiskuojamas. Visų pirma, kad iš darbuotojo, kuris vairavo įmonei priklausančią autotransporto priemonę neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galima būtų reikalauti  žalos padarytos įmonės turtui atlyginimo, reikia atkreipti dėmesį į keletą svarbių momentų:

1. Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Taigi, darbdavys iš darbuotojo gali reikalauti žalos atlyginimo tik tokiu atveju, jei jie susieti darbo santykiais, o žala atsirado darbo metu ir už darbui perduotų materialinių vertybių saugojimą, gabenimą, naudojimąsi ar kt.

2. Įmonė turi nustatyti darbuotojų pareigybes, su kuriomis sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Nurodomi darbuotojai turi būti tiesiogiai susiję su automobilio vairavimu t.y. turi būti priskirta transporto priemonė asmeniškai ar naudojama grupės žmonių remiantis sudaromais grafikais. Dažniausiai įmonėse automobiliai priskiriami šioms darbuotojų pareigybėms: vadybininkams, vairuotojams-ekspeditoriams, sandėlininkams ar kitiems administracijos darbuotojams: padalinių vadovams, samdomam direktoriui ir pan. Konkrečių darbų ir pareigų sąrašas turi būti nustatomas įmonės kolektyvinėje sutartyje.

3. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Materialinės atsakomybės sutartyje, turi būti konkrečiai apibrėžta už ką darbuotojas atsako. Tai reiškia, kad viskas turi būti konkretu ir jokių abstrakčių įsipareigojimų negali būti. Šiuo atveju, darbuotojams, kuriems perduodamas įmonės automobilis darbo reikalams, materialinės atsakomybės sutartyje turėtų būti formuluojama, kad: " darbuotojas atsako už jam naudotis darbo tikslais perduodamą įmonės automobilį" (nurodant identifikavimo požymius: valstybinį nr., kėbulo nr., ir kt.). Šioje sutartyje turi būti aprašytos visos materialinės vertybės už kurias atsako darbuotojas, pavyzdžiui, jei jis atsako ne tik už perduotą jam automobilį, bet ir už jam perduotus darbo įrankius ar prekes.

4. Materialinės atsakomybės sutartis turi būti rašytinė ir patvirtinta abiejų sutarties šalių: darbdavio ir darbuotojo.

Kadangi įmonės konfiskuota transporto priemonė, dėl neblaivaus darbuotojo kaltės gali atnešti didžiulių materialinių nuostolių (kurie gali siekti net iki 300 000 tūkst. litų už konfiskuotą sunkvežimį), siūlyčiau keletą prevencinių priemonių:
- Tikrinti darbuotojų, kurių darbas susijęs su nuolatiniu važinėjimu (pvz. ekspeditorių) blaivumą prieš išvažiuojant į reisą, o faktus patvirtinančius jo būseną įforminti lokaliniuose žurnaluose. Kadangi ATPK 133 str. numato darbdavio nubaudimą už leidimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotikų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų asmenims, bei užtraukia baudą.
- Prieš įdarbinant darbuotoją, kurio darbas bus susijęs su įmonės transporto priemonės vairavimu, prašyti, kad kandidatas į laisvą darbo vietą, pristatytų pažymą iš policijos įstaigos, kad jis nėra buvęs sulaikytas neblaivus (apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar kitų toksinių medžiagų) vairavęs autotransporto priemonę.
- Pažymos pristatymo iš Policijos įstaigos reikalavimas turi galioti ir dirbantiems įmonėje darbuotojams, kurie gali būti perkeliami į kitas pareigas ar vykdys papildomas pareigas susijusias su autotransporto priemonės vairavimu ar kuriems įmonė ketina perduoti darbo naudojimui įmonei nuosavybės teise priklausančią autotransporto priemonę. Šios sąlygos nevykdymas (nepristatymas pažymos), gali būti priežastimi nutraukti darbo sutartį su darbuotoju. Bet tik tuo atveju, jei ši sąlyga numatyta Kolektyvinėje sutartyje.

Dėl darbuotojo kaltės (esant jam neblaiviam) įmonei praradus automobilį, darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui visą žalą. Tuo pagrindu įmonė turi kreiptis į teismą su ieškiniu. Tik teismas gali įpareigoti darbuotoją atlyginti darbdaviui atsiradusios didelės žalos (didesnę nei trijų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio) kompensavimą. Sumažinti žalos dydį, gali taip pat tik teismas. Pabrėžtina kad, atlygintinos žalos dydį sudaro:
- tiesioginiai nuostoliai (pvz.; automobilio konfiskavimas su joje esančiu kroviniu);
- negautos pajamos (dėl veiklos apribojimo, kurį sukėlė konfiskuotas transportas).

Apibendrinant, reikėtų paminėti, kad už transporto priemonę, kaip įmonės turtą, atsakingas ir darbdavys, kuris turėtų tikrinti savo darbuotojų blaivumą darbo vietoje ir imtis kitų būtinų priemonių užtikrinant turto saugumą, ir darbuotojas, kuris privalo laikytis įstatymų ir įmonės lokalinių dokumentų įtvirtintos tvarkos apsaugant jam perduotas materialines vertybes.

Teisininkė Renata Burbulienė © IĮ "Opinio iuris" vadovė.

Tel. 8656 77724, info@teisine-nuomone.lt

Išdėstyta informacija, nuomonė ir motyvai negali būti vertinama kaip teisinė išvada ar konsultacija.