Statistikos departamento duomenimis, 2008 metais Lietuvoje mirė 43,8 tūkst. žmonių. Visus juos reikia tinkamai palaidoti, tai yra - skirti vietą kapinėse. Nors žmogui gimus, vietą kapinėse jam garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, visgi, ypač didžiuosiuose šalies miestuose, susiduriama su kapinių plėtros problema - trūksta vietos. Miesto plėtros specialistai ne kartą užsiminė, jog šį klausimą padėtų išspręsti kremavimo kaip laidojimo būdo įtvirtinimas. Pasaulinėje praktikoje daugiau nei šimtmetį plačiai naudojama tradicija atsisveikinti su mirusiuoju kremuojant. Tai laidojimo būdas, kurį galima pavadinti šiuolaikinės ekologijos tendencija ir laidojimo vietos ekonomija.Kremacija 100 kartų sumažina laidojimo plotą, o palaikų mineralizacijos terminas yra sumažinamas nuo 50 metų iki 1 valandos.

Kremavimo procesas

Apie būtinybę statyti krematoriumą Lietuvoje kalbama jau ne vieneri metai. Jį ketinta statyti Kaune, Šiauliuose, Elektrėnuose, tačiau situacija tokia pati - vienintelis egzistuojantis seniai reikalavimų neatitinkantis krematoriumas yra Medicinos akademijoje Kaune. Tiesa, neseniai spaudai išplatintame pranešime sakoma, jog Kėdainių savivaldybė pasirašė investicinę sutartį dėl pirmojo Lietuvoje krematoriumo statybos ir šis turėtų pradėti veikti kitų metų pirmoje pusėje. Tačiau kaip sako lietuvių patarlė - „neskaičiuokime viščiukų be rudens".

Kas trukdo turėti šiuolaikišką savo krematoriumą? Kodėl nelaimės ištikti artimieji, norintys išpildyti velionio valią būti po mirties sudegintu, turi blaškytis po kaimynines šalis Latviją, Baltarusiją, Lenkiją, Rusiją?

„Jokių ypatingų problemų nuvežti velionio kūną kremuoti į gretimas šalis neiškyla, - teigia ritualines paslaugas teikiančios įmonės UAB „Lakrima" generalinis direktorius Sigitas Mickus, - tačiau savaime suprantama, jog turėti krematoriumą savo šalyje būtų kur kas geriau. Visgi šiokių tokių nepatogumų atsiranda, be to, laidojimo kaina kyla vien dėl transportavimo išlaidų. Reikalingas suformuotas valstybės požiūris į šį klausimą. Investicijų reikia daug, grąža nebūtų didelė, todėl ši verslo šaka turėtų būti remiama".

Neoficialiais skaičiavimais, kūno kremavimas ir pervežimas į kaimyninę šalį kainuoja apie 4-5 tūkst. litų.

Remiantis Vokietijos ir kitų Europos valstybių patirtimi, galima numatyti, jog Lietuvoje būtų kremuojama apie 10 proc. mirusiųjų. Specialistai sako, jog viena krematoriumo krosnis per metus sudegina apie 2400 mirusiųjų kūnų. Atsižvelgiant į per metus mirštančių skaičių ir procentą, kiek iš jų pareikštų valią po mirties būti sudeginti, nesunku apskaičiuoti, jog Lietuvai reikėtų daugiau nei vienos krosnies.

Krematoriumo krosnis

Krematoriumas Lietuvoje - kai to užsinorės tautiečiai

„Kada Lietuvoje atsiras krematoriumas"? - uždavėme klausimą Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos prezidentui Vitalijui Gasperovičiui. „Kai to užsinorės patys tautiečiai", - išgirdome atsakymą.

Anot p. V. Gasperovičiaus, verslininkai pinigų tam rastų, tačiau krematoriumų statybą Lietuvoje sustabdo mūsų pačių žmonės ir nežinojimas.

Trumpam nusikelkime į praeitį. Nors kremacija žinoma dar nuo neolito, Baltų kraštuose ir Lietuvoje mirusiųjų deginimas paplito I tūkstantmečio iki m.e. viduryje. I a.-II a. mirusiuosius imta laidoti nedegintus. V a-IX a. mirusiųjų deginimo paprotys vėl plito, įsigalėjo ir gyvavo iki XIII-XIVa. Sudegintus mirusiuosius mūsų protėviai laidodavo pilkapiuose arba kapinynuose, jų palaikus suberdami į duobutę ar išbarstydami kapo duobėje.

Primityvus kremavimas

Kas buvo savaime suprantama mūsų senoliams, mums šiandien kelia daug klausimų, prieštaravimų ir nuogąstavimų.

Tik prakalbus apie ketinimą statyti krematoriumą kokiame nors rajone, nedelsiant sukyla tos vietovės gyventojai. Žmonių nepasitenkinimą galima suprasti, tačiau reikia pripažinti, kad jis dažniausiai kyla vien dėl informacijos stokos. Žmonės įsivaizduoja, jog apylinkėse tvyrotų baisi smarvė, pro kaminą virstų juodi dūmai. Dažnai vyresnio amžiaus žmonės pateikia įsivaizdavimų, kurie primena siaubo filmų scenarijus. Apie tai, jog pagal šiuolaikines technologijas įrengti krematoriumai yra absoliučiai netaršūs objektai, gyventojai girdėti net nenori.

Kiek buvo kalbėta apie krematoriumų statymą Lietuvoje, jų lokalizacija buvo numatoma atokiau nuo miesto, nors daugelyje pasaulio šalių krematoriumai statomi gyvenamuosiuose rajonuose vos kelių šimtų metrų atstumu nuo namų. Miestelėnai paprastai net neįtaria gyvenantys šalia krematoriumų, nes nei kvapo, nei virstančių dūmų nėra. Beje, kai kurie krematoriumai (pvz. krematoriumas, įkurtas Berlyno centre) šildo visą gyvenamąjį kvartalą nemokamai. Danijoje krematoriumų išskiriama šiluma panaudojama bažnyčioms šiltinti.

Gamtinėmis dujomis kūrenamų krosnių temperatūra siekia 1000 laipsnių, šiluma yra išmetama į atmosferą. Kodėl energiją švaistyti, jeigu ją galima panaudoti? Todėl krematoriumų generuojama šiluma kai kuriose valstybėse panaudojama racionaliai. Gal tai puiki galimybė ir Lietuvai?

Krematoriumų reikia jau šiandien

Pasaulyje krematoriumai pradėti sparčiai statyti po Antrojo pasaulinio karo. Daugiausia jų pastatyta Japonijoje, kur kiekvienas žemės lopinėlis didelės vertės. Dėl šios priežasties Japonija iki šiol turi daugiausiai krematoriumų. Čia kremuojama apie 98% visų mirusiųjų. Čekijos Respublikoje kremuojama 95% mirusiųkų, Jungtinėje Karalystėje - 69%, Danijoje - 68%, Švedijoje - 64%, Šveicarijoje 61%.

Kodėl krematoriumas Lietuvoje reikalingas jau šiandien:

• taupytumėme erdvę - mažindami žemės tradiciniam užkasimui plotus iki 50-100 kartų;
• gerintume miesto ekologiją, mažintume sanitarinę-ekologinę įtampą;
• išvengtume kapinių vandalizmo, vagysčių;
• gerintume meninį-estetinį laidotuvių lygį;
• galėtumėme organizuoti šeimyninius sklypus ar pasinaudoti senomis kapinėmis, laidojant urnas į jau esančius kapus;
• būtų išplėstas laidojimo paslaugų visuomenei sąrašas, kaip piliečiai tūrėtume teisę laisvai pasirinkti laidojimo rūšį.

Kolumbariumas leistų sumažinti tradiciniam laidijimui skirtus plotus iki 50-100 kartų

Kremavimo urnos

Ritualinių paslaugų teikėjai abejoja, ar krematoriumai sumažintų laidojimo išlaidas, tačiau pripažįsta, jog tai žymiai pagerintų sanitarines-ekologines sąlygas mieste ir jo apylinkėse, taip pat leistų piliečiams teikti kremavimo paslaugas - laidojimo būdą, atitinkantį XXI amžiaus technologinę pažangą.

Vilma Galminaitė, Rūta Šantaraitė

Už suteiktą informaciją dėkojame Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijai

Verslo gido Visasverslas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.