Nusivylęs vartotojas – didžiausia žala prekės ženklo reputacijai

Intensyvėjant prekybai padirbiniais, teismų praktika, kuomet teisėtam prekių ženklo savininkui priteisiama žala, pasak patentinės patikėtinės, advokatų profesinės bendrijos „Triniti" advokatės Vilijos Viešūnaitės, Lietuvoje vis dar yra gana reta. „Vis dėlto mūsų praktikoje yra atvejų, kai tokia žala, kuri paprastai skaičiuojama pagal pažeidėjo gautą naudą, t.y. pelną, gautą parduodant klastotas prekes, buvo priteista teisėtam prekių ženklo savininkui", - teigia teisininkė. Prekės ženklų klastojimas kenkia, pirmiausia, teisėtam prekių ženklo savininkui, kuris negauna dalies finansinio pelno, tačiau didžiausią įtaką klastotės daro prekių ženklo bei įmonės, prekių ženklo savininkės, reputacijai. „Klastotų prekių kokybė dažnai būna itin bloga, tuo tarpu vartotojas įsigijęs nekokybišką prekę, neteisėtai paženklintą klastotu prekių ženklu, tikisi originalios prekės kokybės. Rezultate nusivylęs vartotojas kitą kartą pirkdamas atitinkamą prekę rinksis kitą gamintoją ar prekių ženklą", - aiškina advokatė. „Prekyba klastotėmis bei jų vartojimas prekių ženklui gali būti labai žalinga praktika", - tvirtina „The Body Shop" Teisės departamento atstovas. - „Pirkėjas gali manyti, jog produktas originalus, o vėliau neapsakomai nusivilti jo poveikiu, taip pat gali patirti kokią nors nepageidaujamą reakciją. Toks vartotojas apie savo neigiamą patirtį papasakos kitiems, o tai gali labai pakenkti prekių ženklo reputacijai."

Ta pati prekė - tik pigiau?

Gana dažnai pasitaiko atvejų, kai į teisininkus kreipiasi būtent kosmetikos gamintojai. „Nuolat atstovaujame gerai žinomus prekių ženklus, tarp jų ir kosmetikos gamintojus, taikant muitinės procedūras, kuomet pasienyje sulaikomos importuojamos intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančios prekės", - teigia patentinė patikėtinė V. Viešūnaitė.

„Įprasta manyti, jog kova su klastota produkcija vyksta tik sulaikant tūkstančius vienetų suklastotų prekių pasienyje arba - su policijos pagalba - rinkos viduje, tačiau esama ir kitų kovos būdų, atsižvelgiant į tai, kad klastotos prekės parduodamos per smulkiuosius prekybininkus internete", - pažymi teisininkė. Padirbinių pardavėjai vis dažniau klastotas prekes siūlo interneto skelbimuose, prekyba vyksta naudojantis elektroniniais laiškais.

Sunku pasakyti, kiek rinkoje yra klastočių, teigia „The Body Shop" Lietuvos regiono vadovė Skaistė Tarvydienė, tačiau, pasitaiko atvejų, kai, anot pašnekovės, prekyboje pasirodo kito gamintojo produktas, kurio pakuotė beveik 90% nukopijuota, skiriasi tik gamintojo pavadinimas ir pats prekinis ženklas. „Žmogus, kuris nėra pastovus mūsų produkcijos vartotojas, skirtumų tarp originalaus ir padirbto gaminio nemato, jam atrodo, kad čia ta pati prekė, tiesiog pigiau", - teigia p. Tarvydienė.

„Pagrindinis prekių, pagamintų pažeidžiant intelektines nuosavybės teises, šaltinis ir toliau lieka Kinija. Taip pat nemaža dalis klastočių į Lietuvą įvežama iš Turkijos, Lenkijos", - komentuoja advokatė.

Negina vartotojų teises reglamentuojantys įstatymai

Pasak S. Tarvydienės, vartotojas, kosmetikos gaminius perkantis iš nelegalių prekeivių, pirmiausia, rizikuoja savo sveikata, nes nėra jokios garantijos, jog prekė originali, kokybiška, tuo tarpu, rinkdamasis originalią kosmetiką, pirkdamas ją salone, žmogus gali išvengti tokių netikėtumų kaip alerginė reakcija, odos uždegimai, nes dar prieš įsigyjant prekę, gali nemokamai gauti mėginį ir ją išbandyti.

„Jei vartotojas yra nepatenkintas originaliu produktu dėl to, kad jo poveikis nėra toks, kaip numatyta, jis yra ginamas vartotojų teises reglamentuojančių įstatymų ir gali tikėtis išlaidų atlyginimo. O pirkdami iš nelegalių šaltinių, vartotojai daugeliu atvejų neturi jokios galimybės grąžinti prekę, atgauti pinigus", - teigia „The Body Shop" Teisės departamento atstovas.

„Siekiant apsisaugoti nuo kosmetikos gaminių klastočių ar nekokybiškų gaminių, kosmetikos gaminius rekomenduotina pirkti parduotuvėse", - pataria Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas V. Ūsas.

Numatoma atsakomybė

„Dėl produkcijos klastojimo buvo pradėta nemažai teisinių procesų visame pasaulyje, ypač tokiose rinkose kaip Afrikos, Kinijos (pastarojoje originalus „The Body Shop" prekių ženklas net nėra pristatomas)", - teigia Ieva Gailuma, „The Body Shop" direktorė Baltijos šalyse. - „Baltijos šalių rinkos pasižymi nelegalia prekyba žinomų prekių ženklų produkcija, taip pat alkoholiu ir cigaretėmis", - priduria ji.

„Už intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus mūsų šalyje numatyta tiek baudžiamoji, tiek ir administracinė atsakomybė. Taikant baudžiamąją atsakomybę, griežčiausia bausmė - laisvės atėmimas iki dvejų metų. Baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma ir juridiniam asmeniui", - pažymi p. Viešūnaitė.