Aurelija Malakauskaitė
LTV „Šiandien"

Seime į priekį juda įstatymai, kuriais bandoma paspartinti žemės paėmimą valstybei svarbiems projektams.

Nors kai kurie parlamentarai abejoja, ar nebus nuskriausti savininkai, jeigu žemę bus galima paimti teismuose nebaigus ginčų dėl jos vertės teisingumo, praneša LTV naujienų laida „Šiandien".

Tarptautinis „Rail Baltica" projektas bus pirmasis, kurį Seimas turėtų pripažinti labai svarbiu valstybei ir taip paspartinti projektui reikalingų žemės sklypų išpirkimą. Vieną iš kebliausių - žemės paėmimo svarbiems valstybės projektams - problemą žadama išspręsti Seime patvirtinus visą paketą įstatymų, lengvinančių ir greitinančių iki šiol buvusias procedūras.

Anksčiau manyta, kad tam pakaktų pataisyti vien Žemės įstatymą, tačiau dabar pasirinktas kitas būdas - bandoma reglamentuoti žemės paėmimo tvarką tik gyvybiškai svarbiems valstybės poreikiams, t. y. tokiems projektams, kuriuos Seimas patvirtins kaip ypač svarbius valstybei.

„Pirmiausia bus patikrinamas paėmimo akto teisėtumas - ar visi dokumentai tinkamai sutvarkyti, o jeigu savininkas nesutiks su atlyginimo dydžiu, tai jis ginčysis, bet tas jau nestabdys paties paėmimo proceso", - sako Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Česlovas Stankevičius.

Pataisius įstatymus žemės savininkas, kurio netenkina siūloma kaina, galės skųstis administraciniam teismui, ginčyti sprendimą apygardos teisme ar net pasiekti Konstitucinį Teismą, tačiau visa tai vyks jau paėmus žemę.

„Kai kas kritikuoja, kad mes sustabdome teisminių ginčų karuselę ir supaprastiname teisminį nagrinėjimą, jeigu savininkas nėra patenkintas siūloma kompensacija. Tačiau pamėginkime įsivaizduot, o kaip kitaip?" - klausė Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys Vytenis Andriukaitis.

Anot V. Andriukaičio, dabar valstybei su savininku nesutariant dėl žemės kainos, ginčai teismuose užtrunka vos ne dešimtmečius.

Vis dėlto kai kurie parlamentrai įžvelgė, kad būsimas įstatymas galbūt pažeis savininkų interesus, nes suabejojo, ar bus teisingai atlyginama už žemę.

„Reikėtų aiškiai apibrėžti, kaip yra atlyginama ir atsiskaitoma su savininkais - ar nuo nominalios vertės, ar nuo rinkos, ar nuo atstatomosios, ar nuo komercinės vertės. Ir tada būtų daug mažiau problemų savininkams ir valstybei", - tvirtino Seimo Krikščionių partijos frakcijos narys Jonas Ramonas.

Anot įstatymo projekto rengėjų, žemės kainą nustatys kvalifikuoti turto vertintojai.

„Bendra Civilinio kodekso nustatyta tvarka ir bendra praktika bus taikoma įvertinant kainą. Jeigu savininkas nesutiks, sakys, kad kurie nors jo išsikėlimo iš tos žemės nuostoliai yra neįvertinti, teismas atitinkamai galės ir spręsti", - teigia Č. Stankevičius.

„Valstybė gali pasinaudoti savo įrankiais, tiktai pagrindinis klausimas yra objektyvus parinkimas būtent tos žemės - ar tikrai ji reikalinga ir ar su tos žemės savininku būtų atsiskaityta objektyviai", - sako Žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininkas Gintaras Nagulevičius.

Įstatymų pataisų rengėjai tikina, kad pirmajam tokiam projektui - „Rail Baltica", nusprendus ją tiesti jau esančia dabartine geležinkelio trasa, naujų žemės sklypų reikės tikrai nedaug - tik tose vietose, kur bus švelninami posūkiai, kad traukiniai galėtų važiuoti didesniu greičiu.