Seimas priėmė Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą, kuriuo ribojamas didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių rinkos galios panaudojimas ir užtikrinama tiekėjų ir didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių interesų pusiausvyra.
Už šį įstatymą balsavo 56 Seimo nariai, prieš - 4, susilaikė 30.

Priimtas įstatymas bus taikomas mažmenine prekyba Lietuvos Respublikoje besiverčiančioms didelę rinkos galią turinčioms įmonėms. Jame nustatyta, kad mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančius veiksmus, kuriais mažmeninės prekybos įmonių veiklos rizika perkeliama tiekėjams arba jiems primetami papildomi įsipareigojimai, arba tokie veiksmai varžo tiekėjų galimybes laisvai veikti rinkoje, ir kurie išreiškiami kaip reikalavimai tiekėjui:

1) mokėti tiesiogiai ar netiesiogiai ar kitokiu būdu atlyginti už sutikimą pradėti prekiauti tiekėjo prekėmis („įėjimo" mokesčiai);

2) kompensuoti mažmeninės prekybos įmonės negautą ar gautą mažesnį negu tikėtasi gauti pelną už prekių, gautų iš tiekėjo, pardavimą;

3) kompensuoti mažmeninės prekybos įmonės patiriamas veiklos išlaidas, susijusias su naujų parduotuvių įrengimu ar senų atnaujinimu;

4) įsigyti prekių, paslaugų ar turto iš mažmeninės prekybos įmonės nurodytų trečiųjų asmenų;

5) užtikrinti, kad mažmeninės prekybos įmonei parduodamų prekių kainos bus mažesnės už kitiems pirkėjams parduodamų tų pačių prekių kainas;

6) pakeisti esmines tiekimo procedūras ar prekių specifikacijas, apie tai nepranešus tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų;

7) priimti neparduotas maisto prekes, išskyrus negreitai gendančias supakuotas maisto prekes, jeigu jos yra saugios, kokybiškos, galioja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto tinkamumo vartoti termino arba jų tinkamumo vartoti terminas neribojamas, ir dėl jų grąžinimo yra išankstinis susitarimas;

8) tiesiogiai ar netiesiogiai apmokėti dalį mažmeninės prekybos įmonės arba kartu su šia įmone vykdomo pardavimo skatinimo išlaidų ar kitokiu būdu už jas atlyginti, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų;

9) kompensuoti išlaidas, patiriamas sprendžiant vartotojų skundus, išskyrus atvejus, kai pagrįstam vartotojo skundui įtakos turėjo aplinkybės, už kurias atsako tiekėjas. Šiuo atveju mažmeninės prekybos įmonės iš tiekėjo reikalaujama kompensuoti išlaidų suma turi būti pagrįsta faktinėmis mažmeninės prekybos įmonės išlaidomis.

10) tiesiogiai ar netiesiogiai mokėti ar kitokiu būdu atlyginti už prekių išdėstymą, išskyrus tuos atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo raštiškas susitarimas dėl mokėjimo už prekių išdėstymą.

Kaip bus laikomasi šio įstatymo nuostatų, kontroliuos Konkurencijos taryba, atlikdama tyrimus dėl minėtų pažeidimų ir taikydama įstatyme nustatytas sankcijas.

Iki šiol, kaip teigiama aiškinamajame rašte, teisės sistemoje nebuvo teisės akto, skirto rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių ir jų tiekėjų santykiams kompleksiškai reglamentuoti.

Priimtas įstatymas įsigalios 2010 m. balandžio 1 d.

Lietuvos Respublikos Seimo informacija