Romantiška kelionė iš darbo namo 2010.12.20, 17:00 val.

Vilnius paskutinis iš didžiųjų Lietuvos miestų buvo užverstas sniegu. Smagu vaikams, bet nelabai smagu vairuotojams, pėstiesiems, ypač kai reikia kažkur suspėti.

Laimingai susiklosčius aplinkybėms, gruodžio 20-osios popietę reikėjo palikti automobilį servise. Kaip aš džiaugiausi. Buvau vienas iš tų laimingųjų, kurie tipeno vorele sostinės šalikelėmis, nelaukdami visuomeninio transporto, pasitikėdami tik savo kojomis ir fizine ištverme.

Prisipažinsiu, kad sutemus ir taip sningant, dar niekad nesu pėsčias keliavęs namo, todėl įspūdžiai nuostabūs. Gatvių žibintų šviesa, susimaišiusi su automobilių kolonų švytinčiu šleifu, sukūrė ypatingą aplinkos dekoraciją. Brendant per Lazdynų tiltą - sunkiausiu atkarpos ruožu (beveik kilometrą reikėjo tipenti pėdos platumo vos vos pramintu sniego grioveliu), Nerį pamačiau visai kitokią, dienos metu taip nebūna. Kylant link Lazdynų, žmonių grupelių vis daugėjo, pajutau kažkokią bendrumo dvasią. Pasiekus savąjį mikrorajoną, sniegas dar labiau įsišėlo, automobilių eilės vos slinko, sutikti pakeleiviai atrodė labiau panašūs į sniego senius.

Beveik dviejų valandų žygis nė kiek nenuvargino, gavau romantikos ir fizinio malonumo užtaisą.

Tikiu, kad po vakar dienos liko daug įpykusių ir nuskriaustų vairuotojų. Užjaučiu.

Hermis Preikštas