Ką veikti Elektrėnuose?

2017-10-03 10:28   Peržiūros : 497   Spausdinti


Elektrėnai ir vyresniajai kartai, ir jaunimui asociuojasi su dainos ,,Elektrėnų žiburiai" skambesiu. Kompozitorius Eduardas Balsys pagal poeto Stasio Žlibino eilėraštį ,,Elektrėnų žiburiai" sukūrė dainą, kuri plačiai garsina Elektrėnus ir laikoma miesto himnu. Tokiu pavadinimu galima rasti įmonę, gyvenamųjų namų kvartalą prie marių, parodų ir kitų objektų pavadimus. Elektrėnai - vienas iš jauniausių miestų Lietuvoje. 1962 m. balandžio 19 dieną, gyvenvietė pavadinta Elektrėnais, norint įamžinti tuo metu didžiausią Lietuvos elektrinę. Miesto vardas dirbtinis, su gyvenamųjų vietų vardams būdinga priesaga - ėnai padarytas iš bendrinio žodžio elektra. Elektrėnai - miestas Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, savivaldybės ir parapijos centras, kuris yra pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno, apie 10 km į vakarus nuo Vievio miesto. Elektrėnų savivaldybei priklauso 8 seniūnijos: Elektrėnų, Vievio, Semeliškių, Kietaviškių, Kazokiškių, Gilučių, Pastrėvio, Beižionių. Savivaldybės plotas siekia beveik 51 tūkst. hektarų, gyvena apie 25 tūkst. gyventojų. Savivaldybės teritorijoje yra 2 miestai - Elektrėnai ir Vievis, 1 miestelis - Semeliškės, 275 kaimai, 28 viensėdžiai.

Elektrėnai

Elektrėnų savivaldybės lankytinos vietos pagal seniūnijas

Elektrėnų kraštas pasižymi daugeliu puikių kraštovaizdžio vertybių - miškais, kalvomis, daugybe  vandens telkinių: ežerų, upių, tvenkinių. Susipažinti su Elektrėnais galima aplankant kiekvieną savivaldybę atskirai. Gamtos mylėtojai gali rinktis kelionę dviračiu ar baidare po gražiausius Elektrėnų miškus ir vandens telkinius. Daugybe vandens pramogų galite pasimėgauti prie Elektrėnų marių. Aplankykite žymias vietas, dvarus, muziejus, pailsėkite sodyboje, sudalyvaukite sporto renginyje ar vykstančiame festivalyje.

Elektrėnai

Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos, Kankinių Karalienės, bažnyčia pastatyta 1996 m. (projekto autorius Kęstutis Šilgalis). Girnakalių akmuo guli Petkevičių sodyboje (100 m į pietvakarius nuo gyvenamojo namo, į Besenio ežerą besileidžiančio šlaitelyje. Giedraitiškių ąžuolas - savivaldybės saugoma gamtos vertybė. Kamieno apimtis - 5,1 m, aukštis - 26 m, numanomas amžius siekia apie 300 metų. Abromiškių dvarą 1571 metais pastatė Abrahamas Poniatovskis. XVIII -  XIX a. jį valdė prancūzų kilmės grafai de Raesai, kuriems valdant, dvaras suklestėjo. Senieji rūmai rekonstruoti klasicizmo stiliumi, buvo įveistas sodas, atsirado bitynas, tvenkinys. Vasarą dvare vykdavo aktyvus kultūrinis gyvenimas. Kazimierai de Raes ištekėjus už grafo Pranciškaus Pliaterio, Abromiškės tapo Pliaterių nuosavybe. Jie dvarą valdė iki 1937 metų, rekonstravo de Raesų pastatytus medinius rūmus. Jie tęsė kultūrines dvaro tradicijas. Šiuo metu dvaro rūmai ir parkas yra tvarkomi.

Beižionių seniūnija

Beižionių seniūnija yra Elektrėnų savivaldybės pietvakariuose. Šiaurės vakaruose ji ribojasi su Kaišiadorių rajonu, iš pietų pusės - su Trakų rajonu. Seniūnijos teritorijoje yra keli istorijos ir kultūros paminklai: Balandiškių piliakalnis (Pilies kalnas), Beižionių piliakalnis ir pilkapynas, Migliniškių, Eitulionių pilkapynai. Eitulionių alkas, vadinamas Skerdimais, tai pelkėta įduba tarp kalvų, kurioje yra natūralių riedulių. Beižionių pilkapynas yra apie 1 km į pietvakarius nuo Beižionių kaimo. 50 pilkapių supilti aukštumėlėse, apaugę medžiais ir krūmais. Manoma, kad pilkapiai yra VI -  VIII amžiaus. Beižionių piliakalnis, vadinamas Birutės kalnu, datuojamas I - II tūkstantm. pr. yra 0,5 km į pietvakarius nuo Beižionių kaimo. Beižionių akmuo - savivaldybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas. Keturkampės formos akmuo guli Beižionių gyvenvietės prieigose, iš rytų pusės, kelyje Damazavos link. Liaukiškių alkakalnis vadinamas Koplyčia. Pasak legendos, ant kalno stovėjusi koplyčia prasmego. Beižionių Šv. Kryžiaus išaukštinimo bažnyčia, pastatyta 1926 m, - tradicinis Lietuvos medinės sakralinės architektūros statinys. Šventovės sienas puošia Kryžiaus kelio stočių paveikslai. Daugelio figūrų kompozicijas 1927 m nutapė J. Neliubšis. Vertingas didžiojo altoriaus paveikslas ,,Nukryžiuotasis", nutapytas 1926 - 1928 m. Šalia bažnyčios stovi stulpinė varpinė ir originalus medinis kryžius.

Beižionių piliakalnis
Beižionių piliakalnis

Gilučiai

Miškų apsupti Gilučiai priklausė Žaslių parapijai. 1741 m. surašymo duomenimis čia buvo 12 sodybų. 1863 sukilimo metu apylinkėse veikė aktyvūs sukilėlių būriai. Per Gilučius ėjo knygnešių kelias iš Prūsų į Vilnių. Pūstakiemio botaniniame draustinyje saugoma viena didžiausių ir gausiausių iš keturių dabar Lietuvoje žinomų dekoratyvaus, tik rudenį žydinčio, o vasarą vegetuojančio, rudeninio vėlyvio augimviečių. Gilučių kaimo kapinėse palaidotas knygnešys Petras Gudelis (1874 - 1924). Gabriliavos buv. dvaro sodybos parko fragmentai. Gabriliavos buvusio dvaro savininkas Vincentas Matusevičius - Lietuvos 1830 - 1831 m. sukilimo veikjas, Trakų apskrities sukilėlių būrio vadas. Gabriliavos parkas, užimantis vos 3 ha teritoriją, mena kadaise čia buvusią dvarvietę. Vertingų senovinių pastatų neišliko, tačiau parke gausu brandžių ąžuolų, klevų, liepų, uosių, eglių. Išlikę keletas atvežtinių medžių ir krūmų. Kalninių Mijaugonių piliakalnis, vadinamas Pilimi, su gyvenviete datuojamas I tūkstantm. - II tūkstantm. pr. Gyvenvietė yra piliakalnio šiaurės rytinėje papėdėje, lygiame, kiek aukštėjančiame šiaurės kryptimi lauke. Kalninių Mijaugonių pilkapyne rasta 15 pilkapių: jų sampilai yra 5 - 8 m skersmens ir 0,2 - 0,5 m aukščio. Ryškesni pilkapiai yra pilkapyno pietrytinėje dalyje.

Kazokiškės

Kazokiškės - buvęs karališkasis kaimas. 1609 m. LDK iždininkas Stanislavas Beinartas nupirko dvarą ir padovanojo Paparčių vienuoliams dominikonams, kurie Kazokiškėse įkūrė palivarką su ūkiniais pastatais. Kazokiškių istorija prasideda nuo žymiosios bažnyčios pastatymo. Taigi, apsilankę Kazokiškėse visų pirma aplankykite Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčią, kuri pastatyta 1782 - 1790 m. pagal architekto Augusto Kosakausko projektą. Bažnyčia yra vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo stiliaus. Bažnyčioje yra malonėmis garsėjantis Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos paveikslas, 1660 m. parvežtas iš Italijos. Kazokiškių bažnyčia - vienintelė savivaldybėje, kurios šventoriuje išlikusios kapinės. Grabijolų kalnas. Greta kaimo esančiose kalvose vienas iš kalnų vadinamas Cypeliu. Pasakojama, kad jame yra nuskendusi bažnyčia, galbūt ten yra buvęs žvalgakalnis (kalnas, nuo kurio buvo stebimos apylinkės ir pranešama apie pastebėtus priešus). Žmonės pasakoja, kad seniau nuo šio kalno matėsi penkios bažnyčios: Kernavės, Kazokiškių, Vievio, Dūkštų, Sudervės. Šiuo metu kalnas apaugęs medžiais ir krūmais. Mitkiškių akmuo su ,,Kristaus, Marijos ir avinėlio pėdomis". Natūralus riedulys, kuriame vienas įdubimas vadinamas ,,Kristaus pėda", kitas įdubimas - ,,Marijos pėda", trečiasisįdubimas - ,,Avinėlio pėda", XIX amžiuje prie akmens laikytos mišios, buvo dedamos aukos. Paalkių piliakalnis įrengtas bevardžio upelio santakoje su Nerimi susiformavusiame kranto kyšulyje, upelio dešiniajame ir Neries kairiajame krante, aukštutinėje terasoje. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. Alkų ąžuolas - valstybės saugoma gamtos vertybė. Ąžuolas storiausias Neries regioninio parko teritorijoje. Kamieno apimtis siekia 5,12 m, aukštis 18 m, amžius - apie 300 metų. Vietovė, kurioje auga šis saugomas ąžuolas - ypatinga. Tai natūralių kalvų grandinė, vadinama Alkų kalnais (alkais buvo vadinamos senosios šventvietės). Aleksandrišių eglė - savivaldybės saugoma gamtos vertybė. Kamieno apimtis siekia 3,4 m, aukštis 27 m, numanomas amžius apie 150 metų. Zabarijos šaltinis trykšta medžiais apaugusio šlaito papėdėje, už 10 m rytų kryptimi jis įteka į bevardį upelį, o pastarasis už 200 m į šiaurės rytus įteka į Rugtupio upelį, kairįjį Neries intaką. Tikima, kad rytų kryptimi tekančių šaltinių vanduo turi stebuklingų galių. Kairiajame Neries krante išsidėstęs gatvinis rėžinis 25 sodybų Grabijolų kaimas, kuriame išlikę nemažai senosios medinės architektūros įdomios puošybos statinių. Įvažiuojant į kaimą, dešinėje matosi apaugęs pušimis smėlio kalnelis. Šioje vietoje yra buvę Grabijolų pilkapiai, kuriuos 1857 metais kasinėjo K. Tiškevičius.

Kietaviškės

Kaimas minimas nuo 1504 metų, kai čia buvo pastatyta pirmoji Kietaviškių bažnyčia. 1680 m. Strėvos upės krante prie Kietaviškių rastas vadinamasis  Gedimino skeptras, viduramžių Lietuvos saulinis- mėnulinis kalendorius. Kaimas įsikūręs prie Spenglos ir Skersės upių, apsuptas ežerų. Lankydamiesi Kietaviškėse galėsite pasimėgauti gamtos ramybe bei pasidomėti vietine kultūra, apsilankysite muziejuje ir neobarokinio stiliaus bažnyčioje.

Gojaus Kloninių Mijaugonių pilkapynas vadinamas Prancūzų kapais. Datuojamas IX - XIIa. Pilkapyne yra apie 40 pilkapių. Bajorų kapinynas. XIV a. pab. - XV a. pr. Bajorų kapinyne rasti degintiniai mirusiųjų kapai su įkapėmis: geležiniais ietigaliais, diržo apkalais, apskritomis skardinėmos segėmis, žvangučiais ir kt. Kietaviškių pagrindinės mokyklos kraštotyros muziejus, įkurtas 1981 metais nušviečia vietovės etninę kultūrą ir istoriją. Visi eksponatai surinkti tik Kietaviškių apylinkėse. Jagėlonių akmuo, vadinamas Gaideliu. Pasakojama, kad prie jo vaidendavosi. Ilgio ornitologinis draustinis (405 ha) įkurtas 1991 metais, siekiant išsaugoti vandens telkinių ir pelkėtų vietų unikalią paukščių bendriją. Šį gamtinį kompleksą sudaro Ilgės ežeras ir penki gretutiniai žuvininkystės reikmėms įrengti tvenkiniai su užtvenkta Strėvos atkarpa. Vandens telkiniai užima didžiąją draustinio dalį. Čia peri 74 paukščių rūšys, užklysta labai retų paukščių - erelis žuvininkas, jūrinis erelis, gyvena daug vandens žvėrelių. 1906 - 1915 m. pastatyta Kietaviškių Švč. Trejybės bažnyčia- neobarokinio stiliaus architektūros paminklas. Bažnyčioje išlikęs vietinės reikšmės dailės paminklas - kun. K. Čepano portretas, kurį 1922 m. nutapė dailininkas P. Kalpokas. Lietuvos karių kapai Jagėlonių kaime. Palaidoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio penktojo pėstininkų pulko eilinis Kazys Bartkus ir grandinis Aleksandras Vasiliauskas, 1919 07 15 žuvę mūšyje su Lenkijos kariuomene ties Jagėlonių k.Koplytstulpis 1940- 1990 m. žuvusiems parapijiečiams atminti. Koplytstulpis, kurio autorius A. Šalkauskas, pastatymas 1998 metais ir pašventintas Kaišiadorių vyskupo J. Matulaičio.

Pastrėvys

Pastrėvys - kaimas Elektrėnų savivaldybėje, į pietus nuo Elektrėnų. Išsidėstęs Elektrėnų marių pietinėje pakrantėje, netoli Strėvos upės.   Savivaldybėje yra 16 ežerų ir ežerėlių bei nuotabaus grožio miškų: rytuose - Pipiriškių miškas, pietuose - Strėvininkų miškas, pietryčiuose - Rusakalnio miškas, o vakaruose - Pagrendos miškas. Pipiriškių geomorfologinis draustinis, kurio teritorija užima 516,7 ha, įsteigtas siekiant išsaugoti geomorfologiškai ypač raiškias reljefo formas, būdingas Dzūkų moreninės aukštumos rajonui. Mustenių akmuo - savivaldybės saugomas gamtos objektas. Lietuvos partizanų bunkeris Pagrendos miške. 1945 m. sausio 10 d. šioje vietoje NKVD kariuomenės pasienio būrio kareiviai vykdė karinę operaciją. Jos metu buvo likviduotas bunkeris. Kautynių metu žuvo vienuolika Didžiosios Kovos apygardos būrio partizanų. Pipiriškių, Pasamanės piliakalnis, vadinamas Juodkalniu, su gyvenviete. Piliakalnis įrengtas slėnyje tarp Pasamanės ir Purvio ežerų esančioje atskiroje kalvoje. Datuojamas I tūkstantm. pr. Kr. - I tūkstantm. viduriu.

Semeliškės

Semeliškių miestelis - vienas seniausių miestelių Lietuvoje, minimas jau 1276 m. 1276 - 1283 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Traidenis Semeliškėse apgyvendino nuo kryžiuočių pabėgusius prūsus ir vakarų lietuvius. Semeliškės ilgą laiką buvo didžiojo kunigaikščio dvaras. Šv. Jono Nepomuko koplytstulpis. Pasak vietos gyventojų, ties šia vieta, gelbėdamas poną, nuskendo dvaro tarnas vežikas Jonas. Dėkingas ponas jam atminti pastatė koplytstulpį su šv. Jono Nepomuko- skęstančiųjų gelbėtojo - skulptūra. Daugirdiškių dvarvietė. XVI - XX amžiuje dvaras buvo įsikūręs giliai į Monio ežerą įsiterpusiame pusiasalyje (anksčiau čia buvo sala, kurią su sausuma jungė tiltas). Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčia - medinės architektūros paminklas, saugomas valstybės. 1501 ar 1502 metais Semeliškėse buvo pastatyta medinė bažnyčia, kuri vėliau kelis kartus degė ir buvo perstatyta. 1772 metais bažnyčia atnaujinta. Bažnyčioje yra vertingų dailės kūrinių. Bažnyčios varpas - respublikinės reikšmės kultūros paminklas, antras pagal senumą varpas Lietuvoje, datuojamas 1442 metais. Žydų žudynių vieta ir kapai. 1941 10 06 naciai suorganizavo žydų egzekuciją: buvo nužudyta ir užkasta 962 Semeliškių, Žaslių miestelio bei Vievio žydų tautybės gyventojai: 213 vyrų, 359 moterys ir 390 vaikų. Vėjų šaltinis, kurio vanduo teka į rytus. Manoma, kad toks vanduo turi gydomųjų galių.

Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčia
Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčia

Semeliškių Šv. Nikolajaus Stebukladario parapija
Semeliškių Šv. Nikolajaus Stebukladario parapija

Vievis

Vievis - miestas tarp Vilniaus ir Kauno, Elektrėnų savivaldybėje, 14 km į rytus nuo Elektrėnų, Vievio seniūnijos centras. Miestas išsidėstęs į šiaurę nuo Vievio ežero, žmonių dažnai  atpažįstamas iš geležinkelio stoties ir šalia bėgių stovinčio vandens bokšto bei šalia greitkelio Vilnius - Kaunas stovinčios baltos Vievio cerkvės. Vievyje aplankykite: Ausieniškių dvarą,pastatytą 1815 m. Dvaro savininkas Matusevičius Vincentas, 1830 - 1831 m. sukilimo dalyvis, Trakų apskrities sukilėlių būrio vadas. 1831 m. balandžio 20 d. dalyvavo mūšyje prie Ausieniškių. Paaliosės pilkapynas. I tūkstantm. pab. - II tūkstantm. pr. 4 sampilai nuo 5,5 m iki 13,5 m skersmens ir nuo 0,3 iki 1,4 m aukščio. Kelių muziejus atidarytas 1995 metais, kurio vadovas ir įkūrėjas yra Juozas Stepankevičius. Eksponuojami tiltų, viadukų, sankryžų, autobusų stočių, gamybinių bazių ir kt. statinių maketai, kelių tiesimo ir tvarkymo senieji įrankiai, mašinos, vežimai, kelio ženklai. Muziejuje daug statybos medžiagų, uolienų, mineralų, kristalų pavyzdžių, atvežtų iš įvairių pasaulio kraštų. Įkurtas Medžioklės ir ekologijos skyrius. Paneriškių ažuolasauga Neries regioninio parko Sviliškių kraštovaizdžio draustinyje. Jo kamieno apimtis - 4,70 m., aukštis - 21 m. Spėjama, kad Panerių dvarą XVII amžiuje įkūrė karališkojo dvaro tvarkytojas Simonas Liudvikas Gutakovskis. Žlugus unijinei Lenkijos ir Lietuvos valstybei ir Lietuvai patekus carinės Rusijos įtakon, PAnerių dvarą nupirko Lenkijos ir Lietuvos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio sekretorius. Prieš I pasaulinį karą Panerių dvarą įsigijo grafas Antanas Slaboševičius. Dvare įkurtame pensione poilsiaudavo Lietuvos šviesuomenė. Vievio stačiatikių parapijo priešistorė siekė XVII a. Čia įsikūrė svarbus LDK stačiatikių veiklos židinys etninėje Lietuvoje - Vievio vienuolynas. XVII a. pirmoje pusėje Vievio stačiatikių vienuolyne veikė Vilniaus Šv. Dvasios Brolijos spaustuvė, kurioje 1611 m. išleista unikali Vilniaus Šv. Dvasios Brolijos rektoriaus M. Smotrickio ,,Slavų gramatika", tapusi kitų slaviškų gramatikų pagrindu. 1843 m. duris atvėrė nauja Vievio Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo cerkvė, tačiau vienuolynas nebuvo atkurtas.

Vievio Švč. Mergelės Nugalėtojos bažnyčia
Vievio Švč. Mergelės Nugalėtojos cerkvė

Vandens maršrutai Elektrėnuose

Elektrėnai - ežeringas kraštas, todėl žvejyba - beveik kiekvieno Elektrėnų savivaldybės gyventojo hobis.  Elektrėnų savivaldybė yra viena vandeningiausių Lietuvoje - palyginti nedidelėje teritorijoje yra 106 ežerai bei kiti vandens telkiniai, kurių kiekvieno plotas didesnis negu 0,4 hektaro. Iš jų - 101 ežeras. Daugelis iš jų yra nedideli, pelkėtais krantais, o didžiausi ir giliausi - Elektrėnų marios, Vievio, Ilgio ir Vaisiečio ežerai. Šiuose ežeruose veisiasi kuojos, raudės, karšiai, plakiai, aukšlės, karosai, karpiai, lynai. Iš plėšriųjų žuvų - ešeriai, lydekos, sugaunama didelių ungurių ir šamų. Šiltuose šiluminės elektrinės vandenyse labai gausiai ir greitai veši dumbliai ir kita povandeninė augmenija, todėl į marias buvo įleista žuvų, kurios minta dugno augalais - baltųjų ir juodųjų amūrų. Prieš keliasdešimt metų į Elektrėnų marias buvo įleisti ir amerikiniai šamai. Mėgstantys žvejoti žmonės į Elektrėnus suvažiuoja iš visos Lietuvos. Taip pat Elektrėnuose populiaru ilsėtis sodybose, prie ežerų bei rinktis sportą baidarėmis, tokiu būdu susipažįstant su Elektrėnų žymiomis vietomis.

20 km maršrutas - Strėva iki Elektrėnų marių

Strėvoje laukia labai skirtingos plaukimo atkarpos: miškingos, pelkėtos vietovės, nendrių draugija, manevravimas akmenuotomis, srauniomis vietomis ir  sportas ežeruose bei tvenkiniuose, kurių šios upės kelyje netrūksta. Visoje trasoje gausu kliūčių - užtvankų, tiltelių, pelkėtų ruožų, todėl kelionė šia upe labiau tinka patyrusiems vandens turistams. Dalis maršruto eina per Aukštadvario regioninio parko Strėvos ir Spindžiaus kraštovaizdžio draustinius. Patogiausia vieta startui - Spindžiaus ežero vakarinė pakrantė, kur įrengta poilsiavietė. Šis ežeras apsuptas miško, jo krantai statūs, kai kur šaltiniuoti, vietomis pelkėti. Dėl vandenyje gyvenančių dumblių šis ežeras saulės šviesoje įgauna ryškiai žalią atspalvį, nors kartais būna visiškai skaidrus. Išplaukimas iš ežero - šiaurės rytuose. Toliau keliaujame Strėva mišku, kol už 2 km upė įteka į Skauko (Stanko) ežerą, buvusį Skauko malūno tvenkinį. Dar už kelių kilometrų matosi nedidelis Strėvos piliakalnis, prie kurio prasideda gana ilgas (3 km), bet siauras Bagdononių hidroelektrinės tvenkinys . Jis susiformavo 1960 m. patvenkus Strėvos upę. Tvenkinio pradžioje turistams įrengta poilsiavietė. Priplaukus Bagdononių hidroelektrinės 11 m aukščio užtvanką, baidarę reikia persinešti.  Žemiau Bagdononių upė, kiek pavingiavusi siaura (1,5 - 2 m) vaga, vingiuoja į durpingą pelkę, apaugusią tankiais karklų krūmais. Netrukus priplaukiame Bagdononių piliakalnį. Jo papėdėse aptikta senovės gyvenvietė, kasinėjant rasta grublėtos ir žiestos keramikos. Per amžius Strėva nuplovė piliakalnį, todėl dabar jis visiškai nedidukas - liko tik 10 m skersmens ir 4 m aukščio kalvelė. Už kelių kilometrų Strėva ramiai įsruvena į Nestrėvančio (Nestrėvio) ežerą. Jo pakrantės pelkėtos, apžėlusios švendrais ir šviliais.  Priplaukus XX a. pradžios vandens malūną ir 2,4 m aukščio užtvanką, baidarę vėl reikia persinešti. Patartina keltis kairiąja pakrante. Ties užtvanka prasideda Semeliškės- miestelis išskirtinis tuo, kad iki šių dienų išliko senasis jo suplanavimas su beveik trikampe centrine aikšte, XIX a. pabaigos gatvių tinklas. Abiejuose Strėvos krantuose vienas prieš kitą stovi maldos namai: dešinėje - stačiatikių cerkvė (pastatyta 1895 m.), kairėje - viena seniausių medinių katalikų bažnyčių Lietuvoje. Ši bažnyčia turi neįkainojamą vertybę: šalia šventoriaus stovi varpinė, kurioje yra du XVIII a. varpai ir seniausias visoje Lietuvoje 1442 m. išlietas varpas su gotikiniu įrašu. Tačiau šiuo 123 kg sveriančiu senoliu šiuo metu niekas nebeskambina, nes jis yra įtrūkęs. Semeliškių pabaigoje praplaukiamas Vievio - Aukštadvario plento tiltas. Prasideda smagi, labai srauni apie 1,8 km ilgio Strėvos atkarpa, bet truputį paplaukus upė pradeda remtis į Elektrėnų marių patvanką ir srovė rimsta, vaga platėja. Baigti maršrutą patariama prie Pastrėvio hidroelektrinės buvusio tilto. Lankytini objektai: Spindžiaus ežeras, Skauko ežeras, Strėvos piliakalnis, Bagdanonių HE tvenkinys, Bagdonių piliakalnis, Nestrėvančio ežeras, Semeliškės.

Elektrėnų marios yra viena iš nedaugelio vietų Lietuvoje, tinkama jėgos aitvarų sportui. Jau daugiau nei 5 metai čia nuolat renkasi jėgos aitvarų mėgėjai. Populiariausios vietos Elektrėnuose šiai pasaulyje  populiarėjančiai sporto šakai: Elektrėnų Marios - „Betonkė". Vėjo kryptys:  S, SW, SE, kiek mažiau: W,E. Betoninė krantinė, šalia kurios esančioje aikštelėje paprastai keliami ir nuleidžiami jėgos aitvarai, parkuojamos mašinos. Tikrai ne pačios maloniausios sąlygos jėgos aitvarų sporto startui. Nepatartina pradedantiesiams. Elektrėnų Marios - „Iškyšulys". Vėjo kryptys:  N, NW, kiek mažiau: W, S. Vieta prieš „Pievas". Vasarą  burlenčių megėjai mėgsta įsirengti stovyklavietes. Yra privažiavimas kemperiams. Pakrantė paprastai šiek tiek apaugusi vandens meldais, medžiai arti kranto. Nėra vietos kur pasikelti jėgos aitvarus. Tačiau galima atplaukti su pakeltu jėgos aitvaru iš pievų. Elektrėnų Marios -  „Pievos" Vėjo kryptys:  N, NW, kiek mažiau: W, S. Tai  patogiausia vieta mariose  jėgos aitvarų sportui. Yra erdvė aitvaro pasikėlimui. Pučiant šiaurės krypties vėjui, krantai tarp "Pievų" ir "Iškyšulio" sudaro savotišką susiaurėjimą ir šioje vietoje vėjas paprastai būna metru ar dviem stipresnis nei "Krūmuose" ar "Betonkėj". Keliant ir nuleidžiant jėgos aitvarus reikia atkreipti dėmesį į įvairias laužavietes, stiklo šukes ir pan. Daugiau informacijos: http://www.extreme-sports.lt/pages/jegos-aitvarai/spotai/lake.php Burlenčių sporto mėgėjai ar norintys išmokti šio sporto gali tai išbandyti  Elektrėnų mariose. Burlenčių mokykla Elektrėnų mariose: http://burlenciumokykla.lt/

Taip pat galite papramogauti Elev8 wake parke (vandenlenčių sistemos). Tai puiki vandenlenčių sporto ir aktyvaus laisvalaikio vieta Šiemečio ežero pakrantėje. Iki parko dvi minutės kelio nuo Vievio. Elev8 Cable Park įrengtos dvi vandenlenčių sistemos ir šešios slydimo figūros. Tinginiaujantys gali smagiai laiką leisti 300 kv. m. terasoje arba maudytis sutvarkytame paplūdimyje. Vandenlenčių parkas laukia tiek pradedančiųjų, tiek pažengusių vandenlenčių sporto meistrų.

Baidarių nuoma Elektrėnuose:

Upių labirintas  +370 687 10 836 info@upiu-labirintas.lt www.baidariunuoma.lt Baidarės.lt  +370 655 43 985 info@baidares.lt www.baidares.lt Aukštadvario baidarės +370 685 39 215 info@aukstadvariobaidares.lt www.aukstadvariobaidares.lt Plauk Verkne +370 615 35 143 gdaugirdas@gmail.lt http://plaukverkne.lt Artūro baidarės +370 618 67 933 arturas.zaleckas@gmail.lt http://arturo-baidares.lt

Keliaujame dviračiais po Elektrėnus

Kairiojo Neries kranto turizmo trasa. Ši trasa - tai džiugus nuotykis keliaujant dviračiais (užtruksite apie 5 val.) nelygiu ir kalvotu trasos reljefu. Žiedinė kairiojo Neries kranto turizmo trasa vingiuoja tiek miško keliukais, tiek žvyrkeliu, tiek (neilga 600 m atkarpa) asfaltuotu keliu Nr. 108. Čia būkite itin atidūs - juo vyksta intensyvus transporto eismas.  Visame 25 km ilgio maršrute įrengtos medinės krypties nuorodos, o prie lankytinų objektų pamatysite informacinius stendus. Tai puikūs kelionės gidai, kuriuos perskaitę sužinosite daug naujo ir įdomaus apie šias apylinkes. Čia gausu įvairiausių gamtos ir kultūros paveldo objektų: Neryje stūkso "Užkeiktų vestuvių" akmenys, o jos pakrantėje - paslaptinga konglomerato uola. Prie Kragžlių pilkapyno auga pušis - „Raganos šluota" - o už kelių kilometrų apžiūrėkite "Raganų ratą"... Prie Ausiutiškių ar Panerių galėsite pasigrožėti įspūdingomis panoramomis - jos atsiveria iš apžvalgos bokštelių. Ištroškusius atsigaivins skaidrus Pinyklos mitologinio šaltinio vanduo. Pasak padavimų, jis gydo skaudančias akis, o nusiprausus juo veidą, grįžta jaunystės grožis. Neries regioninio parko lankytojai - labai gražūs žmonės. Trasoje rasite ir daugiau įdomių lankytinų objektų. Iki kai kurių iš jų nuo trasos teks paėjėti kelis šimtus metrų pėsčiomis. Norėdami pailsėti, stabtelėkite vienoje iš 6 nuolat prižiūrimų poilsiaviečių ar erdvioje Bražuolės stovyklavietėje. Čia galime apsistoti ir nakvynei.

 

Tradiciniai Elektrėnų savivaldybės sporto renginiai

Elektrėnų kraštas gali pasigirti nuostabiu kraštovaizdžiu: miškais, kalvomis, daugybe vandens telkinių: ežerų, upių, tvenkinių. Ten kur daug gamtos gera sportuoti. Elektrėnuose organizuojama nemažai įvairių sportinių renginių:

 

 

Tradiciniai Elektrėnų savivaldybės renginiai ir festivaliai

Elektrėnų savivaldybėje puoselėjamos senos ir kuriamos naujos tradicijos. 1968 metais Elektrėnuose įvyko pirmasis Lietuvoje džiazo festivalis „Jaunystė 68", kuris vyksta iki šiol kasmet, tradiciškai paskutinį rugpjūčio šeštadienį. Kiekvieną pavasarį čia vyksta jaukūs bliuzo festivaliai. Nuo 1986 m. Elektrėnuose organizuojamos vietinių gyventojų ir svečių pamėgtos  šventės:  rudens gėrybių „Gėrybių kraitė", liaudiškos muzikos kapelų, humoro grupių „Kvatoklis". Daugelį metų Elektrėnų kultūros centre vyksta teatrų festivalis „Prie marių kranto",  šiuolaikinio šokio festivalis „Šokio virpesiai", liaudiškų šokių festivalis „Šokių pynė"  ir kt. Vievį garsina čia gimę ir augę  žymūs žmonės, tokie kaip Lietuvos simfoninio orkestro vadovas ir dirigentas Gintaras Rinkevičius, džiazo muzikos kompozitorius ir atlikėjas Dainius Pulauskas, dirigentas Jaroslavas Cechanovičius, chorvedys Tadas Šumskas  ir kt. Vievio kultūros centre  kasmet organizuojamas tarptautinis chorų festivalis „Mūsų dainose....", skirtas žymios kraštietės chorvedės Aldonos Pulauskienės atminimui,  vokalinių ansamblių festival;is „Vieversija"  ir t.t. Semeliškės garsėja švento Roko atlaidais, vykstančiais rugpjūčio mėnesį,  kurių metu visą savaitę miestelyje šurmuliuoja  festivalis  „Nuo Lauryno iki Roko", ne tik sukviečiantis buvusius ir po visą Lietuvą išsibarsčiusius  kraštiečius sugrįžti į savo tėviškę, bet ir išsiskiriantis nesikartojančiais meno renginiais kiekvieną savaitės dieną. Patys didžiausi Sekminių atlaidai birželio mėnesį vyksta Kazokiškėse net tris dienas. Anksčiau per Sekmines čia susirinkdavo apie 20 tūkstančių žmonių iš įvairių apylinkių, taip pat gausiai Sekminės švenčiamos ir šiandien.

Muziejai Elektrėnų rajone

Vievyje veikia Lietuvos kelių muziejus, kuriame kaupiami eksponatai, atspindintys Lietuvos kelių istoriją nuo XIX a. iki mūsų dienų. Muziejus atidarytas 1995 m., minint automagistralės 25 metų Vilnius-Kaunas sukaktį. Čia eksponuojami senieji Lietuvos žemėlapiai, nuotraukų albumai, surinkta daug knygų, žurnalų apie kelių tiesimą. Taip pat čia galima pamatyti tiltų, viadukų, sankryžų, autobusų stočių, gamybinių bazių ir kt. statinių maketai, kelio ženklai. Veikia geologijos muziejus (Žemės gelmių informacijos centras). Muziejaus rinkinį sudaro mechanizuota moderni kerno saugykla. Nuo 1975 m. Elektrėnų literatūros ir meno muziejujekiekvienais metais vyksta tarptautinis „Poezijos festivalis", kuriame dalyvauja svečių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Muziejaus rinkinyje yra 40 I. Užkurnio literatūrinių skulptūrų, 20 D. Palukaitienės sukurtų rašytojų bareljefų, etnokultūros eksponatai, grožinė ir mokslinė literatūra, nuotraukos, periodinė spauda, albumai ir kt. eksponatai. http://www.elektrenumuziejus.lt

Kitos pramogos Elektrėnuose

1976 m. Elektrėnuose įkurti ledo rūmai - tai pirmoji dirbtinio ledo čiuožykla Lietuvoje. Čia profesionalių sportininkų karjerą pradėjo žymūs Lietuvos ledo ritulininkai: Dainius Zubrus, Darius Kasparaitis. 2012 m. ledo rūmai buvo renovuoti. Masiniai čiuožimo seansai vyksta savaitgaliais nuo rugpjūčio iki balandžio mėnesio.

Golfas. Elektrėnai - golfo sostinė tarp keturių sostinių. Teritorijoje susiformavęs žemės paviršius taip, kad jis idealiai tinka golfo aikštynui. Dabar čia yra valstybės saugomas Pipiriškių geomorfologinis draustinis. Šiandien šiuo gamtos stebuklu gali gėrėtis Lietuvos ir viso pasaulio golfo žaidėjai. Nuo 2006 m. golfo sezono Sostinių golfo klubas pradėjo kurti ne tik savo klubo, bet ir visos Lietuvos golfo tradicijas. Yra moterų klubas, vaikų klubas. 2006 - 2007 m. žiemą aikštyne buvo įrengtos slidinėjimo trasos, kurias planuojama įrengti kasmet, atsižvelgiant į oro sąlygas. Daugiau informacijos: http://capitals.golf

Komercinė medžioklė. Profesionalios medžioklės plotai randasi Elektrėnų savivaldybės teritorijoje. Šiems medžioklės plotams buvo parengta Laukinės gyvūnijos gausinimo programa ir yra įgyvendinamos specialios medžiojamųjų gyvūnų populiacijų gausinimo priemonės. Profesionalios medžioklės plotuose yra įrengti tvarkingi stacionarūs medžioklės bokšteliai, skirti palaukiminei medžioklei. Medžioklėms su varovais yra įrengtos technologinės linijos, siekiant užtikrinti medžioklės saugumą, medžiotojai žvėrių laukia specialiuose varymams skirtuose bokšteliuose. http://www.tmu.lt/index.php?id=1723

Elektrėnų savivaldybės sporto centras. Sporto centre galima atsipalaiduoti baseinuose ir pirtyse. Sporto rūšys: buriavimas, greitasis čiuožimas, vandensvydis, futbolas, dailusis čiuožimas, sportiniai šokiai, šaudymas, baidarių ir kanojų irklavimas, plaukimas, keliautojų sportas, dziudo, lengvoji  atletika, rankinis. Daugiau informacijos: http://www.esportocentras.lt

Strošiūnuose galite rasti kartingų trasą „Speedway". Speedway - tai naujausias kartodromas Lietuvoje, skirtas kartingo, motociklų ir motorolerių sportui. Kartodromo trasa unikali - jos ilgis net 900 m, plotis 8 m ir tai vienintelė trasa Lietuvoje su žymiais reljefo pokyčiais bei neigiamo pasvyrimo kampo posūkiu. Galimos kelios trasos konfigūracijos ir važiavimas tiek prieš, tiek ir pagal laikrodžio rodyklę. Trasa suprojektuota tikram kartingo malonumui: čia surinkti visi smagiausi posūkiai, o galimybės tobulėti joje neribotos. http://www.speedway.lt

Speedway kartingų trasa
Speedway kartingų trasa

Nuotykių akademija (šunų kinkiniai, indėnų kaimas) Žalgirio kaime. Čia galėsite susipažinti su indėnų gyvenimo ypatumais, surengti originalią šventę vaikams, draugams, sudalyvauti miškuose rengiamose komandos vienijimo programose, orientaciniuose žygiuose. Taip pat galėsite pasigrožėti sodybą, kurią supa ypatinga gamta - atvykusiems surengiami pasivaikščiojimai po Neries regioninį parką. Šunys kinkomi į profesionalius dviračius, triračius ir kinkinius, o aktyviose pramogose su užduotimis naudojama patikimą  įranga. Šios pramogos ne tik smagios, bet ir naudingos, jose naudojamos visame pasaulyje pripažintos aktyvios psichologinės treniruotės ir egzistencinio grupių konsultavimo metodai. Daugiau informacijos: http://www.nuotykiuakademija.lt

Nuotykių akademija
Nuotykių akademija


Kategorijos: Verslo renginiai, laisvalaikis
Įmonės vakarėlių idėjos

Įmonės vakarėlių idėjos

Ko reikia kokybiškam vakarėliui? Ar įmanoma patiems profesionaliai suorganizuoti nepamirštamą šventę?  

Kalėdinio įmonės vakarėlio idėjos

Kalėdinio įmonės vakarėlio idėjos

Kalėdinis vakarėlis, įmonės kalėdinio vakarėlio scenarijus, kaip surengti įdomų kalėdinį vakarėlį įmonės darbuotojams 

Verslo renginių organizavimas

Verslo renginių organizavimas

Kaip suorganizuoti verslo renginį, šiuolaikinė išmanioji konferencijų organizavimo praktika  

Biuro kavos aparatas

Kaip išsirinkti kavos aparatą biurui. Svarbiausios kavos aparatų funkcijos. Ar verta kavos aparatą nuomotis? Tinkamas vanduo, kava. Didžiausios naudojimosi klaidos.  

Įdomiausios lankytinos vietos Lietuvoje

Ką verta pamatyti ir nuveikti Lietuvoje?  

Geriausi restoranai Kaune

Geriausių restoranų Kaune žemėlapis, aprašymas ir nuotraukos.  

Corbis nuotr.

Verslo renginių organizavimas: reikia ne milijonų, o fantazijos!

Verslo renginius galima priskirti vienam iš rinkodaros elementų. 

Keleivinio mikroautobuso nuoma

Kaip išsirinkti mikroautobusą kelionei, mažesnių iki 8 vietų mikroautobusų nuoma  

Kaip išsirinkti veiksmo kamerą

Veiksmo kameros charakteristikos, atsiliepimai apie veiksmo kameras. 

Geriausi restoranai Vilniuje

Geriausių Vilniaus restoranų žemėlapis, aprašymai, nuotraukos, atsiliepimai  

Kaip išsirinkti dviratį internetu?

Patarimai bei gairės, kuriomis vadovaujantis taps lengviau išsirinkti sau tinkamiausią dviračio variantą.  

Kelionė į Norvegiją automobiliu

Kelionė automobiliu per Suomiją į Norvegijos šiaurę, Tromso regioną. Žvejyba, nardymas, pėsčiųjų maršrutai kalnuose, kulinariniai eksperimantai. 

Automobiliu į Kroatiją

Kelionės į Kroatiją maršrutas 

Kaip teisingai iškepti kepsnį ant grilio?

Grilio kepsnių vakarėlis puiki vieta neformaliems pokalbiams tarp verslo partnerių. Nustebinkite savo kulinarinėmis žiniomis. 

Kaip išsirinkti fotoaparatą?

Kaip išsirinkti skaitmeninį fotoaparatą pagal konkretų tikslą. Kokie skirtingų grupių skaitmeniniai fotoaparatai buvo pripažinti geriausiais 2016 metais pagal EISA.  

Ką veikti Šilalės rajone

Šilalės rajonas nustebins lankytinų vietų gausa  

Temą atitinkančios įmonės kataloge:

Kretingos r.


1 2
Kompanijų produkcija
Verslo kontaktų rytmetys
Verslo kontaktų rytmetys

Verslo kontaktų rytmetys Kaune, verslo pusryčiai. Verslo ...

Įmonių renginių organizavimas Klaipėdoje
Įmonių renginių organizavimas Klaipėdoje

Įmonės renginio idėjos Klaipėdoje ir Klaipėdos apylinkėse...

Vieta renginiams Vilniuje
Vieta renginiams Vilniuje

Vieta Vilniuje verslo ar įmonės renginiui. Salės nuoma, m...

Renginių aptarnavimas

Renginių aptarnavimas, renginių organizavimas Vilniuje.

Kėdžių nuoma

Kėdžių nuoma, kėdžių užvalkalai, kėdžių užvalkalai su kas...

Konferencijų aptarnavimas

Konferencijų aptarnavimas Vilniuje

Paviljonų nuoma

Paviljonų nuoma

Mini scenos nuoma ir apšvietimas

Mini scenos nuoma Vilniuje ir mini scenos apšvietimas

Vieta įmonių renginiams, vakarėliams

Verslo vakarėliai, įmonių renginiai Šnipiškėse, Vilniuje

Salės nuoma verslo renginiams Vilniuje

Salių nuoma verslo renginiams

1 2