Tautinės drausmės sargyboje

• 

Užpraeitą savaitgalį sklido gandai apie lito devalvavimą, žmonės paniškai keitė litus į eurus ir kitas užsienio valiutas. Tučtuojau buvo pradėtos kaltininkų paieškos.

Gandų skleidėjų vis dar tebeieškoma, nors vieno kaltininko pavardė buvo paskelbta jau kitą dieną. Tai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas. Pagrindinis įkaltis - jo pastabos, kad litas gali būti devalvuojamas. K.Glavecko prognozė buvo atsargi ir sąlyginė. Litas nebus devalvuojamas šiandien ar rytoj, bet galbūt ateityje, kai bus įvedamas euras. Pasak K.Glavecko, "euro įvedimo metu euro ir lito santykį nustatys Europos centrinis bankas, jis gali nustatyti 3,7 ar 3,8 lito."

K.Glaveckas nėra vienintelis ekonomistas, svarstęs lito devalvavimo galimybę. Savaitraštyje "Atgimimas" paskelbtame straipsnyje "Lietuvos ekonomika: padėtis, išeitis, alternatyva" profesorius Jonas Čičinskas rašė, kad "devalvuoti, t. y. nuvertinti kažką tikrai turėsime. Privalome. Jei ne valiutą, kuri šitaip atpigintų mūsų produkciją užsieniečiams, tai tada tiesiogiai tą produkciją... Atpiginti galime tik mūsų įmonėse sukuriamą pridėtinę vertę - mažindami darbo užmokestį ir įvairiai apskaičiuojamą pelną. Tik tada mūsų prekių vertė taps devalvuota (sumažinta) ir išgelbės nuo devalvavimo litą (latą, kroną)."

K.Glaveckas sulaukė pylos iš įvairiausių žmonių. Griežčiausiai reagavo socialdemokratai. Jie surinko reikalingą skaičių parlamentarų parašų, kad Seimas pradėtų svarstyti nepasitikėjimo K.Glavecku klausimą. Manytina, kad tai tik dingstis suvesti sąskaitas su nemėgstamu politiku ir dar kartą atkreipti visuomenės dėmesį į naujos valdžios klaidas.

K.Glavecką kritikavo premjeras ir prezidentas. Andrius Kubilius kalbėjo santūriai, labiau pabrėždamas gandų skleidėjų išaiškinimo ir nubaudimo svarbą. Jis užsiminė, kad ne tik politikai, bet ir žiniasklaida, įskaitant tarptautinę, bei Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai turėtų atsakingiau kalbėti apie litą ir jo devalvavimą. Mintis gal kilni, bet nemanau, kad tarptautinė žiniasklaida ar TVF susipažins su premjero nuomone, juoba jos paisys.

Ką tik iš atostogų Meksikoje grįžęs prezidentas Valdas Adamkus piestu stojo už litą, reikšdamas nuostabą, kad "atsakingi politikai neetiški ir tokį klausimą kelia". K.Glavecko pareiškimas buvęs "neatsakingas, neapgalvotas, kenksmingas... Galėjo paveikti (Lietuvą - aut.) labai neigiamai ir užsienyje".

K.Glavecko pastabos galbūt buvo neapgalvotos ir neatsakingos. Tačiau negalima jų vadinti neetiškomis, neturint tvirtų įrodymų, kad profesorius stengėsi iš jų pasipelnyti. Kaip ir K.Glaveckas, prezidentas turėtų pasverti savo žodžius.

K.Glavecko svarstymai neturės neigiamo poveikio užsienyje. Lietuvos politikai mėgsta aiškinti, kad koks nors jų kolegų veiksmas ar pasisakymas esą sustiprins Lietuvos įvaizdį užsienyje arba jam pakenks. Toks mąstymas atsiduoda tautine tuštybe, tarsi užsienio politikai ir finansininkai kas rytą naršo po internetą ir renka žinias apie Lietuvą. Tais retais atvejais, kai įtakingi užsieniečiai susidomi Lietuva, jie gauna gerai paruoštą informaciją iš žinovų, kurie moka atskirti pelus ir plepalus nuo grūdų.

Jei vis dėlto siekiama įvertinti politikų kalbų poveikį užsienyje, manyčiau, kad lito stabilumas galėjo labiau nukentėti nuo paties prezidento pastangų pabrėžti jo tvirtumą. Per spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo ir Austrijos prezidentas, V.Adamkus neigė, kad Lietuva devalvuos savo pinigus, pabrėžė, kad mūsų krašto valiuta yra stipri. Jei ši naujausia valdžios vyrų mantra bus nuolat atkakliai kartojama, gali kilti įtarimų, kad ūkio padėtis rimta. Juk kam neigti tai, ko tikrai nebus. Paprastai vyriausybės atkakliai didžiuojasi savo valiutos stabilumu iki paties devalvavimo momento, tad dažnai nepaisoma jų raminančių žodžių.

K.Glaveckas yra plepys. Tarp Lietuvos politikų tai norma, o ne išimtis. Mažiausiai liežuvį valdė buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, rytą sakęs viena, popiet - kita, o vakare aiškinęs, ką iš tiesų mano. Jo pavyzdžiu pradeda sekti A.Kubilius, kurio neapgalvotos pastabos apie numatomą automobilių apmokestinimą sukėlė nemažą audrą. Ūkio ministras Dainius Kreivys nusišnekėjo teigdamas, kad užsienio bankai atitraukia pinigus iš Lietuvos.

Idealiomis aplinkybėmis Lietuvos politikai kalbėtų atsakingai, rišliai, be klaidų ir netikslumų. Tačiau jei reikia rinktis tarp tylos ir nusišnekėjimo, tvirtai stoju į kalbėtojų rėmėjų gretas. Ir būtų geriau, jei jie kalbėtų atvirai ir nenuslėptų savo nuogąstavimų, negu G.Kirkilo pavyzdžiu sektų gražias pasakėles apie klestintį Lietuvos ūkį ir jo dar šviesesnį rytojų. A.Kubilius dar kritikuojamas dėl to, kad esą piešė pernelyg niūrų Lietuvos ūkio vaizdą, nors veikiausiai paaiškės, jog jis buvo per didelis optimistas.

Net sudėtingomis sąlygomis dirbtinė tautinė drausmė nieko gera nežada. Dabar politikai ir kiti mirtingieji vengs svarstyti devalvavimo galimybę. Prieš savaitę J.Čičinskas kategoriškai neatmetė devalvavimo varianto, bet naujausiame DELFI perspausdintame pokalbyje http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=20985235 jis teigia, kad "turime žūtbūt palaikyti dabartinį kursą". Tą patį sako K.Glaveckas. Pablogėjus padėčiai, ar bus reikalaujama viešai nekalbėti apie ketinimą kreiptis į TVF? Tikiu, kad negrįšime į sovietinius laikus, kai nesankcionuota valdžios kritika buvo laikoma sąmoningu kenkimu, o disidentai buvo teisiami už sovietinės tikrovės šmeižimą.

Gandų skleidėjų paieškos liks bergždžios, nebus rastas koordinuojantis centras. Veikiausiai gandus skleidė tie, kurie patys tikėjo jais ir keitė litus. Gaila, kad jie pasidavė panikai ir nutarė parduoti litus. Bet tai buvo jų nutarimas. Jie atsakingi už savo veiksmus, ypač šiuo atveju, kai vargu ar buvo sąmoningai siekiama juos apgauti.

Kęstutis GIRNIUS