Juridinio asmens pavadinimas – nuosavybė

Juridinis asmuo, visų pirma, įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali įgyti ir turėti teises bei pareigas, bei kuri turi savo pavadinimą - pagal kurį jį būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų. Įmonės, įstaigos ar organizacijos pavadinimas yra juridinio asmens nuosavybė, kuri visuomet egzistuoja, tik išimtinai, kartu su juridiniu asmeniu. Tai reiškia, kad įmonės, įstaigos ar organizacijos pavadinimas negali būti parduotas ar perduotas kito asmens nuosavybėn atskirai nuo juridinio asmens (įmonės, įstaigos ar organizacijos).

Sudarant juridinio asmens pavadinimą, svarbu, kad jis:

• - neprieštarautų viešajai tvarkai ar gerai moralei;
• - neklaidintų visuomenės dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos;
• - nebūtų tapatus ar panašus į kitus juridinių asmenų pavadinimus, kurie galėtų suklaidinti visuomenę dėl jų žinomumo;
• - nebūtų panašus ar tapatus į žinomus užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus.
• - negali prieštarauti Juridinių asmenų simbolinių pavadinimų darymą reglamentuojančiam Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. vasario 2 d. nutarimui Nr. N-2 (91) "Dėl įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklių patvirtinimo".

Juridinių asmenų registras tikrina tik ar pateiktas juridinio asmens pavadinimas nėra tapatus jau veikiančiam juridinio asmens pavadinimui ar užregistruotam prekės ženklui. Remiantis 2007 m. gruodžio 3 d. Nr. 1R-503 teisingumo ministro nutarimu "dėl Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklių patvirtinimo"58 punktu: "laikoma, kad pavadinimas netapatus, kai nesutampa bent viena raidė ar skaitmuo. Tikrinant pavadinimo tapatumą, nevertinami juridinio asmens teisinę formą nusakantys žodžiai ar jų santrumpos". Tačiau, juridinių asmenų pavadinimai gali būti panašūs, kai panašumas nėra tokio laipsnio, kad būtų klaidinantis. Todėl, dėl visuomenę klaidinančių juridinių asmenų pavadinimų, gali kreiptis į teismą tas juridinis asmuo, kuris mano jog kitas juridinis asmuo įregistravęs panašų pavadinimą klaidiną visuomenę, iškreipia sąžiningą konkurenciją, pelnosi nesąžiningai veikdamas. Taigi, asmenims, manantiems, jog kuris nors juridinio asmens pavadinimas pažeidžia jų teises, CK 2.42 straipsnio 2 dalies pagrindu gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl savo teisių gynimo: "Juridinis asmuo, kurio teisė į pavadinimą yra pažeista dėl to, kad kitas asmuo neteisėtai naudoja pirmojo pavadinimą, arba dėl to, kad kitas asmuo turi ar naudoja pavadinimą, kuris neatitinka LR CK 2.39 straipsnio reikalavimų, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų juridinį asmenį nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakeisti pavadinimą ir atlyginti tais veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą, o taip pat reikalauti, kad asmuo perduotų viską, ką gavo prisidengęs ar naudodamas pavadinimą be jo savininko sutikimo". Taigi, LR CK 2.42 str. 1 d. draudžia įgyti teisių ir pareigų prisidengiant kito juridinio asmens pavadinimu arba naudoti kito juridinio asmens pavadinimą be jo sutikimo, taip užtikrindamas steigėjų teisę į juridinio asmens pavadinimą.

Juridinio asmens pavadinimas (kaip savarankiškas objektas) atskirai neregistruojamas ir yra saugomas nuo tos dienos, kai juridinių asmenų registrui pateikiamas prašymas įregistruoti juridinį asmenį arba nuo juridinio asmens steigėjo kreipimosi į juridinių asmenų registrą dėl steigiamo juridinio asmens pavadinimo laikino įtraukimo į juridinių asmenų registrą dienos. Vis tik, šia suteikta LR CK 2.41 str. 1 dalyje numatyta galimybe- laikinai įtraukti juridinio asmens pavadinimą į juridinių asmenų registrą, visuomet patarčiau pasinaudoti. Nepasinaudojimas šia teise, gali sukelti pasekmes: ne retai ilgai galvotas, daug kūrybinės energijos reikalaujantis juridinio asmens pavadinimo sukūrimo procesas, gali baigtis nesklandumais. Registruojant juridinio asmens pavadinimą visada laikomasi principo- kas pirmesnis laiko atžvilgiu tas pirmas turi teisę į juridinio asmens pavadinimą. Ne retai toks siurprizas verslo kūrimo pradžioje gali sukelti ne mažų rūpesčių, kadangi juridinio asmens pavadinimas susijęs ir su būsimo verslo koncepcija. Taigi, laikinai įtraukus juridinio asmens pavadinimą į registrą, galima būti užtikrintais ir toliau tvarkyti su verslo pradžiai būdingų įmonės dokumentų ir kitų procesų (logotipo kūrimo, internetinės svetainės kūrimo ir kt.) tvarkymu. Steigiamo juridinio asmens pavadinimas laikinai įtraukiamas į juridinių asmenų registrą per vieną darbo dieną nuo prašymo gavimo dienos ir galioja šešis mėnesius, o šiam terminui pasibaigus išbraukiamas (jei per šį laikotarpį neįsteigiamas juridinis asmuo) nepranešus apie tai juridinio asmens steigėjams.

Taip pat būtina atkreipti dėmesį ne tik į juridinio asmens pavadinimo rezervavimą, bet ir į būsimos internetinės svetainės vardo rezervavimą. Dažni atvejai, kai internetinių vardų (domenų) perpardavinėtojai, sužinoję viešą informaciją iš registrų centro apie naujai įsteigtas įmones, skuba registruoti tapačius įmonės pavadinimui domenus. Tokiu atveju lieka dvi išeitys: pirkti domeną, arba galvoti kitokį internetinį vardą nei juridinio asmens pavadinimas.

Juridinio asmens pavadinimas turi būti kuriamas, remiantis tam tikromis Juridinio asmens pavadinimui keliamomis taisyklėmis. Jos apibrėžtos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. vasario 2 d. nutarime Nr. N-2 (91) "Dėl įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklių patvirtinimo" ir nurodytos LR CK 2.40 straipsnyje. Remiantis LR CK:

• - Juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę;
• - Juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir negali būti sudarytas tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio. Šios taisyklės apibrėžtos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. vasario 2 d. nutarime Nr. N-2 (91);
• - Juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje;
• - Juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą.

Paminėtina, kad žinomų asmenų vardų vartojimas juridinių asmenų pavadinimuose nedraudžiamas, jeigu nepažeidžiama asmens teisė į vardą. Ji ginama, jeigu į teismą kreipiasi pats žinomo vardo turėtojas, kuriam sutikus vardas gali būti vartojamas.

Juridinio asmens pavadinimo sudarymo taisyklės galioja ne tik naujai besikuriantiems juridiniams asmenims , bet ir egzistuojantiems juridiniams asmenims, kurie keičia pavadinimą. Kai juridinis asmuo keičia pavadinimą, svarbu įsidėmėti, kokius veiksmus būtina atlikti, kad naujasis pavadinimas galiotų (LR CK 2.43 str.):

• - Juridinis asmuo prieš pakeisdamas savo pavadinimą privalo apie tai pranešti viešai vieną kartą arba pranešti visiems juridinio asmens kreditoriams raštu;
• - Juridinis asmuo gali kreiptis į juridinių asmenų registrą dėl numatomo suteikti juridinio asmens naujojo pavadinimo laikino įtraukimo į juridinių asmenų registrą (turi teisę, bet ne pareigą);
• - Juridinio asmens pavadinimas keičiamas keičiant steigimo dokumentus, kurie registruojami juridinių asmenų registre tik tada, kai apie tai yra pranešta viešai vieną kartą (įrodymais apie šių reikalavimų įvykdymą gali būti pavyzdžiui, pranešimas spaudoje ar kiekvienam kreditoriui atskirai išsiųstas oficialus pranešimas).
• - Dėl juridinio asmens pavadinimo pakeitimo taip pat turi būti informuotos valstybinės įstaigos (užpildant tam tikras dokumentų formas) : Mokesčių inspekcija, SODRA ir kt.

Jeigu juridinis asmuo neįvykdo aukščiau paminėtų pareigų, jam tenka su nepranešimu apie pavadinimo pakeitimą susijusių neigiamų pasekmių atsiradimo rizika. Pavyzdžiui, viena iš tokių, gali būti sąskaitų-faktūrų nepripažinimas, kai įmonei pakeitusiai pavadinimą, apskaitos dokumentai išrašomi su senu (negaliojančiu) pavadinimu. LR CK 2.44 str. 1 d. įpareigoja juridinio asmens dokumentuose, kuriuos jis naudoja turėdamas santykių su kitais subjektais (raštuose, sąskaitose, prekybos dokumentuose ir t. t.), nurodyti: juridinio asmens pavadinimą, juridinio asmens teisinę formą, juridinio asmens buveinę, juridinio asmens kodą, juridinio asmens PVM kodą (jei jis yra PVM mokėtojas), registrą, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie tą juridinį asmenį. Todėl labai svarbu apie naująjį įmonės pavadinimą ar kitus pasikeitusius išvardintus juridinio asmens duomenis pranešti visiems: tiekėjams, klientams, kreditoriams, valstybinėms įstaigoms.

Apibendrinant, galima būtų pasakyti, kad egzistuojant dviem juridiniams asmenims su klaidinančiai panašiu pavadinimu, gali klaidinti visuomenę ir iš esmės pažeisti galimybę identifikuoti juridinius asmenis, o tokios galimybės buvimas įstatymų draudžiamas. Remiantis LR CK 2.39 straipsniu ir ginant teisę į juridinio asmens pavadinimą nepakanka tik nustatyti juridinių asmenų pavadinimų panašumo faktą. Taip pat turi būti įrodyta, kad pavadinimų panašumas klaidina visuomenę, iškreipia rinką, sukelia dalyviams nuostolius. Tuo remiantis, teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimas yra priežastis taikyti civilinę atsakomybę.

Teisininkė Renata Burbulienė

Išdėstyta informacija, nuomonė ir motyvai negali būti vertinama kaip teisinė išvada ar konsultacija.