Lietuvis internete naršo mažiau, nei vidutiniškai tai daro europietis, o net 43 proc. lietuvių apskritai nėra naudoję interneto.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje duomenimis, dėl mažo interneto ryšio diegimo masto Lietuvos namų ūkiai internetu naudojasi mažiau, nei vidutiniškai tai daroma Europoje.

Be to, Lietuvoje 43 proc. gyventojų, t. y. daugiau už vidurkį, apskritai nėra naudojęsi internetu.

Antra vertus, asmenų, kurie internetu naudojasi reguliariai ir dažnai, dalis per pastaruosius ketverius metus smarkiai išaugo - atitinkamai nuo 26 iki 50 proc. ir nuo 13 iki 38 proc.

Pastaraisiais metais plačiajuosčio ryšio prieinamumas kaimo vietovėse labai padidėjo. 2008 m. fiksuoto plačiajuosčio ryšio skverbtis padidėjo iki 17,5 proc. - nuo praėjusių metų Lietuva pakilo per 4 vietas, tačiau vis dar atsilieka nuo ES - 27 vidurkio (23 proc.).

Nors padaryta pažanga, interneto ryšį turinčių namų ūkių dalis vis dar mažesnė už vidurkį, o įmonių padėtis dar blogesnė - Lietuva yra sąrašo gale. Dar neišplėtoti nauji judriojo ryšio panaudojimo būdai.

Palyginti su padėtimi prieš ketverius metus, labai padidėjo naudojimasis interneto paslaugomis. Kai kuriomis paslaugomis, pavyzdžiui, laikraščių skaitymo internete, žaidimų, muzikos ir filmų parsisiuntimo ir interneto kursų, Lietuvoje naudojamasi aktyviai, ir šalis patenka į pirmąjį dešimtuką. Tačiau pagal kitus rodiklius internetu naudojamasi mažiau už Sąjungos vidurkį.

Viešojo sektoriaus paslaugų internetu teikiama dvigubai mažiau už ES vidurkį, o jų pasiūla nuo 2004 m. nepadidėjo. Įmonėms paslaugų internetu teikiama daugiau, nors vis dar mažiau už vidurkį, o įmonių interneto ryšio diegimo tempai ES vidurkį viršija 18 proc.

IKT poveikis Lietuvos ūkiui - minimalus

Tik trijose kitose šalyse įmonės internetu parduoda daugiau nei Lietuvoje, o pagal internete perkančių firmų dalį šalis užima 9 vietą. Apskritai 8 proc. visos apyvartos Lietuvoje tenka e. prekybai.

E. verslo srityje kol kas dar retai naudojamos vidinių verslo procesų integravimo, žmogiškųjų išteklių paslaugų ar santykių su klientais valdymo taikomosios programos. Antra vertus, i IKT poveikis Lietuvos ūkiui minimalus. Į mokslinius tyrimus ir plėtrą investuojama ir IKT produktų eksportuojama labai mažai. Daugelis Lietuvos darbuotojų turi naudojimosi internetu įgūdžių, tačiau niekur kitur Europoje taip netrūksta šios srities įgūdžių turinčių specialistų.

Nuo 2005 metų Europos skaitmeninių technologijų sektoriuje padaryta didelė pažanga: Internetu dabar nuolat naudojasi 56 proc. europiečių, iš jų 80 proc. - sparčiuoju internetu (palyginti su vos trečdaliu 2004 metais), ir šiuo metu pagal plačiajuosčio interneto naudojimą Europa pirmauja pasaulyje.

Europa yra pirmasis žemynas, kuriame judrusis ryšys iš tikrųjų įsigalėjo ir judriojo ryšio abonentų yra daugiau negu gyventojų (mobiliuoju ryšiu naudojasi net 119 proc. gyventojų).