Ar islamiškieji bankai atlaikys ekonomikos krizę?

• 

„Pasaulyje vis plačiau kalbama apie islamiškosios bankininkystės fenomeną.

Islamiškasis pinigų pasaulis funkcionuoja kitaip - remiasi morale ir nedaro pinigo iš pinigų/Stock.xchng nuotr.

Islamiškoji bankininkystė, suderinusi islamo teisės ir religijos tendencijas su šiuolaikiniais ekonomikos ir finansų sistemos laimėjimais, jau artimiausioje ateityje sukurs naują bankininkystės modelį, priimtiną visoms tautoms ir kultūroms", - prognozuojama dar 1998 metais pasirodžiusioje studijoje „Islamiškosios bankininkystės ypatybės".

Ši darbą tuomet parašė du autoriai: Jonas Mackevičius - habilituotas socialinių mokslų daktaras, profesorius, Vilniaus universiteto Buhalterinės apskaitos katedros vedėjas bei Linas Čiapas - Lietuvos banko darbuotojas - Banko politikos departamento, Finansų ir pinigų rinkų skyriaus vyresnysis ekonomistas.
Po dešimties metų, 2008-aisiais, pasaulį siaubiant finansų krizei ir vienam po kito bankrutuojant vakarietiškiems bankams, apie islamiškosios bankininkystės fenomeną garsiai prabilta dėl kitos priežasties.

Pinigų pasaulis funkcionuoja kitaip
Užsienio viešojoje erdvėje pasirodė nuomonių, jog iš mažiausiai dėl finansų krizės nukentėjusių islamiškųjų bankų vertėtų visiems pasimokyti. Pirmiausia - tradiciniams vakarietiškiems bankams.
Apie tai, kokius islamiškųjų bankų principus būtų galima panaudoti tradicinėje bankininkystėje, aukščiausiuoju lygiu jau kalbėta, pavyzdžiui, Australijoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Kodėl islamiškoji finansų sistema mažiausiai nukentėjo po JAV nekilnojamojo turto krizės, paaiškino žinoma ekonomikos bei politikos analitikė, žurnalistė bei knygų autorė Loreta Napoleoni (Loretta Napoleoni).
1955 metais gimusi, ne viename pasaulio bankų dirbusi, šiuo metu Londone gyvenanti italė įsitikinusi: islamiškoji finansų sistema bus vienintelė, kuri griūtį atlaikys, kadangi islamiškasis pinigų pasaulis funkcionuoja kitaip - remiasi morale ir nedaro pinigo iš pinigų.

Iš tiesų - šiemet musulmonų, ypač arabų šalių bankai buvo laikomi mažiausiai nukentėjusiais nuo pasaulį drebinančios finansų krizės.
Šariatas (islamo teisė) draudžia investicijas į spekuliatyvius finansinius produktus, dėl ko būtent labiausiai ir nukentėjo vakarietiškieji bankai.
Vis dėlto, nors per pirmuosius devynis šių metų mėnesius nemažai islamiškųjų kredito įstaigų pranešė apie dviženklį pelno augimą, sąstingio ženklų jau pasirodė net ir turtingose musulmoniškose šalyse.
Smunka nekilnojamojo turto kainos, o bankai nenoriai išdavinėja kreditus.
Nepaisant to, manoma, kad islamiškieji bankai daug lengviau išgyvens pasaulinę finansų krizę, nes jie veikia ne paskolų principu, o dirba su realiais pinigais, kuriuos iš tiesų turi. Būtent tai apsaugos islamiškuosius bankus nuo problemų, su kuriomis šiuo metu susiduria dauguma Europos bei JAV bankų.

Egdūnas Račius: „Lupikavimas yra draudžiamas"
Kuo ypatingi islamiškieji bankai, kuo jie skiriasi nuo vadinamųjų vakarietiškų bankų, paprašėme paaiškinti vieno geriausių islamo žinovų Lietuvoje - Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento daktaro Egdūno Račiaus.
Minėtame institute jis vadovauja Azijos ir Afrikos studijų centrui.
Tarp pagrindinių šio centro mokslinių tyrimų krypčių yra islamo bei musulmonų bendruomenių Europoje studijos.

- Pone Egdūnai, kokie yra esminiai islamiškųjų bankų bruožai?
- Esminis vadinamosios islamiškosios bankininkystės bruožas yra tas, kad joje draudžiamas lupikavimas - neuždirbto pelno (arabiškai „riba") siekimas. Kitaip tariant, draudžiamos palūkanos - tai yra numatoma uždirbti suma, dar nė nežinant investavimo rizikos. Islamiškojoje bankininkystėje leidžiama investuoti tik ten, kur galima sukurti pridėtinę vertę - suteikti paslaugą (pavyzdžiui, pervežimo, pašto ir pan.) ar pagaminti prekę. Be to, islamiškasis bankas ir jo klientas rizikuoja drauge.

Vienas iš geriausių islamo žinovų Lietuvoje - Egdūnas Račius

Vadinasi, sėkmingo investavimo atveju uždirba abu - ir bankas, ir jo klientas, o nesėkmės atveju abu dalijasi praradimo našta. Pelno gali būti siekiama bet kokioje islamiškai legalioje veikloje. Tačiau investuoti į moraliai nepriimtiną ar net nusikalstamą (pavyzdžiui, alkoholio gamybą, pornografinių leidinių spausdinimą) verslą yra draudžiama.

Palūkanų nebuvimas nereiškia, kad negali būti pelno. Svarbu, kad jis būtų realiai uždirbtas - įdedant pastangas sukurti pridėtinę vertę. Kaip pavyzdį paimkime statybų verslą. Islamiškasis bankas drauge su klientais nukreipia lėšas į statybas. Pardavus pastatytus objektus, pelnas padalinamas proporciškai visiems investuotojams (bankui ir klientams). Islamiškojo banko klientas visuomet žino, kur konkrečiai investuojamos jo asmeninės lėšos, be to, jis gali priimti sprendimą savo lėšų ten nenukreipti.
Islamiškajame banke pinigai tiesiogiai pinigų daryti negali. Tarpbankinis skolinimas ir perskolinimas nėra prasmingi, nes bankai iš to uždirbti negali. Tačiau kreditus bankai klientams, žinoma, duoda, tik už juos nėra palūkanų. Ar bankams tai apsimoka? Ekonomiškai - gal ir ne, bet morališkai (juk jie - islamiški) tikrai taip. Be to, tokiuose bankuose tariamai daugiau pasitikėjimo ir atsakomybės, o nesant didelei rizikai, nėra ir potencialių disbalansų.
Islamiškoji bankininkystė labiausiai plėtojama Persijos įlankos šalyse, kur pajamos iš prekybos nafta amortizuoja galimus praradimus bankų rinkoje.

- Kokią regite islamiškosios bankininkystės perspektyvą?
- Islamiškoji bankininkystė, savaime suprantama, labiausiai paplitusi musulmonų valstybėse, tačiau tokių bankų yra jau ir Vakarų Europoje.
Tarkime, Jungtinėje Karalystėje islamiškoji bankininkystė yra jau gana išplėtota, tačiau mažai tikėtina, kad šis sektorius labai plėstųsi. Visų pirma dėl bendro priešiško nemusulmonų nusiteikimo islamo ir musulmonų atžvilgiu. Taip pat dėl baiminimosi, kad tokiems bankams patikėtos lėšos gali būti skirtos finansuoti ekstremistų veiklą, o investuotojai atsidurs terorizmą finansuojančių asmenų sąrašuose.

Islamiškoji bankininkystė: keli faktai
Laikas parodys, kiek stipri yra islamiškoji finansų sistema ir ar ji pasaulinės krizės metu nesulauks vakarietiškųjų bankų likimo.
Tačiau bet kokiu atveju pravartu žvilgtelti į visiškai kitokiomis vertybėmis grįstą finansų pasaulį bent pažintiniais tikslais.
Čia tiktų pridurti, kad islamiškojo banko valdymo struktūra nėra sudėtinga ir yra ganėtinai panaši į vakarietiškųjų finansinių struktūrų. Tačiau turi esminį skirtumą. Tai - religinė taryba, esanti valdymo struktūros viršūnėje drauge su vidaus audito komitetu.
Religinės banko tarybos tikslas - kad visos banko vykdomos operacijos, teikiamos paslaugos, rengiama dokumentacija bei kita veikla būtų atliekama vadovaujantis šariato principais.

Skaitytojų dėmesiui - keli veržliai besiplečiančios islamiškosios bankininkystės istorijos faktai:
- 1975 metų rugsėjo mėnesį Jungtiniuose Arabų Emiratuose pradėjo veikti pirmasis islamiškasis - Dubajaus bankas.
- Po dvidešimties metų - 1995-aisiais - islamiškoji bankininkystė labai sustiprėjo ir pripažinta išvystytose rinkos ekonomikos šalyse. Daugelyje JAV, Vokietijos, Didžiosios Britanijos universitetų pradėta dėstyti islamiškosios bankininkystės ir finansų sistemos disciplinas. 130 finansinių institucijų veikė 25 pasaulio šalyse. Jų aktyvai sudarė apie 60 milijardų JAV dolerių.
- Šiuo metu pasaulyje yra daugiau kaip 300 islamiškųjų bankų, veikiančių 75 šalyse. Dalis mums įprastų vakarietiškų tradicinių bankų (pavyzdžiui, HSBC ar "Citigroup" Jungtinėje Karalystėje) jau siūlo islamiškosios bankininkystės produktų.
- Pirmasis islamiškasis bankas Europoje 2004 metais atidarytas Jungtinėje Karalystėje. Musulmonų finansų sostinės Vakarų Europoje vardu neoficialiai tituluojamas Londonas.

Audronė Gliožerienė