Žmogus, sustabdęs didžiąją depresiją – ekonominę krizę

Kiekvienas rytas daugeliui prasideda mintimis, ką atneš rytojus. Seniai pamiršta ramybė kasdien lydi tiek įmonių vadovus, tiek darbuotojus. Tautą šiandien vienija troškimas - išrinkti lyderį, kuris išvestų iš ekonominio sąstingio.

Kas kaltas dėl tokios padėties? - šį klausimą užduodame šiuo metu, toks pat skambėjo ir 1929 - 1933 metais, „Didžiosios depresijos" laiku. Sakoma, jog bankinės spekuliacijos. Tiek XX, tiek XXI amžiuose Vyriausybė it naktinis sargas stebėjo, kas vyksta jos šalyje, bet nieko nedarė. Piliečiai grimzdo į nusivylimo liūną, kol į valdžią neatėjo lyderis - Franklinas Delanas Ruzveltas, per vienuolika savo prezidentavimo dienų inicijavęs daugiau įstatymų nei bet koks JAV prezidentas ar Kongresas priėmė per paskutiniuosius 70 metų. Lietuviai po prezidento rinkimų laukia tokio paties lyderio, didžiajai daugumai, kaip rodo tyrimai, šiandien juo taptų Dalia Grybauskaitė.

Kai kurie pastebi paralelių tarp Dalios Grybauskaitės ir Franklino Ruzvelto rinkimų kampanijų, bet ar jos pasitvirtins - atsakyti sau galėsime po kurio laiko, o šiandien turime galimybę pažvelgti į vieno žymiausių JAV prezidento priimtus ekonomikos gaivinimo žingsnius.

Kaip prasidėjo didžiausia kapitalistinio ūkio krizė

Pirmieji krizės smūgiai kilo 1929 metais, spalio 24 dieną, kai JAV biržose prasidėjo beprecedentinė panika. Tą dieną Niujorko vertybinių popierių biržoje buvo parduota 12,8 mln. akcijų, tai yra 1,5 karto daugiau nei bet kada anksčiau. Po kelių dienų, spalio 29 dieną, buvo pasiektas naujas spekuliatyvaus ažiotažo pikas, kuomet iš rankų į rankas perėjo 16,4 mln. akcijų. Vertybinių popierių kursas Niujorko biržoje sparčiai krito žemyn.

Parduoti savo akcijas žmonės susiprotėjo vienu metu, taip numušdami jų vertę. Nuotraukoje: 1933 metais minia amerikiečių apsupo banką. Franklin D. Roosevelt Presidential Library and Museum/National Archives and Records Administration/Handout (Reuters)/Scanpix

Netrukus pramoninių, komercinių, finansinių įmonių ir bendrovių bankrotai pasiekė didžiulius mastus. Remiantis oficialiais statistiniais duomenimis, 1929-1933 metais įvyko apie 130 tūkst komercinių bankrotų. Krizė didele jėga smogė ir šalies bankų sistemai. Per 4 metus veiklą nutraukė 5760 bankų.

Sukeltos krizės socialinės pasėkmės buvo neįtikėtinai sunkios. Nacionalinės šalies pajamos, 1929 metais sudariusios 86,8 mlrd. JAV dolerių, 1933 metais krito iki 40,3 mlrd. JAV dolerių. Nuostolių turėjo ir monopoliniai susijungimai. 

Tačiau didžiausią krizės smūgį pajuto paprasti piliečiai. Stipriai sumažėjusi pramonės gamyba, dešimtys tūkstančių uždaromų įmonių, gamyklų, šachtų atvedė iki didžiulio nedarbo.

JAV paralyžiavo skurdas ir baimė. Skubiai reikėjo imtis veiksmų.

Tautos gelbėtojas invalido vežimėlyje

Vienintelį keturis kartus išrinktą JAV prezidentą F.Ruzveltą, gimusį 1882 metų sausio 30 dieną Niujorko valstijoje, 1921 metais dėl įgimtos poliomelito ligos ištiko paralyžius. Būsimasis lyderis suvokė, jog įveikti šią ligą galės tik sutelkęs visą savo valią. Tik po šešerių metų sunkios kovos jis galėjo važinėti invalido vežimėliu. To meto Baltųjų rūmų daktaras R. Makintairas yra prasitaręs, jog niekas ir niekada nematė, jog F.Ruzveltas leistų savo negaliai įtakoti jo emocinę būklę.

1928-aisiais, F.Ruzveltas buvo išrinktas Niujorko valstijos gubernatoriumi (sėkmė buvo asmeninė, ne partinė), o 1932-aisiais daugumos balsais (725 tūkst.) laimėjo JAV prezidento rinkimus. Jo pagrindiniu tikslu tapo kova su Ameriką apėmusia didžiąja depresija ir masiniu nedarbu.

Naujasis prezidentas veikė ryžtingai, jis ne prašė, o pareikalavo Kongreso, jog šis leistų ir įgaliotų jį imtis nepaprastų veiksmų. Po šimto dienų Baltuosiuose rūmuose, F.Ruzveltas paskelbė ir pradėjo energingai vykdyti „Naujojo kurso" radikalių reformų programą.

• 1933 m. kovo 5 dieną prezidento dekretu buvo paskelbta apie priverstinį 4 dienų bankų uždarymą. Tuo pačiu buvo uždrausta iš šalies išvežti auksą, sidabrą ir popierinius pinigus.

1933-1939 metais jis įvedė ekonominę-visuomeninę reformų programą - Naujasis kursas (angl. "New Deal"). 'Naujasis kursas' rėmėsi vyriausybės intervencija.

• Jau kovo 9 dieną, pirmąją specialios kongreso sesijos darbo dieną, buvo pateiktas banko įstatymo projektas. Dar tą pačią kovo 9-tą jį prezidentas priėmė ir pasirašė. Pagal šį įstatymą vyriausybines paskolas galėjo duoti tik patys didžiausi šalies bankai.

Senutėliu paltu vilkintis bedarbis guli tiesiog prieplaukoje. Nuotrauka daryta Didžiosios depresijos laikotarpiu 1935 m. Lewis W Hine/Franklin D. Roosevelt Presidential Library and Museum/National Archives and Records Administration/Handout (Reuters)/Scanpix

Ekonominėje-visuomeninėje reformų programoje numatyta:

• atkurti pažeistą finansinę ir bankinę sistemą;
• remti krizės sukrėstą pramonę, teikiant dideles paskolas ir subsidijas;
• skatinti privačias investicijas;
• kelti kainas, skatinant infliacijos tendencijas;
• įveikti žemės ūkio produktų perteklių, mažinant dirbamos žemės plotus ir grūdų perteklių;
• apsaugoti ūkininkus ir namų savininkus, kad neprarastų nuosavybės dėl vėluojamų įmokų bankui;
• per vėšuosius darbus mažinti nedarbą ir didinti perkamąją galią;
• užtikrinti minimalią pagalbą badaujantiems bedarbiams.

Įspūdingas pasirodė F.Ruzvelto vyriausybės kišimasis į verslą ir finansinius-kreditinius santykius. 1933 metų birželio 16 dieną buvo patvirtintas pramonės atstatymo įstatymas, pagal kurį įmonės, padedamos valstybės, priiminėjo "sąžiningos konkurencijos" kodeksus - savus normatyvus, nustatančius žaliavos ir gaminamos produkcijos apimtis, prekių kainas ir darbo užmokesčio dydį. Šie kodeksai užkirto kelią tolimesniam gamybos stabdymui ir leido darbuotojams garantuoti bent patenkinamą gyvavimą. Pasirodė, kad "sąžininga konkurencija" apėmė 99 proc. nacionalinės pramonės. Tų pačių metų gegužės 12 dieną buvo priimtas analogiškas, žemės ūkį reglamentuojantis įstatymas.

Prezidentas ne kartą yra sakęs, jog jo veiksmai daugeliui mina ant nuospaudų, tačiau taip bus ir toliau. Anot F.Ruzvelto, didžiausios nuospaudos pas tuos, kurie siekia aukštos visuomeninės padėties ar didelių turtų, aukodami bendrą JAV gerovę. Vienu iš pagrindinių neturtingųjų perkamosios galios didinimo ir nacionalinių pajamų paskirstymo tarp skirtingų socialinių sluoksnių šaltinių buvo valstybės biudžetas. Pagrindinė jo formavimo našta teko turtingajam sluoksniui.

Tarp įstatymo leidėjų didžiausią nepasitenkinimą sukėlė F.Ruzvelto įstatymo projektas, kuriame pasiūlyta staigiai sumažinti darbo užmokestį valstybės tarnautojams ir kongreso nariams taip pat pensijas karo veteranams. Nors šis pasiūlymas buvo aršiai kritikuojamas, visgi 1933 metų kovo 20 dieną priimtas, leido kasmet sutaupyti 750 milijonų dolerių.

Franklinui Ruzveltui rūpėjo ne tik ekonomika, jis puikiai suprato, kad tokiu visiems sunkiu laikotarpiu itin svarbi masės nuotaika. "Žmonės turi turėti drąsos ieškoti asmeninio išsigelbėjimo priemonių. Net nesvarbu, kas bus tuo išsigelbėjimu. Sveikas protas ir valia", - štai F.Ruzvelto veiksmų formulė. Jo sėkmę lėmė dar ir tai, kad jis solidarizavosi su tauta. Bendravimą su šalies gyventojais jis pradėdavo sakiniu: "Mano  draugai, aš noriu papasakoti, kas buvo padaryta per pastarąsias keletą dienų, kodėl buvo daroma taip ir kokius tolimesnius žingsnius mes numatome".

George Segal sukurta bronzinė skulptūra "Depression Bread Line" Vašingtone, parodanti, kaip Didžiosios depresijos metu į liniją prie durų sustoję vyrai laukia duonos. Nuotr.: Paul J. Richards (AFP Photo)/Scanpix

Per 12 prezidentavimo metų F.Ruzveltas beveik kasdien šitaip kalbėdavo su piliečiais ir kiekviena jo kalba tapdavo JAV nacionaliniu įvykiu. Istorikas Čarlzas Burdas pažymi, jog šis prezidentas bendravo su tauta daugiau negu visi iki tol buvę presidentai drauge. Svarbiausia - tiesioginiais verslo pasiūlymais, abejonėmis ir viltimis prezidentas dalinosi su JAV piliečiais. Apklausos rodo, jog F.Ruzvelto klausydavosi dvigubai daugiau žmonių negu to meto populiariausių atlikėjų, dvasinių vedlių ar politinių veikėjų. Solidarumas buvo raktas į tautos širdį.

1933 metų kovo 4 rytą, priimdamas priesaiką, 32-asis JAV prezidentas ištarė "auksinę" frazę, kurią vertėtų kiekvienam įsiminti šiandien: "Visų pirma, leiskite man išreikšti tvirtą savo įsitikinimą, kad vienintelio, ko turėtumėme bijoti, - tai pačios baimės (...), kuri gali paralyžuoti tokias būtinas pastangas atsitraukimą paversti puolimu".

Vilma Galminaitė

Verslo gido Visasverslas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

feliksas.astrevicius

Kaip mūsų tautai trūksta tokio vedlio, kuris kaip Ruzveltas stotų kasryt prieš tautą ir pasakytų, kokia padėtis, kodėl padarė taip ir kaip būtina gyventi toliau. Žmonės netenka darbo, praranda orumą ir apsitikėjimą, būtina išsaugoti darbo vietas, kad ir minimaliais užmokesčiais. Mąstyti ir veikti.

2009-03-25 18:08

Niko

Per kazkuri rusu kanala panasiai ziurejau. Tiek,kad ten aiskiau ivardinta su kuo kovoti ryzosi Ruzveltas - su oligarchais. Idomu ar Grybauskaite sugebes imtis ryztingu priemoniu pries juos ir pries korupcija.

2009-03-26 08:00

Mongolija

Sakyciau, kad aisku ir taip, jog sumazinimas atlyginimu kongresmenams, ivedimas saziningos konkurencijos, pajamu paskirstymas uzdedant turtingiesiems daugiau mokesciu jau kova su oligarchais. Net graziausiame sapne nematau to, jog viena pati kovotu su korupcija. Reikes Grybauskaitei tvirto tvirto uznugario ir, duok die, ne korupcinio.

2009-03-26 11:01

belamor

Faktas, kad pas mus truksta tikru lyderiu, tokiu, kas ne tik ant backos uzlipe gali pasukauti, bet turetu aiskia nesavanaudiska strategija ir galetu vardan jos dirbti ir suburti, ikvepti bendraminciu buri...

2009-03-26 15:35